Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) AB DNB banko prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., skolininkas J. T., L. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Nepagrįsti teismo argumentai, kad teismas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali tik tuomet, kai antstolis tokį turtą suranda ir aprašo. Netenkinus išieškotojo prašymo skundžiamojoje nutarties dalyje, išieškotojas kas kartą, atsiradus bet kokiam turtui (nekilnojamajam, kilnojamajam), jeigu toks turtas atsiras ateityje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iki bus baigtas skolos išieškojimas, turėtų vėl kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o taip pat būtų nepagrįstai suvaržomos išieškotojo teisės ir teisėti interesai.

2. Skolininko sutuoktinė UAB „Lorte studio“ akcijas įsigijo jau esant santuokoje. Skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties, todėl šiam turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 str. Be to, suinteresuotas asmuo L. T. nepateikė nei vieno įrodymo, kad 4 500 Lt ir 5 500 Lt iš asmeninių lėšų ji investavo į akcijas.

1.Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (LR CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos LR CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal LR CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (LR CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-423/2006).

2. Suinteresuotų asmenų manymu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolininko turto dalies nustatymas būsimame turte/būsimose lėšose neatitiktų LR CPK 267 straipsnio, draudžiančio priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.

3. CPK 667 straipsnyje yra aiškiai nurodomas žodis „esančios“, todėl šios teisės normos lingvistinis aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji gali būti taikoma tik turimam, bet ne būsimam turtui. Reikalavimas nustatyti dalį ne esamame, o būsimame (net hipotetiniame) turte būtų abstraktus, todėl jo taikymas išieškotojui iš esmės nesukeltų jokių teisinių pasekmių, o turto savininkai patirtų nepagrįstų suvaržymų. Šioje situacijoje nėra jokio pagrindo nustatyti skolininko dalį turte, kurio nėra ir, galbūt, apskritai neatsiras. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad spręsti dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo teismas gali tik tuo atveju, kai antstolis tokį turtą suranda ir jį aprašo (LR CPK 677 straipsnio 1 dalis (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-91-262/2016)).

4. L. T. 100 vnt. UAB „Lorte studio“ vardinių paprastųjų akcijų įsigijo pagal 2013-09-03 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su O. T. ir K. T.. Šios sutarties 1 punkte aiškiai išreikšta L. T. valia įsigyti UAB „Lorte studio“ akcijas asmeninės nuosavybės teise. Tokia sutarties sąlyga atitinka LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad turto įgijimo metu būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn ir ji yra pakankamas įrodymas, jog būtų galima pripažinti šį faktą (LR CPK 178 straipsnis). Sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojanti. Vadovaujantis LR CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl nėra pagrindo abejoti L. T. aiškiai išreikšta valia dėl įsigyjamo turto priklausomybės. Į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo J. T. būtų prieštaravęs dėl tokio sandorio sudarymo ir L. T. aiškiai išreikštos valios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01997 esančių duomenų nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015-05-07 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3724-340/2012 dėl 379 017,38 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. T. išieškotojo AB DNB banko naudai (v. b. l. 2-3, 43). 2015-05-27 d. patvarkymu turto arešto aktu areštuotos skolininkui ir L. T. priklausančios 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Lorte studio“ akcijų (v. b. l. 49-50, 53-55), o 2015-06-18 d. priimtais patvarkymais ir turto arešto aktais antstolė areštavo skolininko ir jo sutuoktinės sąskaitas bankuose bei darbo užmokestį (v. b. l. 86-92, 96-97). 2015-06-18 siūlymu antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (v. b. l. 100-101). Vykdomojoje byloje taip pat nustatyta, jog kilus ginčui dėl įmonės akcijų arešto, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-12 nutartimi panaikino antstolės 2015-05-27 patvarkymą dėl įmonės akcijų arešto, o Vilniaus apygardos teismas 2015-10-19 nutartimi panaikino minėtą teismo nutartį (v. b. l. 143-146, 171-174).

