Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, sekretoriaujant Inai Malinauskienei, Elenai Kersnauskienei, Indrei Jakštienei, dalyvaujant ieškove N. L., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovui Š. J., jo atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, tretiesiems asmenims nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims E. J., gim. (duomenys neskelbtini), T. J., gim. (duomenys neskelbtini), Telšių rajono 3-iojo notaro biurui, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo padalijimo ir laidojimo išlaidų priteisimo ir atsakovo Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims E. J., gim. (duomenys neskelbtini), T. J., gim. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono 3-iojo notaro biurui, dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė:

Aprašomoji dalis

Ieškovė, Patikslintu ieškiniu (I t. b. l. 107-112) vadovaujantis LR CK 6.970 str. 2 d., 4.47 str. 12 p., 6.969 str., 1.93 str. 6 d., 1.5 str., 4.73 str. 3 d., 5.52 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 5.63 str. 1 d. ir 4 d., 1.5 str. 3 ir 4 d., 1.131 str. 2 d., prašo pratęsti praleistą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą N. L. pareikšti kreditorinius reikalavimus M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjui Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; Pripažinti N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 50 procentų UAB „MJ TIPERS“, įmonės kodas 300665832, registruotos (duomenys neskelbtini), Telšiai, akcijų paketą, perduodant šį turtą nuosavybės teise valdyti Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovo Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25.000,00 (dvidešimt penkių tūkstančių) piniginę kompensaciją; priteisti iš Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6.100,00 (šeši tūkstančiai šimtas) M. J. laidojimo išlaidų N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai; Priteisti iš Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos 31.100,00 Lt sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai; Priteisti iš atsakovo Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ieškovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai, o priešieškinys atmestinas.

Ieškovė N. L. savo ieškinį palaikė visiškai, o su priešieškiniu nesutiko, prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Tiek patikslintame ieškinyje tiek atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu ieškovė N. L. nurodė, kad su M. J. ji susipažinusi 2005 metais ir 2005-12-10 išvykusi kartu su juo gyventi į Airiją. Ten jie pradėję bendrą šeimyninį gyvenimą, kartu dirbę, kartu gyvenę. Po metų nusprendę, kad norintys grįžti į Lietuvą, į Telšius, sutarę visas bendro gyvenimo sąlygas, įkūrę krovinių pervežimo įmonę. Toliau dirbę, gyvenę kartu, buvęs vedamas bendras ūkis. Įkūrus įmonę reikėję sudėti visus pinigėlius bendrai, valstybinis mokestis 10000 lt., susiradę buhalterę, susitvarkę visus formalumus ir toliau laimingai ir gerai gyvenę. Kartu gyvenę nuo 2005-12-10 iki M. J. mirties (2011-08-19). Airijoje išgyvenę kartu vienus metus Denveryje. Gyvenę kartu, Airijoje pajamos buvo naudojamos kartu, taip pat ir Lietuvoje. Atskirai pajamų nesitvarkę. Pradėdami gyventi kartu turėję kiekvienas savo santaupų, M. J. dirbęs Airijoje ir turėjęs apie 10000 eurų, o ji iki tol dirbusi Švedijoje ir turėjusi apie 12000 eurų savo pajamų. Transporto priemonės buvusios nupirktos Airijoje. Jos buvo pirktos asmeniškai M. J. vardu, o grįžus į Lietuvą, jos buvo perpirktos įmonės vardu. Važiavę pagal skelbimus Airijoje ir apžiūrėję automobilius nupirkę ir parsivarę į Lietuvą. Už transporto priemones buvę sumokėta jų bendrais pinigais. Už sunkvežimius buvę sumokėta po 34000 su viršum. Automobilius vieną parvairavęs pats M. J., ji kartu važiavusi, o kitą draugas, pavardės neprisimenanti. Lietuvoje pradėję gyventi pas M. J.: (duomenys neskelbtini), Telšiuose, butas M. J.. Tiksliai nepamenanti, bet atrodo įmonė įsteigta 2008 m., automobiliai parvaryti 2006 m. bet automobilius dar reikėję priregistruoti Lietuvoje, perdaryti iš Airiškų ir kai buvo sutvarkytos visos procedūros su automobiliais, buvo pradėta steigti įmonė. Jie sutarę, kad viską daro vienas asmuo, kad nereikėtų dviejų trijų parašų, M. kito užsiėmimo neturėjęs, todėl įmonė buvo įsteigta tik jo vardu ir visas teises atidavusi jam. Kada įsikūrę įmonė, pas buhalterę I. J. vykę kartu ir ten, oficialiai įnešę pinigus, pinigai buvę bendri. Sutartį darę ant vieno M., o ji visur buvusi kartu tvarkant automobilių dokumentus. Buhalterė nuo įmonės įsteigimo iki pat šiandien ta pati. Buhalterės ieškoję bendrai, jai D. R. pasiūliusi, kad turi pažįstamą buhalterę ir jie susiskambinę, važiavę su M. kalbėtis. Įmonė perveždavusi krovinius. Visus įmonės verslo klausimus aptardavę su M., o vadovavęs M.. Pajamos iš įmonės, M. gaudavęs nedidelį atlyginimą, taip pat visos pajamos buvo naudojamos šeimyniniam gyvenimui, prireikus buvo tvarkomi ir buvo viskas naudojama bendrai. Ji tuo metu dirbusi ir gaudavusi pajamas. Ji M. vardu prisidėdavusi ir mokėjusi už komunalinius patarnavimus, kada reikėdavę prisidėdavusi, kada reikėdavę mokėdavusi visiškai. Iš bendrų pinigų piniginėje ir mokėjusi. Tekę mokėti ir už asmeninines M. problemas, teko mokėti ir baudą už greitį, nes jis buvęs išvykęs, ir ne vieną kartą į Šiaulių banką nešusi mokėti vaikams alimentus. Kiek kartų, negalinti pasakyti, bet buvę po 130 lt., kvitas ir už kelis mėnesius. Tie pinigai buvę bendri. Tikslių duomenų kokie yra įsiskolinimai šiai dienai įmonės, jai niekas nepateikęs, gal ir yra kokios skolos likę po M. J. mirties. Po M. J. mirties, praėjus gal po dviejų savaičių, buvusi nuėjusi pas notarą į Daukanto gatvę paklausti ar jai kas priklauso ar ne išgyvenus tokį laiko tarpą, buvę pasakyta, kad jai niekas nepriklauso ir neturinti jokių teisių į palikimus. O paskui dar kartą buvusi pas advokatę Rasą Valiukienę, buvę taip pat paaiškinta, kad nesusituokusi ir kad neturinti jokių teisių į palikimus. Nesutinkanti su priešieškiniu, nes bute likę du dulkių siurbliai, grandinėlę ji mačiusi vieną, turėjęs auksinį žiedą, tačiau kur jie dingę ji nežinanti, nes kai M. J. paskutinį kartą buvęs išvykęs į užsienį, jis grįžęs be šių auksinių daiktų, kur jis juos padėjęs ji nežinanti, gal juos užstatęs, kad gautų pinigų grįžimui namo, nes jam užsienyje nesisekę užsidirbti pinigų, o reikėję pinigų maistui bei kelionei. Kadangi jie kartu pragyvenę 8 metus, tai kai kurie indai sudužę juos naudojant. Televizorių buvę nusipirkę 2005-2006 metais iš bendrų pinigų. Mokesčiai, skolos likusios gyvenant kartu su M. J., nes viską naudoję kartu, o paskutinius pusę metų gyvenę tik iš jos gaunamų pajamų. Čiužinį pirkę kartu 2007-2008 metais, kainavęs 930 litų, stacionarų kompiuterį 2009 metais nusipirkę naują, kurį pasiėmusi ji pati, jis veikiantis. Mirus M. J. ji viena negyvenusi nei vienos dienos jo bute, todėl ir skola likusi jų abiejų, todėl ji neturinti viena mokėti. Palaidojusi M. J. ji iš karto išvažiavusi į Palangą, į sanatoriją, grįžusi apsigyvenusi pas draugę. Pusantrų metų M. J. niekur nedirbęs, tik žiūrėjęs televizorių ir būdavęs žvejyboje. Žinanti, kad bylinėjosi dėl alimentų, jai nežinoma, kad būtų bylos su Litesko (dėl mokesčių už šildymą), už pusę mėnesio likusi skola. Kažkada kažką girdėjusi, kad M. J. kažkam paskolinęs pinigų, tačiau ji pati negavusi jokių pinigų. Per laidotuves vietoje gėlių gavusi vokelyje gal 20 litų, daugiau pinigų negavusi. Iš savo darbavietės pasiskolinusi laidojimui pinigų. Gavusi kažkiek pinigų laidojimo išlaidoms iš valstybės.

