- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 1-661-673/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Kaltinamasis
- B. B.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.5.2.
2020 m. sausio 21 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, šiuo metu pradėjęs gyventi (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:
1) 2015-09-15 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (fizinis smurtas sutuoktinės K. B. atžvilgiu) - 1 metų 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2016-05-10 Kėdainių r. apylinkės teismo nutartimi 2015-09-15 paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, paleistas atlikęs bausmę 2016-08-26;
2) 2016-11-29 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (fizinis smurtas sutuoktinės K. B. atžvilgiu) - 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, taikytas BK 75 str. - bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
3) 2019-11-05 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ str. 1 d. - 34 MGL (1700 Eur) bauda, į bausmės laiką įskaityta 200 Eur, baudą sumokant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trims) metams, sumokėjęs 250 Eur, likusios baudos bausmės neatlikęs, turintis teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sutuoktinei - šeimos nariui) ir BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. sausio 6 d. apie 20.00 val., B. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė du kartus delnu per veidą savo šeimos narei – sutuoktinei K. B., sukeldamas jai fizinį skausmą, po to įrėmęs peilį į kaklą grasino ją nužudyti sakydamas „ar nori, kad tave papjaučiau?“, taip sudarydamas bauginančią aplinką, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas išgėręs 100 g degtinės, pykdamas, kad sutuoktinė neištikima, pykdamas, kad nusikirpo ir ne jam patinkančia spalva nusidažė plaukus, delnu du kartus sudavė jai per veidą. Suvokia, kad toks veiksmas galėjo sukelti jai skausmą. Sutuoktinei peilio prie kaklo pridėjęs nebuvo, negrasino jos nužudyti. Sutuoktinė meluoja. Kad būtų taip padaręs – neprisimena, turi problemų su atmintimi. Kai atvyko policijos pareigūnai girdėjo, kaip sutuoktinė pasakojo, kad jis jai sudavė per veidą ir grasino nužudyti peilį pridėjęs prie kaklo. Akistatoje su sutuoktine dalyvauti atsisakė, kodėl, negali paaiškinti. Įvykio metu visi vaikai buvo namuose, virtuvėje įvykio metu buvo sūnus J., kuris matė jo smurtą. Pripažįsta, kad įsiutęs jis elgiasi agresyviai. Mano, kad jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Po šio įvykio nusprendė gyventi kitur, nori kuo greičiau susirasti darbą, pažada, kad rūpinsis vaikais. Gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltę visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais išnagrinėtais byloje rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji K. B. nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, girtas sutuoktinis B. B., nustūmęs ant žemės jos jam padėtą maistą, du kartus delnu sudavė jai per veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po to iš stalčiaus paėmė virtuvinį peilį, jį pridėjo jai prie kaklo ir paklausė, ar ji nori, kad ją nužudytų. Ji pradėjo sakyti, kad nenori, išsigando, pradėjo verkti, pasakė, kad kvies policiją, po ko sutuoktinis peilį numetė. Sutuoktiniui atsitraukus, ji dėjo ant veido ledą. Tą vakarą policijos nekvietė, nes labai bijojo sutuoktinio, bijojo, kad ją gali nužudyti, ką nors padaryti vaikams. Įvykio metu sūnus J. buvo virtuvėje ir viską matė. Vaikas jai sakė, kad ji nebijotų ir kviestų policiją, tačiau J. ir pats bijojo. Kitą dieną išėjusio ir sugrįžusio neblaivaus sutuoktinio iš baimės ji neįleido į namus. Tada sutuoktinis pradėjo baladoti į duris, ją vadinti visokiais įžeidžiančiais žodžiais, priekaištavo, kad ji nusikirpo plaukus, vadino ją invalide ir kad ji nesugebės niekam nieko pasakyti, nes nesugeba kalbėti. Išsigandusi dėl savo ir vaikų gyvybės ji iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams papasakojo, kokius veiksmus jos atžvilgiu 2020-01-06 atliko sutuoktinis. Nurodė, kad ji yra neįgali dėl kalbos sutrikimo, be to, serga epilepsija, vartoja vaistus. Ji bijo sutuoktinio ir dabar, bijo, kad jis gali keršyti. Šiuo metu vaikai jaučiasi gerai, o kai gyveno kartu su sutuoktiniu – jautėsi blogai, nes jis rėkdavo, naktį keldavo sūnų. Vaikai bijojo, o dabar patenkinti, žaidžia. Sutuoktinis pinigų į namus neparnešdavo, viską pragerdavo. Nors ir patirdavo smurtą, tačiau į policiją ji kreipdavosi ne visada.
