Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-11 · Civilinė byla Nr. e2-3619-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
e2-3619-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38510-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
B. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3619-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38510-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei B. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškinu, prašydama priteisti iš atsakovės B. J. (toliau – atsakovė) 267,20 Eur negrąžinto kredito, 17,92 Eur mokėjimo palūkanų, 27,19 Eur tarpininkavimo mokesčio, 48,41 Eur administravimo mokesčio, 15,00 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 267,20 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2018 m. kovo 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą 300,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 49,20 Eur palūkanų, 31,07 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2020 m. kovo 12 d. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų, 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukta su atsakove sudaryta vartojimo kredito sutartis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). 2018 m. gruodžio 20 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta apie 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovės broliui P. J. įteiktas ieškinio su priedais kopijas ir 2018 m. gruodžio 17 d. teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo Nr. e2-45131-967/2018 (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 12 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įgijo teisę suteikti atsakovei vartojimo kreditą pagal sutartyje numatytas sąlygas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius, laikantis sutarties sąlygų (sutarties 2.1 punktas). Ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovei suteikė 300,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą 300,00 Eur vartojimo kreditą ir periodinėmis įmokomis sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. 49,20 Eur palūkanų ir 31,07 Eur tarpininkavimo mokesčio, iki 2020 m. kovo 12 d. Atsakovei sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, 2018 m. lapkričio 23 d. raštišku pranešimu ieškovė sutartį nutraukė. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 267,20 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 17,92 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. ir 15,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 267,20 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo.

Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, jog atsakovė už 300,00 Eur kreditą sumokės 49,20 Eur palūkanų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos, t. y. 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. kovo 12 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 1.15 punkte numatyta, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti metinių fiksuotų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraišką pinigais; palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei. Tokiu būdu šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. konkrečiai nežinomo kredito ar jo dalies grąžinimo termino. Iš vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiko matyti, jog skolininkė iki paskutinės kredito įmokos sumokėjimo datos – 2018 m. birželio 13 d., yra iš viso sumokėjusi 10,85 Eur mokėjimo palūkanų (3,75 Eur + 3,62 Eur + 3,48 Eur). Atsakovė pradelsė vykdyti savo įsipareigojimus (nustojo mokėti kredito įmokas kartu su palūkanomis) nuo 2018 m. liepos 12 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. gruodžio 7 d., ieškinys priimtas 2018 m. gruodžio 17 d. Taigi, iki 2018 m. gruodžio 17 d. pelno (mokėjimo) palūkanos sudarytų 6,50 Eur (267,20 Eur x 15,00 proc.) / 365 x 158 d.) – 10,85 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant 6,50 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., kada atsakovė faktiškai naudojosi vartojimo kredito suma, bei 15,00 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 267,20 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki kredito visiško grąžinimo ieškovei dienos (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 27,19 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose nustatytas tarpininkavimo mokesčio dydis – 31,07 Eur. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 1.27 punkte nurodyta, kad bendrovė (ieškovė) veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir skolinimo platformos administravimo paslaugas. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Tarpininkavimo mokestis buvo apskaičiuotas iš anksto ir nurodytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose, todėl buvo žinomas vartojimo kredito gavėjui. Remiantis VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 2 straipsnio 3 dalimi, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, į kurią įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kurie kiti su vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius bei sudarant vartojimo kredito sutartį vartotojui buvo atskleista (žinoma) tarpininkavimo mokesčio suma, spręstina, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės tarpininkavimo mokestį, kuris sudaro 27,19 Eur.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašiusi priteisti iš atsakovės 48,41 Eur administravimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 1.29 punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą tarpininkavimo mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30,00 Eur. Šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Darytina išvada, kad kredito sutarties bendrosios dalies sąlygos, apibrėžiančios administravimo mokestį, yra neaiškios. Nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nėra nurodyta, už ką konkrečiai yra mokamas šis mokestis. Pažymėtina, kad tiek tarpininkavimo mokestis, tiek administravimo mokestis apibrėžiamas vienodai – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito gavėjui tokį mokestį. Nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka bei jo dydis vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas ex officio pripažįsta negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio kredito sutarties specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Minėta, kad šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Tokia sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 48,41 Eur administravimo mokestį atmestinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, nemokėdama 312,31 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 312,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 105,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 120,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 83,41 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 12,51 Eur žyminio mokesčio ir 87,58 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus, iš viso – 100,09 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, iš atsakovės yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2018 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 267,20 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir dvidešimt euro centų) negrąžinto kredito, 6,50 Eur (šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) mokėjimo palūkanų, 15,00 (penkiolikos) procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 267,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir dvidešimt euro centų) kreditą, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 27,19 Eur (dvidešimt septynis eurus ir devyniolika euro centų) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 300,89 Eur (trijų šimtų eurų ir aštuoniasdešimt devynių euro cento) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,09 Eur (vieną šimtą eurų ir devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė