Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. P. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/01235, suinteresuoti asmenys R. P., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė A. P. kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/01235 mirusį skolininką R. P. pakeisti palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Nurodė, kad antstolės A. P. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 12 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo 6 162,07 Eur skolos išieškojimo iš R. P. išieškotojos R. P. naudai. Pažymėjo, kad iš testamentų registro išrašo matyti, kad R. P. palikimą priėmė VĮ Turto bankas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Teismas pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje skolininką R. P. jo turto perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, pagal Kauno rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 12 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo 6 162,07 Eur skolos išieškojimo iš R. P. išieškotojos R. P. naudai, valstybei atsakant už palikėjo skolas neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Kauno rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 12 d. vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo 6 162,07 Eur skolos išieškojimo iš R. P. išieškotojos R. P. naudai. Teismas iš palikimo perėjimo valstybei liudijimo kopijos nustatė, kad skolininkas mirė 2016 m. gegužės 15 d. Teismas pažymėjo, kad testamentų registro 2017 m. gegužės 19 d. išrašas patvirtina, jog po skolininko mirties palikimą 2017 m. kovo 29 d. priėmė Lietuvos Respublika (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Teismas spręsdamas, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais, nustatė, kad nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. sausio 11 d. yra registruotas antstolio areštas skolininkui asmeninės nuosavybes teise priklausiusiam butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad palikimo priėmimo metu (2017 m. kovo 29 d.) skolininko nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, vadinasi, skolininko palikimo perėmėjas apie esamą kreditorę buvo informuotas viešajame registre išviešinant palikėjo turto areštą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad antstoliui areštavus skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditorės reikalavimas gali būti įgyvendinamas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio taikymo tikslų, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtu laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas neįvertino aplinkybės, kad Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, jog antstolė A. P. butų areštavusi skolininko turtą kreditorės R. P. naudai. Pažymėjo, kad vien tai, jog antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese. Nurodė, kad turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., tačiau jis šioje situacijoje apskritai neatliktas. Pažymėjo, kad pareiškėja neprašo pratęsti trijų mėnesių termino. Atkreipė dėmesį, kad R. P. turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai, todėl pakeitus šioje vykdomojoje byloje skolininką R. P. į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas ir tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešajame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Pažymėjo, kad antstolė skolininko R. P. turtą areštavo 2016 m. sausio 11 d. pagal kitą vykdomąją bylą, todėl nebuvo pagrindo antrą kartą taikyti areštą tam pačiam skolininko turtui, nes tai būtų nepagrįstas antstolio vykdymo išlaidų didinimas. Pasak antstolės, kreditorių reikalavimų pareiškimo (išviešinimo) procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas ir civilinių teisinių santykių stabilumo ir užtikrintinumo funkcijas. Pažymėjo, kad įpėdiniai privalo perimti mirusiojo asmens prievoles, jeigu registre iki paveldėjimo buvo išviešintas palikėjo turto areštas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas pakeisti skolininką jo teisių perėmėja (valstybe) vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 596 straipsnio redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje CPK 596 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties atveju. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės A. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Kauno rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 12 d. vykdomąjį dokumentą dėl 6 162,07 Eur skolos išieškojimo iš R. P. išieškotojos R. P. naudai. Nustatyta, kad skolininkas R. P. mirė 2016 m. gegužės 15 d., jo palikimą 2017 m. kovo 29 d. priėmė valstybė (v. b. l. 49–51). Teismas, remdamasis vykdomojoje byloje esančiu VĮ Registrų centras išrašu, padarė išvadą, kad palikimo priėmimo metu skolininko nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, vadinasi, skolininko palikimo perėmėjas apie esamą kreditorę buvo informuotas viešajame registre išviešinant palikėjo turto areštą. Apeliacinės instancijos teismas tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas rėmėsi tik VĮ Registrų centras išrašu, kuriame nėra duomenų apie kreditorius, įsiskolinimo dydžius, o nurodytas tik juridinis faktas – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netikrino Turto arešto aktų registre esančios informacijos (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Iš apeliantės pateikto Turto arešto aktų registro išrašo nustatyta, kad skolininkui R. P. priklausiusiam turtui taikyti du turto arešto aktai: išieškotojai UAB „Tauragės butų ūkis“ (arešto mastas 2 500 Lt) ir UAB „Tauragės šilumos tinklai“ (arešto mastas 700 Eur, b. l. 17–18). Taigi, tokiu būdu buvo pareikšti tik kreditorių UAB „Tauragės butų ūkis“ ir UAB „Tauragės šilumos tinklai“ reikalavimai, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šių kreditorių atitinkamo dydžio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės R. P. 6 162,07 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė R. P. kitokiais šios nutarties 8 – 9 pastraipose nurodytais būdais būtų pareiškusi savo reikalavimą R. P. atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę R. P. ir jos 6 162,07 Eur reikalavimą.Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Dėl to, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos antstolės A. P. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Valstybė byloje patyrė 4,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos antstolės A. P. prašymas atmetamas, todėl iš antstolės valstybei priteistina 4,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos antstolės A. P. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.

Priteisti iš antstolės A. P. valstybei 4,91 Eur (keturis eurus, 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.