Atsakovas Š. J. pareiškė, kad priešieškinį palaikantis, o ieškinį prašantis atmesti. Jis parodė, kad 2011-08-19 miręs jo tėvas M. J.. Jis apie savo tėvo mirtį sužinojęs iš savo puseserės per Skype. Ieškovė jo apie tėvo mirtį neinformavusi, nors jos pačios vaikai važiavę į Lietuvą ir galėję jam pasakyti, bei galėjęs jis grįžti kartu su jais, bet jam ši informacija nebuvusi suteikta. Jis turėjęs grįžti lėktuvu, todėl pavėlavęs į laidotuves. Dėl šios priežasties jis negalėjęs dalyvauti net tėvo laidotuvėse. Jo teta L. M. (mirusiojo tėvo sesuo) jam pasakiusi, kad N. L. nesutikusi, kad tėvas M. J. būtų laidojamas prie jo giminės, o pasakiusi, kad ji laidos jį prie savo giminės – jų kapavietėje. Jis norėjęs tartis dėl laidojimo išlaidų, bet ji pati pasisiūliusi laidoti savo lėšomis. Praėjus kuriam laikui po laidotuvių ji pradėjusi kalbėti dėl laidojimo išlaidų kompensacijos. Tuo metu dar nebuvusi atidavusi buto raktų, o kai jis pasiėmęs buto raktus, tai nuvykęs į butą pamatęs, kad išvežti bute buvę tėvui priklausę daiktai, palikta tik sugedusi ir nebeveikianti įranga. Jis manantis, kad N. L. ir jo tėvas M. J. bendro ūkio nevedę, nes tėvas jos nevedęs, jie nesudarę santuokos įmonės akcijų jai neužrašęs. Be to atvykusiems medikams N. L. pasakiusi, kad ji M. J. esanti niekas (tą galinti paliudyti L. M.). Jis pats su savo tėvu (M. J.) bendravęs visą laiką. Prieš pradėdamas draugauti su N. L., prieš tai tėvas (M. J.) bendravęs su A. P.. Tuo laikotarpiu su tėvu viskas buvę gerai. Kai tėvas pradėjęs bendrauti su N. L., tai ryšiai su tėvu palikę retesni. Galėję susitikti ir susitikdavę dažniausiai garaže, nors santykiai buvę šilti. Išvykus tėvui į Airiją jie visada susitikdavę kai tėvas grįždavo, padovanojęs jam savo senąją auksinę grandinėlę, parodęs, kad nusipirko naują ir pasakę, kad naująją jis paliks kitam broliui – T. J.. Tėvas visada buvęs taupus, liepdavęs ir jiems taupyti. Tėvas tvarkęs techniką, išvykęs į Airiją ten taip pat tvarkęs techniką, kranus, o grįžęs iš Airijos rodęs, mašiną – sunkvežimį, sakęs, kad persitvarkys, persidės vairą į kitą pusę, kad įkurs savo įmonę, nes turintis dar vieną mašiną. Jis taip pat turėjęs ir asmeninę mašiną – autobusiuką, kurį tvarkęs, kad važiuotų ant aliejaus, tvarkęs variklį, buvęs nusipirkęs detales, bet dėl mirties nespėjęs. N. L. sako, kad ji davusi pinigų nusipirkti detalėms, bet tėvas turėdavęs pinigų pats, jis skolindavęs pinigus kitiems. N. L. pati buvusi liudytoja kai jis skolino pinigus S. T., ji pati sakiusi kitiems žmonėms, kad ji mačiusi, kaip jis paskolinęs 17000 litų. Tėvas turėjęs video kamerą, kuria filmuodavęs. Kadangi N. L. išnešusi dalį tėvui priklausiusių daiktų, kuriuos jis turėtų paveldėti, todėl ir nesutikęs kompensuoti jai laidojimo išlaidų, nes ji išnešusi jų turtą, pasiėmusi skolos raštelį. Išsinešusi televizorių Samsung, auksinę grandinėlę, auksinį žiedą, vestuvinį tėvo žiedą, daiktus, kuriuos buvo dovanoję jo tėvai. Mokesčių skola likusi apie 2200 litų, SODRai apie 3000 Lt, antstoliui mokesčiai. Dalį skolų jis sumokėjęs pats (Š. J.), o N. L. nemokėjusi visai. Pinigus, kuriuos tėvas sumokėjęs už dvi mašinas, viso 70 000 litų tėvas pats užsidirbęs ir mašinas tėvas parsivaręs pats. Įsteigęs įmonę tėvas visas įmokas mokėjęs pats. N. L. apie techniką nieko nenusimaniusi, todėl tėvas viską daręs vienas pats, tėvas jam pats kalbėjęs, kad jis pats viską darantis, apie viską jis su tėvu pasikalbėdavęs. N. L. su tėvu pradėjusi gyventi kai tėtis antrą kartą išvykęs į Airiją. N. L. jis matydavęs pas tėvą, bet jis niekada jos nepristatęs kaip savo gyvenimo draugės. Pačios įmonės įsteigimo smulkmenų jis nežinantis, o tik žinantis, kad tėtis pirkęs automobilius iš tos įmonės, kurioje jis dirbęs. Tėtis turėjęs pinigus automobilių pirkimui jau tada kai jis gyveno su A. P.. N. L. nesanti atsakinga už tėčio skolas antstoliui, nes tėtis nemokėjęs. Kadangi tėtis neturėjęs laiko, tai gal kada ir galėjęs paprašyti, kad N. L. sumokėtų, jis pats nežinantis įmonės įsteigimo aplinkybių. Byloje pateiktos nuotraukos iš tėčio buto, Apie N. L. 45-mečio šventę pasakojusi L. M., o jis pats šventėje nedalyvavęs. Jis su N. L. važiavęs pas jos giminaitį Tūzuose apžiūrėti įmonės automobilių, jie buvę lauke pas N. L. pusbrolį, nes Salantuose vežę grūdus. Girdėjęs, kad įmonės veikla buvusi sustabdyta, oficialiai tėtis nedirbęs, bet neficialiai su fūra vežęs krovinius. Įmonės veikla sustabdyta. Skola atnaujinta, jinai įtraukta į turto aprašą. Jis faktiškai neprašantis pinigų iš N. L., bet norintis, kad būtų sugrąžinti jo tėvo daiktai, kuriuos išsinešusi N. L.: Samsung televizorių, auksinius žiedus, kurie visada buvo ant tėvo rankos, pietų servizą, dovanotą vestuvių proga, video kamerą, dulkių siurblį plaunamą ir kt., kurie matosi nuotraukose (b.l. 21-23) darytose tėvo bute. Išsikrausčius N. L. bute gyvenę nuomininkai, jis nepagalvojęs, kad N. L. gali apgauti, todėl skaitiklių rodmenų neužsifiksavęs. Įsiskolinimus, kurie buvę 2011-10-01 dienai buvę sumokėti iš jo (Š. J.) pinigų, baldai nedingę.