Liudytoja A. M. E. – policijos pareigūnė, nurodė, kad nukentėjusioji, kuri turi kalbos defektą, jai sugebėjo papasakoti, kad sutuoktinis numetė ant žemės jos jam padėtą maistą, virtuvėje du kartus sudavė jai per veidą, po to išsitraukęs iš stalčiaus peilį pridėjo jai prie kaklo ir grasino papjauti. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, verkė, pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai sutuoktinis smurtauja, kad už tai yra teistas, pasakojo, kad ir šiaip yra daug kartų už plaukų patampęs, per galvą uždavęs, dėl ko į policiją ji nesikreipdavo, dovanodavo. Liudytoja nurodė, kad apžiūrėjus nukentėjusios namus jie buvo tvarkingi, labai švarūs, pati nukentėjusioji buvo tvarkingai apsirengusi. Nukentėjusiojo pasakojo, kad sutuoktinis nuolat geria. Sakė, kad įvykio metu, kai ją mušė, jis buvo girtas, o policiją iškvietė, nes sutuoktinis vėl namo grįžo girtas.
Liudytoja A. J. – socialinė darbuotoja, parodė, kad ji prižiūri B. šeimą. K. B. aplinkybėse nurodytu laiku, kai policija jau buvo išvykusi, jai papasakojo, kad sutuoktinis B. ją mušė, tampė ją už plaukų, sudavė per veidą, grasino peiliu. Pasakodama verkė, sakė, kad bijo, jog B. gali ją nužudyti. Vaikas J. taip pat pasakojo, kad jis matė, kaip tėvas tampė mamai už plaukų, sudavė per veidą. K. B. turi neįgalumą, protinį atsilikimą, geria stiprius vaistus, taip pat du iš keturių jos vaikų turi neįgalumą. Nukentėjusioji alkoholio nevartoja, vaikai tvarkingi, švarūs, namai sutvarkyti, pati gamina maistą. Nors ji ir neturi supratimo apie pinigus, tačiau jos viską kartu suplanuoja. Ir anksčiau nukentėjusioji yra pasakojusi, kad B. prieš ją naudoja smurtą, o ji sakė jai, kad netylėtų, skambintų į policiją. Apšmeižti kaltinamojo nukentėjusioji negalėtų. O B. B. yra tinginys, melagis ir alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Kai išgeria, elgiasi agresyviai, koduotis dėl alkoholio vartojimo nesutiko, nors jam tai buvo siūloma. Mano, kad nukentėjusioji bijo kaltinamojo, šiuo metu jos buto durys visada užrakintos, nors anksčiau ji jų nerakindavo.
Rašytiniai įrodymai.
2020-01-07 pareiškime K. B. nurodė, kad neblaivus sutuoktinis B. B., būdamas neblaivus, gerdamas namuose degtinę, jai padėjus jam maisto, nustūmė lėkštę ant grindų ir priėjęs prie jos du kartus delnu sudavė per dešinį skruostą. Dėl to ji jautė fizinį skausmą. Po to, iš virtuvinio stalčiaus paėmė virtuvinį peilį, jį ašmenimis pridėjo jai prie kaklo ir pasakė, ar ji nori, kad ją papjautų. Namuose tuo metu buvo keturi jų vaikai, gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, bet jie buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Nurodė, kad kaltinamojo ji labai bijo, jis tikrai gali ją nužudyti, kai bus paleistas, nes nuolat girtauja. Po įvykio policijos nekvietė, nes bijojo kaltinamojo. Šiandien jam išėjus ji užsirakino, neįleido grįžusio kaltinamojo į namus, o jis trankė duris, dėl to ji iškvietė policiją (1 t., b. l. 15-16).