CPK 666 str. 1 d. numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 1 d. reglamentuoja, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2‑3 d.). CK 3.87 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu apeliantas AB DNB bankas nurodo, kad skolininko sutuoktinė UAB „Lorte studio“ akcijas įsigijo esant santuokoje. Skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties, todėl šiam turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-10-19 nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui konstatavo, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėja, kaip pirkėja, asmeninės nuosavybės teise perka 100 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Tokia sutarties nuostata yra pakankama sąlygai, kad pareiškėja, sudarydama pirkimo-pardavimo sandorį, išreiškė valią įgyti akcijas asmeninėn nuosavybėn, pagrįsti. Tokia sutartis, kaip rašytinis įrodymas (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 dalis), nėra pakankama išvadai, kad akcijos buvo įgytos pareiškėjos asmeninėmis lėšomis, pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys L. T. ir J. T. siekdami paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją, jog po santuokos L. T. UAB „Lorte studio“ akcijas įgijo asmeninės nuosavybėn, turėjo įrodyti aplinkybę, kad šios akcijos buvo pirktos už jos asmenines lėšas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog L. T. pateikė rašytinę 2013-08-28 pinigų dovanojimo sutartį, pagal kurią dovanotoja R. T. padovanojo (savo mamai) L. T. 5 500,00 Lt sumą tuo tikslu, kad nurodyto dydžio dovana būtų panaudota įsigijant UAB „Lorte studio“ akcijas (b. l. 53). Byloje pateiktas R. T. Swedbank AB banko sąskaitos išrašas įrodantis, jog R. T. 2012-08-01-2013-08-01 laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu R. T. banko sąskaitos išrašas nepatvirtina aplinkybės, kad ji buvo susitaupiusi 5 500 Lt sumą, kurią dovanojo savo motinai. Pateiktas sąskaitos išrašas tvirtina jog R. T. gaunamas atlyginimas buvo leidžiamas įvairiems pirkiniams, sąskaitos likutis 2013 m. liepos 31 d. buvo 815,04 Lt, išraše nėra R. T. atliktų mokėjimų į motinos sąskaitą. Aplinkybė, kad L. T. dukra R. T. 2012-08-01-2013-08-01 laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo sukaupusi dovanojimo sutartyje nurodytą 5 500 Lt. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad skolininko sutuoktinė L. T. asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi likusią 4 500 Lt sumą, kuri buvo skirta atsiskaityti už UAB „Lorte studio“ akcijas. Nors suinteresuoti asmenys teigia, kad ši suma buvo gauta iš jos motinos, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, jog 2013-08-28 pinigų dovanojimo sutartis sudaryta tarp motinos ir dukros, nesąžiningumo prezumpcija nėra paneigta, todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ši sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti skolos išieškojimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog L. T. ir J. T. nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog po santuokos įgytam turtui turi būti taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina, nustatant, kad J. T. priklauso ½ (50 vnt.) vardinių paprastųjų UAB „Lorte studio“ akcijų.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos nutartimi, taip pat nurodo, jog nepagrįstai teismas nenustatė skolininko turto dalies būsimam turtui (nekilnojamam ir kilnojamam). Apelianto teigimu, atsiradus naujo turto, kuris bus bendra L. T. ir J. T. nuosavybė, reikės iš naujo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir tai pareiškėjui sukels papildomų sunkumų.

CPK 667 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nesant konkretaus skolininko ar jo dalies turto su kitais bendraturčiais, teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl turto, kuris gali atsirasti skolininko nuosavybėje. Tokiu atveju būtų sukuriamas precedentas, kuomet bet koks turtas, atsiradęs po santuokos sudarymo, bus laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nors pagal įstatymą galimi atvejai, kai santuokoje įgytas turtas gali būti laikomas ir asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Be to, minėta, kad pagal CPK 667 str. 1 d. antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, kad įstatymas leidžia individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad išieškotojo reikalavimas nustatyti skolininko turto dalis būsimam turtui (nekilnojamam ir kilnojamam) negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį iš dalies.

Nustatyti, kad J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (50 vnt.) dalis vardinių paprastųjų UAB „Lorte studio“ (į.k. 302683932) akcijų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su L. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.