Liudytoja I. J. paliudijo, kad kai M. J. kūrė įmonę, jam buvusi reikalinga buhalterė, įmonė vadinosi (duomenys neskelbtini) kuri buvusi įsteigta 2007 m. kovo pabaigoje. Bendrovės akcininkas buvęs M. J., daugiau akcininkų nebuvę, jis vienas valdęs 100 procentų akcijas. Ji su N. L. turinti vieną pažįstamą, tai per N. L. ji ir pradėjusi dirbti buhaltere (duomenys neskelbtini), firma užsiėmusi krovininiu transportu. Visus firmos reikalus žinoję abu tiek N. L., tiek M. J.. Buhalterinius dokumentus ji tvarkydavusi namuose, o dokumentus atveždavo įvairiai: M. J. arba N. L. arba abu kartu. Atidarant įmonę sumokėjo M. J. 10000 litų įmoką valstybinei mokesčių inspekcijai, o ji pradėjusi dirbti tik kitą dieną po įmonės įkūrimo. Atvažiavusi N. L. su M. J. pas ją į namus ir į kasą įnešę 34900 litų. Dokumentaliai viskas, tai yra, orderiai buvę išrašyti M. J. vardu, bet pinigai buvę ištraukti iš N. L. rankinės. Kas į rankinę įdėjo pinigus ji nežinanti. Šie pinigai 34900 litų buvę priimti ir įtraukti į buhalterinę apskaitą nupirkti automobiliams. Sandorius sudaręs pats įmonės savininkas M. J.. Sakęs, kad automobilius jis pirkęs užsienyje ir parsivaręs. Jie kartu su N. L. dirbę užsienyje, užsidirbę tuos pinigus ir nusipirkę du automobilius verslui plėtoti. Ji tai žinanti iš pažįstamų. Ji taip pat žinanti, kad paskui N. L. buvo įsidarbinusi į tą ,,Pirmą žingsnį“. Jos turinčios bendrų pažįstamų. Iki to laiko, kol buvo įkurta įmonė, ji N. L. nepažinojusi. Susipažinusi per bendrus pažįstamus. Reikėdavę išrašyti sąskaitas, su kuo sutartis sudaroma, būdavo ir ,,Panevėžio keliai“ ir ,,Mažeikių keliai“, atveždavę už dienos darbus, už pusės mėnesio darbus važtaraščius. Pagal tuos važtaraščius ji turėdavusi išrašyti sąskaitas faktūras, kurias ji pristatydavusi ,,Panevėžio keliams“ ir ,,Mažeikių keliams“. Jos nuomone L. ir J. buvę kaip šeima. Apie įmonę N. L. viską žinojusi: kad reikia perduoti tuos dokumentus M. J., čia nuvežti, prašydavusi, kad parašykit sąskaitą pagal tą, nes važtaraščiai būdavę iš vienos įmonės, iš kitos įmonės, būdavę darbų ir objektų ne vienas ir abi mašinos darbuodavosi. Balansus pildydavusi ji pati. Balansus užpildžiusi už 2007, 2008, 2009 metus, o 2010 metais ji jau išėjusi. Įmonė buvusi pristabdžiusi savo veiklą, nes buvo krizė ir M. J. buvęs išvažiavęs pasidarbuoti į užsienį. Ir tada ji dairbusi be atlygio, buvęs tarp jų susitarimas, kad jis grįš ir atsiskaitys. M. J. vienas išvykęs, N. L. likusi, ji netęsusi įmonės veiklos, nes reikėję mašinas pataisyti, M. J. kaip savininkas turėjęs važiuoti į tuos miestus, ieškoti objektų. Sutartis su kitomis įmonės buvo galima sudaryti tik su įmonės savininku. N. L. nebuvo akcininkė ir sutartyje ten nebuvo matyti. Niekas negalvojo, kiek užtruks krizė. Galvojo, kad padirbs kokius 3 mėnesius, ji pati tikėjusi, kad su ja atsiskaitys, tai po 3 mėnesių, tai po pusės metų. Nes ir šiai dienai dar nėra atsiskaitę. Neatsiskaitė kad numirė žmogus. Kodėl neatsiskaito N. L., nes atsiskaitydavo tik savininkas ir pavedimus kai darydavau tik jo įgaliojimu. N. L. sakiusi, kai tik grįš M. J., iš karto atsiskaitys. Po M. J. mirties N. L. sakydavusi, kad atsiskaitys tada, kai baigsis visi teismai. Paskutinis jos rengtas balansas buvo 2009 metais. Ilgalaikio turto vertė balanse buvo užfiksuota, ten dar buvo nusidėvėjimas už tuos metus, tiksliai tų skaičių dabar nepamenanti, bet žinanti, kad abi transporto priemonės yra užfiksuotos. Turėjo įsiskolinimą Sodrai virš 3000 litų, jai buvo įsiskolinimas virš 3000 litų, daugiau ji nežinanti kam, lyg tai nebuvo. M. J. priėmęs prašymą dėl jos išėjimo iš darbo, nes pasakiusi, kad išeina. Ji buhalterinius dokumentus perdavusi Š. J., tai buvę jau po M. J. mirties. Kito turto nieko nebuvę, niekas nesidomėjęs šia įmone. N. L. nebuvusi įdarbinta sekretore, N. L. nebuvusi akcininkė. Ji pati supratusi, kad jie yra kaip šeima, nes kartu gyveno, visur kartu važinėjosi. Ar savo lėšomis N. L. prisidėjo, ji įsivaizduojanti, kad kartu pirko tas transporto priemones, kad tos transporto priemonės ir padėjo uždirbti tuos pinigus, nes sakė, kad dirbo užsienyje ir užsidirbo tuos pinigus toms konkrečiai mašinoms. Ką jie dar nusipirko, ji tikrai nežinanti. Kiek prisidėjo N. L. prie tų mašinų pirkimo, ji nežinanti. Kiek laiko jie ten kartu užsienyje dirbo, ji nežinanti. Antspaudas buvęs pas direktorių, ji niekados neturėdavusi antspaudo, nes jam reikėdavę sutartis sudarinėti, jis vežiodavosi po įstaigas antspaudą. Įstatai irgi buvę pas direktorių. Kasos knygos yra visos perduotos už visus metus pagal perdavimo aktą. Kasos knygos yra visos kompiuterizuotos dabar ir yra iš kompiuterių ištraukti lapai ir viskas yra susegta pagal mėnesius.Jos tikslas buvęs tvarkyti apskaitą ir ji nelabai ten gilinosi, dėl jos galėję būti ir trys tie akcininkai. Įregistruoti įmonės ji nepadėjusi, tik nuėjusi į Sodrą, jau kas priklauso buhalteriui. O buhalteriui priklauso mokesčiuose susitvarkyti, Sodroje susitvarkyti, nuėjusi į banką, parašų pavyzdžius pasitvirtinę, tiek M. J., kaip direktorius ir savo, o N. L. parašai tvirtinami nebuvo. M. J. jau buvęs padaręs įnašą į banką, kai ji pradėjusi dirbti. Jis buvęs pravedęs pinigus. Akcininkas turi pravesti, o ji jau turėjusi pasiimti banko dokumentus, tvarkyti išrašus, tai ir mačiusi. Įmonės veikla buvusi sustabdyta nuo 2009 m., mėnesio neprisimenanti, M. J. buvęs išvažiavęs, Sodroje pastoviai pildydavusi, kad sustabdę veiklą. Įmonės veikla nebebuvusi atnaujinta iki pat mirties, nes jis kaip išvažiavęs ir išvažiavęs. Kodėl įmonės veiklos netęsė ieškovė N. L., kuri žinojusi visus reikalus ji nežinanti, jie sakę, kad reikia mašinas patvarkyti, jinai turėjusi čia darbą, dirbusi ,,Pirmajame žingsnyje“. Įmonės vardu M. J. buvęs paėmęs du mobiliuosius telefonus, nes duodavęs vieną vairuotojui. Sąskaitas už mobiliuosius telefonus visada mokėdavusi buhalterija. M. J. kartais būdavo išvažiavęs į objektus ir tada sąskaitas apmokėdavusi N. L.. Tų telefonų perduodant vertybes pas ją nebuvę, pas direktorių jie buvę. Tų telefonų asmeniškai ji niekada neturėjusi. Išlaidos buvusios, šitie mobilūs telefonai buvę nurašyti ir viskas, sąskaitos buvusios apmokamos pastoviai ir buvę į išlaidas traukiama. Išskyrus dvi mašinas ir du telefonus kito materialaus turto įmonė neturėjusi. Ji namuose tvarkydavusi su savo kompiuteriu visą apskaitą. Įmonė registruota pagal juridinių asmenų registrą adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai. Tame bute gyvenę N. L. su M. J.. Tuo adresu buvusi, tačiau į koridorių nėra įėjusi. Paskambinus į duris, pasiimdavusi sąskaitas, bet pačiuose namuose nebuvusi.

Liudytojas R.K. K., parodė, kad M. J. išvažiavęs uždarbiauti į Airiją ir ten užsidirbęs pinigėlių. Kiek jis užsidirbo konkrečiai nežinantis, tačiau kažkuriais 2007-2008 metais anūkė (E. J.) parėjusi pasakojusi, kad tėtė (M. J.) užsidirbo pinigų, rodęs jai tuos pinigus ir sakęs, kad užsiims pervežimais, veš žvyrą ir taip toliau. Tuo darbu jis ir užsiėmęs. 2009 metais pas jį patį objekte jis irgi dirbęs, žvyrą atvežęs, dirbęs Telšiuose ,,Sravoje“. O kad kas nors jam būtų davęs pinigų ar kas nors ten rėmęs, tai to nebuvę, kadangi M. J. buvęs toks žmogus, kad jis nieko daugiau nepripažinęs, tik žinojęs save, kad kiek jis užsidirbo, jis tiek pinigų ir turėjęs, ir savo pinigų jis niekam nenorėjęs duoti. O jeigu kas nors, kad sugyventinė ar kaip ją pavadinti, pridėjo kažką tai, tuo labai abejojantis. M. J. neprašęs, kad kas nors jam ką pridėtų, jis viską daręs sau. Jis niekam nieko nenorėjės duoti ir niekam nieko nenorėjęs leisti. Kada atidavė paveldėtojui Š. J. raktus, tekę nueiti į tą butą pasižiūrėti, kas ten buvo, tai ten pamatęs, kad ten viskas išnešta, viskas išdraskyta, viskas tiesiog siaubas, kas ten dėjosi. Su jo dukra M. J. kol dar gyvenęs, buvę servizai, visa kita, nieko dukra išeidama neišsinešusi, o N. L. nieko neatsinešusi, netelpa žmogiškume, kad palikusi šiukšles, o daiktai išnešti. Nuėjus pasiimti dokumentus kartu su anūku (Š. J.), nebuvę tokio tarpusavio bendravimo, juk jeigu yra paveldėtojas, tai paveldėtojui ir reikia atiduoti, tačiau buhalteriniai dokumentai buvę pilnai nesutvarkyti, pagrindinės buhalterinės apskaitos knygos buvusios padarytos, kaip norėjo N. L.. Nebuvę antspaudo. Jis kiek žinaantis, M. J. nešiojosi su savim tokią ,,tešmenkėlę“, kurioje buvęs antspaudas, viskas buvę pas M. J.. Viskas buvo palikta bute ir buvę pas ponią N. L., o kur ji padėjo antspaudą ir šiai dienai nežinoma kur jis yra, ir kas su juo yra daroma. Jeigu jinai būtų buvusi akcininkė, kartu su juo, tada viskas būtų normaliai, bet jeigu jinai nepriklausė prie šitų dalykų, ji neturėjo teisės kažkur tai padėti, kažkur tai paslėpti. Servizai buvo ir pusryčių, ir pietų, ir taip toliau. Buvo ir kompiuteris, buvo ir televizoriai, ir žmogus be grandinės niekur nevaikščiojo. Visą laiką M. J. turėjęs auksinę grandinę ant kaklo. Anūkė sakiusi, kad M. J. turėjęs 100000. Jis pasakęs ,,turiu 100000 ir pirksiu mašinas“. Atseit, užsiimsiu visais tais reikalais. ,,Sravoje“ vežęs žvyrą, jis matęs, nes ten trinkeles kloję. Kai M. J. atveždavęs žvyrą, jie pasikalbėdavę. M. J. vežęs žvyrą, pats vairavęs, “Srava“ užsakydavusi, M. J. atveždavęs žvyrą, o “Rešota” priimdavusi tą žvyrą tenai, kadangi ten vykdę darbus. Tokie buvo santykiai ir jie turėdavę parodyti, kur išversti žvyrą.