Apžiūrėti nukentėjusiosios namai tvarkingi (1 t., b. l. 15-22).
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad matomų sužalojimų ant nukentėjusiosios K. B. kūno nėra, tačiau ir be matomų sužalojimų kiekvienas sužalojimas gali sukelti fizinį skausmą. Teismo medicinos specialistas aprašomojoje dalyje nurodė, kad tiriamoji K. B. jam paaiškino, kad namuose sutuoktinis B. B. du kartus delnu sudavė jai per dešinį skruostą (1 t., b. l. 40).
Nukentėjusioji K. B. tyrimui pateikė peilį, kuris buvo apžiūrėtas, fotografuotas, nurodyta, kad peilis 24,5 cm ilgio, ašmenų ilgis – 14 cm (b. l. 41-49). Peilis grąžintas nukentėjusiajai (1 t., b. l. 51).
Nukentėjusiosios parodymai dėl patirto smurto ir grasinimo užfiksuoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir nufilmuoti (CD) (1 t., b. l. 56-60).
Iš aprašyto kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog sutuoktinis ją daužė, parodė dešinį skruostą, pasakė, kad delnu sudavė du kartus, kad jai skaudėjo. Taip pat nurodė, kad sutuoktinis paėmė peilį, parodė, jog pridėjo jai prie kaklo, sakė, kad ją papjaus, kad ji bijojo (1 t., b. l. 61-62).
Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad dalyvaujant socialinei darbuotojai, apklaustas nepilnametis J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis su trimis seserimis buvo kitame kambaryje, tačiau sėdėdamas ant lovos matė, kaip tėtis du kartus ranka sudavė mamai per veidą ir paėmęs iš stalčiaus peilį, pridėjo jį mamai prie kaklo ir kažką jai sakė, ką sakė – negali pasakyti. Po to mama skubiai atėjo pas juos į kambarį ir netrukus nuėjo miegoti. Kitą dieną, jiems grįžus iš mokyklos, parėjo tėtis ir pradėjo trankyti duris, keiktis, todėl mama iškvietė policiją. Jis galvoja, kad mama bijo tėčio (1 t., b. l. 64).
2020-01-07 19.25 val. kaltinamajam nustatytas 0,90 promilių girtumas (1 t., b. l. 80).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, ankščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2020 m. sausio 6 d. apie 20.00 val., B. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė du kartus delnu per veidą savo šeimos narei – sutuoktinei K. B., sukeldamas jai fizinį skausmą, po to įrėmęs peilį į kaklą grasino ją nužudyti sakydamas „ar nori, kad tave papjaučiau?“, taip sudarydamas bauginančią aplinką, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes kaltinamojo kaltę patvirtina ir netiesioginių liudytojų A. M. E. bei A. J. parodymai, tai yra, kad nukentėjusioji joms po įvykio pasakojo, jog kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, taip pat patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, pirminiame pareiškime nukentėjusiosios nurodyti tokie patys duomenys, filmuota vaizdo medžiaga, tarnybinis pranešimas apie vaiko parodymų turinį, kt.
Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių smūgių nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl B. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei - šeimos nariui).
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, netiesioginių liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Vienu metu nurodydamas, jog peiliu negrasino, toliau nurodydamas, kad neprisimena, jog grasino peiliu, tai yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje duodamas nenuoseklius parodymus, tačiau patvirtinęs, jog aplinkybėse nurodytu laiku jis sudavė nukentėjusiajai per veidą, nes buvo įpykęs, rodo, kad įvykio metu kaltinamasis buvo nusiteikęs ir elgėsi akivaizdžiai agresyviai.