Liudytoja L. M. paliudijo, kad ji esanti mirusiojo M. J. sesuo, atsakovo Š. J. teta. N. L. žinanti kaip netvarkingą moterį. Atvykusi į brolio namus, ji radusi brolį begulintį ant žemės. N. L. atvykus pareigūnams prie jau mirusio jos brolio, ji pasakiusi, kad mirusiajam ji esanti niekas. N. L. pasakiusi, kad norinti M. J. pasilaidoti pati. Jie norėję draugiškų santykių. Ji prašiusi, kad grąžintų aukso dirbinius, kuriuos M. J. žadėjęs palikti sūnui, N. L. žadėjusi viską tvarkingai palikti mirusiojo brolio bute, tačiau po mėnesio N. L. išsikrausčiusi, išsivežusi visus daiktus. Išsikrausčiusi, išsivežusi mirusiam broliui priklausiusius daiktus, nebuvę sumokėta nei už sunaudotas dujas nei už elektrą. Jie sutikę laiptinėje kaimynus ir jie pasakę, kad L. išsikrausčiusi, išsivežusi daiktus iš buto. Įmonę M. J. įsikūręs pats, nes turėjęs 10 000 eurų, jis sakęs pats, kad norintis turėti savo įmonę. Jam kitų pinigų nereikėję. Be to jis ir pats buvęs iškraustęs N. L., jie buvę susimušę, tačiau ji savo iniciatyva parsikraustydavusi pas jį. Airijoje savo uždirbtus pinigus L. sumokėjusi kredito padengimui už savo asmeninį butą. Pati L. pusę metų nedirbusi Airijoje. N. L. su M. J. bendro ūkio nevedę, N. L. tik jį turėjusi kaip turtingą dėdę, taip sakydavusi ir ji pati. M. J. 2001 m. išvykęs į Airiją kartu su A. P., tuo metu jis draugavęs su ja, ji buvusi kaip sugyventinė. Tuo metu jis užsidirbęs 100 000 litų, matę visi, jis visada turėjęs pinigų. Mašinas nusipirkęs dirbdamas Airijoje ir po to perpardavęs tas mašinas savo įkurtai įmonei. N. L. jis nepasitikėjęs. M. J. dirbęs pas ūkininką, pas L. giminaitį. Brolio bute po mirties buvę visi daiktai. Be to buvusi 17 000 litų paskola T., N. L. žadėjusi atiduoti skolos raštelį. Bute buvę M. J. priklausę daiktai, o būtent buve broliui jos pačios ir jų mamos dovanoti broliui Mindaugui indai, jų sūnaus vestuvėms 2003 m. nusipirkęs video kamerą, tačiau viską išnešusi N. L.. Airijoje jie iš pradžių kartu negyvenę. Be to L. gyvenusi savo bute.