Nukentėjusioji K. B., nuo pat policijos atvykimo iki jos apklausos teisiamojo posėdžio salėje, kategoriškai tvirtino, jog laikydamas rankoje peilį, peilį pridėjęs jai prie kaklo, sakydamas - ar nukentėjusioji nori, kad jis ją nužudytų, kaltinamasis jai grasino ir tokius kaltinamojo veiksmus, prieš tai iš jo patyrusi fizinį smurtą, ji suprato kaip grasinimą nužudyti, manė, kad grasinimas yra realus, išsigando, verkė, iš baimės tą dieną net nesugebėjo išsikviesti policijos.
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.
Nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas, kaip jau pasisakė, neturi pagrindo netikėti, nes nėra jokių duomenų, realaus pagrindo, dėl ko ji siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai apkaltinti peiliu grasinus nužudyti, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimą, juolab, kad kito kriminalinio nusikaltimo padarymu tuo pačiu laiku jis ir pats kaltu prisipažino.
Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir netiesioginių liudytojų A. M. E. bei A. J. parodymai. Abi liudytojos, įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog nukentėjusioji joms pasakojo, kad kaltinamasis, įrėmęs į kaklą peilį, grasino ją nužudyti. Nurodė, jog pasakodama nukentėjusioji atrodė išsigandusi, verkė.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiosios tyrimui pateiktas peilis, kuris buvo apžiūrėtas, fotografuotas, nurodyta, kad peilis 24,5 cm ilgio, ašmenų ilgis – 14 cm; policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys; nufilmuoti nukentėjusiosios pirminiai parodymai, kad be smurto, kaltinamasis, paėmęs peilį, pridėjęs jai prie kaklo sakė, kad ją papjaus, kad ji bijojo; tai pat įrodo ir policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo turinys, iš kurio matyti, kad dalyvaujant socialinei darbuotojai apklaustas nepilnametis nukentėjusiosios ir kaltinamojo sūnus J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis matė, kaip tėtis du kartus ranka sudavė mamai per veidą ir paėmęs iš stalčiaus peilį, pridėjo jį mamai prie kaklo ir kažką jai sakė.
Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis buvo paėmęs ir prie nukentėjusiosios kaklo pridėjęs peilį, kuriuo grasino nužudyti/papjauti. Nukentėjusioji ir jos parodymus patvirtinusių liudytojų suvokimu, kaltinamasis tokiu savo elgesiu buvo sudaręs grėsmingą aplinką.
Kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais, o po to sekusiu grasinimu nužudyti pridėjus peilį prie kaklo, ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimas realus, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji jaustų nerimą, išsigąstų, bet, kaip patvirtino nukentėjusioji ir kuo teismas neturi pagrindo abejoti, savo tikslą pasiekė.
Kaltinamojo grasinimo turinys, jo turėto daikto - peilio, kuriuo galima atimti gyvybę, sutrikdyti sveikatą, specifika, ir lėmė nukentėjusiosios suvoktą pavojaus gyvybei realumą, tai yra akivaizdu, kad nukentėjusioji kaltinamojo veiksmų visumą suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl savo gyvybės.
Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi.
Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nes tuo abejoti kol kas nėra pagrindo, privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo nukentėjusiajai išsakyti grasinančio konteksto žodžiai, kurie buvo išsakyti į kaklą įrėmus peilį, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.
Kadangi dėl grasinimo peiliu nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra laikoma baigta.
Išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad B. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).