Liudytojas T. B. paliudijo, kad jis N. L. buvęs matęs Š. J. tėvo garaže, Š. pasakęs, kad tai esanti tėvo sugyventinė. Jis matęs, kaip dvi tamsios moterys, viena iš jų N. L., nešusios daiktus sudėtus į plastikinius maišelius, matęs vieną iš jų nešančią televizorių.

Liudytoja A. P. paliudijo, kad ji su mirusiuoju M. J. pradėjusi draugauti nuo 2001 metų. M. J. jau tada tvarkęs mašinas, dirbęs pas Jundulą. 2002 m pavasarį išvažiavęs jis į Airiją, grįžęs rudenį ir lapkričio mėnesyje jie išvažiavę kartu į Airiją. Ten apsigyvenę kartu legaliai, dirbę vienoje firmoje, apsigyvenę kartu. Jie nusipirkę mobilų namelį ant ratų, kurį pasistatę darbdavio (boso) teritorijoje, nusipirkę įvairių daiktų, kuriuos naudoję bendrai: dulkių siurblį, televizorių, fritiūrinę, skalbimo mašiną, setelitą, ir kt. Išbuvę kartu Airijoje 3 metus. M. J. uždirbdavęs daug pinigų, pinigų jis visada turėdavęs ir visada taupydavęs. Kai jie nustoję gyventi kartu ji visus nusipirktus kartu daiktus palikusi M. J., nes už pirktus daiktus mokėjęs jis, o ji pasiėmusi tik savo pirktą patalynę. M. J. pinigus savo laikydavęs atskirai, juos taupydavęs, lėšas tvarkę atskirai. M. J. savo pinigus visada taupęs atskirai. N. L. išvažiavusi 2005 m. gruodžio mėnesį į Airiją, jie (J. ir L.) 2006 Naujus metus sutikę kartu. Tačiau M. J. nenutraukęs ryšių ir su ja (A. P.). Vienu metu jis buvęs susipykęs ir su N. L., jie kartu nebegyvenę. Kai M. J. nusipirko aukso grandinėlę, sakęs, kad turi pinigų, gali atidaryti savo įmonę. Nusipirkęs dvi mašinas, kurias nuomojęs, vežęs su jomis žvyrą. Gyvendamas kartu su ja kažkokią pinigų sumą siųsdavęs vaikams, pirkęs dovanų. Vilniaus banke turėjęs sąskaitą, atlyginimą pravesdavę į banką užsienyje. Koks statusas M. J. su N. L. nežinanti, kad lankėsi vienas pas kitą tai taip, mačiusi, kad jis vežė N. L. į darbą.