Be to, teismas mano, kad kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo nenuoseklūs, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, nors ir tvirtino, kad ne viską prisimena dėl savo sveikatos būklės, visgi pakankamai gerai orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo pačiu metu, esant vieningai tyčiai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d., sutaptis.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui
Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (pvz., kad veiką padarė būdamas recidyvistu), prokuroras pripažinti neprašė, to nėra ir pareiškime teismui, todėl teismo iniciatyva pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apie ką kaltinamasis informuotas nebuvo, sunkintų kaltinamojo padėtį, pažeistų jo teisę į gynybą.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas ne pirmą kartą pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš neįgalią, todėl akivaizdžiai fiziškai silpnesnę moterį, keturių mažamečių vaikų motiną ne tik mušant, bet ir grasinta papjauti peiliu, tai yra įrankiu, kuriuo grasinimą galima įvykdyti, į tai, kad kaltinamajam nerūpėjo, jog namuose yra keturi mažamečiai vaikai, kurių vienas mažametis jo smurtą matė, dėl ko buvo išgąsdintas; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (1 t., b. l. 139-170): teistas 3 kartus, iš jų du kartus teistas už fizinio smurto panaudojimą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, teistumas neišnykęs, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos visos bausmės neatlikęs, tačiau pradėjęs atlikinėti, ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, turintis galiojančių nuobaudų, šiuo metu nedirbantis, turintis 4 mažamečius vaikus, nuo 2016-01-06 registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo nevertintą psichikos sveikatos būklę, kuri, išklausius kaltinamojo parodymus, matant jo elgesį, leidžia daryti prielaidas dėl galimai kaltinamojo turimų sveikatos sutrikimų, atsižvelgiama į jo menką išsilavinimą, į panaudoto fizinio smurto turinį ir intensyvumą.
Kadangi kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, teismas mano, jog bausmės jam tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimus kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes (BK 50 str., 54 str. 3 d.), bausmes tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2019-11-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d.), į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą - paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, ir į aukštesnio teismo formuojamą praktiką, šį kartą dar atidedant ir atidedant vidutiniam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam, nusprendusiam persikelti gyventi į kitą rajoną, galimybę pasikeisti be realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino pats, sąlygoja ir alkoholio vartojimas; bei, atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji nurodė, jog ji bijo kaltinamojo, bijo jo keršto, kad šiuo metu, kai jis negyvena šeimoje, ji ir vaikai jaučiasi gerai, į tai, kad kaltinamasis, kaip tvirtino nukentėjusioji, smurtavo ne tik tuos kartus, kuomet buvo nuteistas, nes ne vieną kartą patyrusi smurtą ji į policiją nesikreipė, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir liudytojos – socialinės darbuotojos parodymus, jog kaltinamasis girtauja ir jo girtavimo sukontroliuoti nebeįmanoma, o neblaivus tampa agresyvus, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis, būdamas teistas tris kartus, iš jų du kartus teistas už smurtą prieš savo sutuoktinę, vėl padarė tokį patį nusikaltimą, savo neadekvačiai agresyviu elgesiu kelia pavojų ir kenkia ne tik neįgaliai sutuoktinei, bet ir šeimoje gyvenantiems mažamečiams vaikams, tame tarpe dviem neįgaliems, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis smurtą vartojo ir grasino peiliu nekreipdamas dėmesio net į tai, kad tame pačiame kambaryje yra mažametis vaikas, todėl darant išvadą, kad ne tik nukentėjusioji, bet ir vaikai dėl tokio kaltinamojo elgesio patiria didelį stresą, kuris, teismo įsitikinimu, turi būti vertinamas kaip psichologinis smurtas, kartu su bausme kaltinamajam skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir draudimą prie jo artintis (BK 72² str.).
Įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose neskirtinas atsižvelgiant į tai, kad jis jau buvo skirtas ir poveikio kaltinamojo elgesio nepadarė.
Baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinamos, turi būti vykdomos atskirai.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-01-07 iki 2020-01-09 (1 t., b. l. 109, 112). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136-137), įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja, nesilankyti namuose, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktiniai įrodymai.
Du CD, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje (1 t., b. l. 60, 101).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
B. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei - šeimos nariui), bei BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmes apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019-11-05 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta viso 25 MGL, tai yra 1250,00 Eur (atskaičius sulaikymo laiką ir jau sumokėtus 250 Eur) bauda - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą ir 25 MGL, tai yra 1250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, bausmės vykdymo atidėjimo metu B. B. įpareigoti:
1. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;
2. rūpintis ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus;
3. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
4. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų;
bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - bausmės metu draudžiant B. B. prisiartinti prie nukentėjusiosios K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant iki bausmės pabaigos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudą kaltinamasis privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801). Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.);
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2020-01-07 iki 2020-01-09 (dvi paras).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).