Iš Mirties liudijimo (I t. b. l. 8) matyti, kad M. J. mirė (duomenys neskelbtini); Iš Liudijimo (I t. b.l.52) matyti, kad (duomenys neskelbtini)mirusio M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinis pagal įstatymą yra atsakovas Š. J., kiti mirusiojo vaikai dėl paveldėjimo nesikreipė, Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą neišduotas (I t.b. l. 114), todėl darytina išvada, kad atsakovas šioje byloje yra tinkamas; iš 2011-09-05 Nutarimo (I t. b. l. 10) matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl M. J. mirties priežasties nustatymo, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; Iš Fotolentelių (I t. b. l. 13-14) matyti, kad 2007-05-30 N. L. ir M. J. buvo M. J. seseriai L. M. priklausančiame sode, 2008-05-30 jie buvo brolio J. K. sodyboje Garliavoje, o fotolentelėje Nr.2 matyti, kad 2010-04-04 M. J. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Telšiuose jie nusipaveikslavo per N. L. gimtadienį, už jų nugarų matosi įvairūs indai; iš juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimo (I t. b. l. 15) matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra įregistruota 2007 m. kovo 30 d.; iš 2007-03-30 Protokolo Nr. 1 (I t. b. l. 16) matyti, kad (duomenys neskelbtini), Telšiai, direktoriumi paskirtas įmonės savininkas, kuris valdo 100 procentų akcijų paketą, M. J.; iš 2007 m. balandžio 6 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, (I t. b. l. 17-19) matyti, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį IVECO-FORD, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)”, atstovaujama M. J. pirko už 34900 litų (duomenų, kada nuosavybės teise M. J. įsigijo šį automobilį nėra), o iš 2007-04-1-30 Kasos lapo (I t. b. l. 20) matyti, kad (duomenys neskelbtini)”, likutis laikotarpio pradžioje buvo 35333,74, pagal kasos orderį KPO 3 matyti, kad buvo gautas įnešimas į kasą iš banko (verslo kort.) 1000 litų, kitos visos išlaidos, tame tarpe sumokėta automobilio įsigijimui 34900 litų, tai patvirtina ir Kasos išlaidų orderis (I t. b. l. 21); iš Įgaliojimų (I t. b. l. 22,28) matyti, kad UAB “MJ TIPERS” automobilių pirkimui išdavė įgaliojimus atastovauti įmonę M. J.; iš 2007 m. gegužės 3 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, (I t. b. l. 24-25) matyti, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį LEYLAND DAF, valst.Nr., UAB “MJ TIPERS”, atstovaujama M. J. pirko už 34900 litų (duomenų, už kokias ir kieno lėšas, kada nuosavybės teise M. J. įsigijo šį automobilį nėra), o iš 2007-05-1-30 Kasos lapo (I t. b. l. 26) matyti, kad UAB “MJ TIPERS”, likutis laikotarpio pradžioje buvo 94,02, pagal kasos orderį KPO 4 M. J. 2 dieną įnešė 1000,00, pagal kasos orderį KPO 5 matyti, kad 3 dieną M. J. įnešė į kasą 34900,00 litų, pagal Kasos orderį KPO 6 matyti, kad 17 dieną M. J. įnešimas iš banko 3000 litų, kitos visos išlaidos, tame tarpe sumokėta automobilio įsigijimui 34900 litų, tai patvirtina ir Kasos išlaidų orderis (I t. b. l. 27); Iš Pažymos apie asmens vaklstybinį socialinį draudimą (I t. b. l. 35-38) matyti, kad tuo metu kai buvo steigiama (duomenys neskelbtini) ir kai buvo perkami automobiliai – 2007 m. sausio-balandžio mėnesiais - ieškovė N. L. dirbo firmoje “Pirmas žingsnis” ir jos mėnesinis atlyginimas buvo 800,00 litų neatskaičius mokesčių, kitokių įrodymų apie savo turimas pajamas ieškovė nepateikė, iš tos pačios pažymos matyti, kad N. L. turėjo mažas pajamas, nes ji 2009 metais, 2010 metais, 2011 metais ganėtinai ilgus laiko tarpus sirgo ir gaudavo tik ligos pašalpas. N. L. nepateikė jokių įrodymų kokiu konkrečiu turtu ji prisidėjo prie bendro ūkio su M. J. vedimo, prie automobilių įsigijimo ar (duomenys neskelbtini) steigimo. Iš Laidojimo paslaugų ir prekių užsakymo sutarties (I t. b. l. 32) matyti, kad N. L., gyvena (duomenys neskelbtini) (tai yra ji pati nurodė savo gyvenamąją vietą net ne kartu su M. J., sutartį pasirašė N. L.). Be to N. L. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Telšiuose nurodo ir gydantiems ją medikams (b. l.75-76). Vien ta aplinkybė, kad ji bendravo, draugavo su juo nėra pakankami įrodymai, kad jie buvo sudarę partnerystės ar kitokią sutartį su M. J.. Teismas negali ieškinio tenkinti LR CK 6.970 str. 2 d. pagrindu, nes byloje nėra jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp N. L. ir M. J., kadangi jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (LR CK 6.969 str. 3 d.). Byloje visiškai nėra įrodymų, kad bendrovė ar automobiliai yra M. J. bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje su N. L., priešingai yra įrodymai, kad ieškinyje minimas turtas yra mirusio M. J. nuosavybė. Todėl visiškai negalima nustatyti kokią turto dalį, likusią po M. J. mirties N. L. galėjo sukurti ar yra sukūrusi, nes jinai visiškai nepateikė įrodymų kokiu turtu ji yra prisidėjusi prie palikėjo turto atsiradimo ar jo pagerinimo. Byloje visiškai nėra įrodymų, kad N. L. ir miręs M. J. buvo sutuoktiniai, todėl ieškovė negali paveldėti turto pagal įstatymą kaip pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 str.). Iš esančių byloje įrodymų matyti, kad ieškovė N. L. ir miręs M. J. atitinkamais laiko tarpais draugavo, bet jis draugavo ne tik su ja, o ir su kitomis moterimis, tą patvirtino liudytojos A. P. ir L. M., be to liudytojai liudijo ir tai, kad M. J. savo turimą turtą, pinigus visada valdė pats, įmonę steigė vienas pats, nepageidaudamas turėti dalininkų, buvo taupus, taupė pats turėdamas tikslą įsteigti savo įmonę. Esant byloje tokiems įrodymams ir aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl N. L. turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe - nuosavybės pripažinimo į 50 procentų mirusiojo M. J. turtą atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas atmeta “Kranų ir įrenginių nuomos specialistai, 24 valandos per parą” (I t. b.l.115-116) rašytinį įrodymą, kuriame nurodyta, kad M. J. ir N. L. gyveno kaip šeima ir turėjo bendrą namų ūkį, nes ši institucija neturi teisės ir nėra įgaliota teikti tokias pažymas, tai nėra specialistai dėl išvadų pateikimo apie bendrą ūkį ir šeimą. Byloje nėra pridėta įrodymų, kad N. L. turėjo savo asmeninį turtą kurį panaudojo kurdama ar gerindama mirusiajam M. J. priklausantį turtą, o yra priešingi įrodymai, kad ji turėjo mažas pajamas, dažnai sirgo.

N. L. ieškinys dalyje dėl 6100,00 litų M. J. laidojimo išlaidų priteisimo tenkintinas dalinai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų: Laidojimo paslaugų ir prekių užsakymo sutarties (I t. b. l. 32) matyti, kad N. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), už M. J. pašarvojimą ir kitas paslaugas sumokėjo 2080,00 litų; iš 2011 m. rugpjūčio 19-21 parduotuovių kvitų (I t. b. l. 31) matyti, kad už maistą, vandenį, gėrimus sumokėjo 489,88 litų; iš rugpjūčio 21 sąskaitos (I t. b. l. 33) matyti, kad už maistą sumokėjo 1700,00 litų; iš ieškovės nurodytų išlaidų (I t. b. l. 30) matyti, kad ieškovė turėjo papildomai tokias išlaidas: mirusiojo kūno sutvarkymui 400,00 litų, duobės kasimas 250 litų, bažnyčios patarnavimai 300 litų, kalnų giedojimas 500 litų, viso 1450 litų pripažintinos kaip būtinos ir protingos išlaidos mirusiojo palaidojimui. Iš viso pripažintinos būtinos išlaidos, kurias turėjo N. L. laidodama M. J. yra 5719,88 Lt. Tačiau nors ieškovė nenurodė, tačiau visuotinai yra žinoma, kad Lietuvos Respublika skiria vienkartinę 8 BSI (Bazinės socialinės išmokos) dydžio (1040 Lt) pašalpą mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui. Kad tokią išmoką gavo N. L. neginčijo, ji tai pripažino, todėl ši suma išminusuotina iš patirtų būtinųjų laidojimo išlaidų ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais priteistina 4679,88 Lt laidojimo išlaidų iš mirusiojo M. J. turto paveldėtojo (LR CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė N. L. po M. J. mirties ir jo palaidojimo susirgo, gydėsi ilgą laiką, tai patvirtina ir mokėtos jai ligos pašalpos ( I t. b. l. 35-38) ir Medicinos dokumentų išrašas ir pranešimai apie nedarbingumo pažymėjimą (I t. b. l. 76-78), be to šis praleistas terminas nėra ilgas, todėl jai pratęstinas praleistas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2011-08-19 teisių ir pareigų perėmejui Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė N. L. neinformavo įpėdinio laiku apie jo tėvo mirtį ir taip jam užkirto galimybę dalyvauti tėvo laidotuvėse, nesuteikė jam galimybės pačiam pasirūpinti tėvo laidotuvėmis, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais jai nepriteistinos metinės palūkanos.

Atsakovas priešieškinyje prašo iš ieškovės priteisti 19 801 Lt. Tiek atsiliepime į ieškinį (I t. b. l. 46-48), tiek priešieškinyje (II t. b. l. 19-20) atsakovas nurodė, kad ieškovė po tėvo (M. J.) mirties pasisavinusi tėvui priklausantį turtą: auksinę grandinlę už 200 Lt, auksinį dekoratyvinį žiedą 500 Lt vertės, auksinį vestuvinį žiedą 200 litų vertės, auksinį pakabuką su grandinėle 1000 Lt vertės, pietų ir pusryčių servizus, vazas, krikštolo gaminius už 2000 Lt, video kamerą 2000 litų vertės, lovos čiužinius 900 litų vertės, dulkių siurblį 400 litų vertės, bulvių tarkavimo mašiną 200 litų vertės, kompiuterį 3000 litų vertės, du vienetus telefono aparatų 495 lt, elektrinę duonkepę 400 litų vertės, pagalves, patalynę, rankšluosčius 1500 litų, duonkepę 400 litų vertė, viso turto suma 17595 litai. Likusi skola už vandenį, komunalinius patarnavimus, vandens tiekimą, šilumos tiekimą, už gamtines dujas, už atliekų išvežimą, viso reikėję sumokėti 2205,95 Lt Todėl prašantis priteisti 19801 Lt, tačiau atsakovas Š. J. pasisakydamas teisme pareiškė, kad jis pageidaujantis, kad būtų sugrąžinti daiktai. Priešieškinys atmestinas, nes priešieškinyje atsakovas neprašė išreikalauti jo mirusiam tėvui M. J. priklausančių daiktų iš neteisėto valdymo. Priešieškinyje išvardinti daiktai nėra įvertinti įstatymo nustatyta tvarka, jie nėra įtraukti į Palikėjo turto aprašą (I t. b.l. 50-51), nėra pateikta jokių įrodymų apie šių daiktų vertę. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad būtent N. L. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Telšiuose, priešingai byloje yra duomenys, kad ji pati yra nurodžiusi savo gyvenamą vietą kitu adresu (I t. b. l. 32) matyti, kad N. L., gyvenan (duomenys neskelbtini). Iš Palikėjo turto aprašo (I t. b.l. 50-51) matyti, kad šie daiktai nėra įtraukti į Palikėjo turto aprašą.

Teismas tokiose bylose nėra aktyvus, be to šios civilinės bylos nagrinėjimas yra labai užsitęsęs, todėl sprendimą priima pagal esamus civilinėje byloje šalių pateiktus įrodymus. Atsakovo atstovės prašymas patikslinti priešieškinį atidedant bylos nagrinėjimą atmestas, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą (patikslintas priešieškinys iki šiol nebuvo paruoštas), o be to atsakovas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį kitu pagrindu. Šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau šalys įrodymų, kad būtų galima patenkinti ieškini visiškai ir priešieškinį nepateikė (LR CPK 178 str.) .

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi didžioji ieškinio dalis yra atmetama, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleista, proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.). Patikslinto ieškinio suma buvo 31 100 Lt, o patenkinta 4679,88 Lt reikalavimas, atmestas ieškinio reikalavimas dėl 26 420,12 Lt sumos, atmesti ir visi kiti reikalavimai, todėl iš ieškovės priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis valstybei, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (I t. b. l. 40), tai yra priteistina 793,00 Lt, o būtent atmesto ieškinio ir nesumokėto žyminio mokesčio dalis. Patenkinus ieškinio reikalavimus, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas turi priteisti išlaidas už advokato pagalbą (CPK 98 str.). Kadangi advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą, teikė pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikė konsultacijas (Atstovavimo sutartis (I t. b. l. 39) ir kvitai (I t. b.l.94), ieškovė sumokėjo savo atstovui advokatui 2150,00 Lt ir 400,00 litų (kvitas pateiktas teismo posėdžio metu, viso sumokėjo ieškovė advokatui 2550 litų, šių išlaidų dalis priteisiama atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas 15 procentų, tai ir ieškovės patirtos išlaidos priteistinos 15 procentų apimtyje (CPK 93 str.). Atsakovas 100 procentų yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei dėl jo pateikto priešieškinio (CPK 96 str.1 d. ir 4 d.).

Už advokato darbą, atstovaujant atsakovą valstybė patyrė 800 litų (I t. b. l. 145, II t. b. l. 51) už advokato darbą, todėl priteistina iš ieškovės 85 procentų šios sumos valstybei (LR CPK 96 str.).

Be to Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 162,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). priteistinos 85 procentų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 138,30 Lt (LR CPK 92.) valstybei (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268-270, 307 straipsniais, nusprendė :

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

N. L. pratęsti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmejui Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Priteisti iš Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešim devynis litus 88 centus) 4679,88 Lt M. J. laidojimo išlaidų N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai

Likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Priteisti iš Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nauda 382,50 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesumokėto žyminio mokesčio 793,00 (septynis šimtus devyniasdešimt tris) litus ir 138,30 (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus 30 centų) teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą (į sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei už advokatų suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui 680,00 (šešis šimtus aštuoniasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šis sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė