Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-1269-479/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas rūšinio teismingumo klausimas.Ieškovas V. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 17 871 Eur turtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-795/2015 jis buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (80 1 dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki vasario 27 d.; 60 1 dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 28 1 d. iki 2012 m. balandžio 20 d.; 190 1 dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 19 d.) padaryme. Ieškovo teigimu, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų jam padaryta 17 871 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad pateiktas ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26 straipsnį visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostatas apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatęs, kad ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 17 871 Eur turtinės žalos, sprendė, jog nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra teismingas apygardos teismui. Kitų CPK 27, 28 straipsniuose nurodytų civilinės bylos nagrinėjimo apygardos teisme pagrindų teismas nenustatė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas ieškovui išaiškino, kad ieškinys jo pasirinkimu gali būti pateikiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui arba Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 30 straipsnio 7 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir jo ieškinį dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi ieškovas 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su tuo pačiu ieškiniu ir teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė jį priimti, nurodydamas, jog jis nėra teismingas apygardos teismui. Ieškovas 2016 m. birželio 1 d. pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris procesinius dokumentus persiuntė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi vėl atsisakė priimti ieškovo ieškinį motyvuojant tais pačiais argumentais, kaip ir priimant 2016 m. birželio 1 d. nutartį.

Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą, neteisingai jas aiškino ir taikė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, kuriam iš teismų, t. y. apygardos ar apylinkės, yra teismingas ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, pagrindinis kriterijus yra ieškinio suma. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą, taigi, nagrinėjamu atveju byla teisminga apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. K. ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. gegužės 31 d. buvo gautas ieškovo ieškinys dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 17 871 Eur turtinės žalos atlyginimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1256-163/2016 ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apygardos teismui, nurodydamas, jog ieškovas pareiškė du ieškinio reikalavimus: priteisti 17 871,00 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tai yra – pirmuoju reikalavimu ieškovas prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą, kuri yra mažesnė, nei nustatyta CPK 27 straipsnio 1 punkte, todėl šis reikalavimas nagrinėtinas apylinkės teisme; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą taip pat yra teismingas apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Teismas ieškovui išaiškino, kad su ieškiniu dėl žalos atlyginimo jis turi kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis). 2016 m. birželio 2 d. ieškovas kreipėsi dar kartą į Klaipėdos apygardos teismą su tuo pačiu ieškiniu ir teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1269-479/2016 ieškinį atsisakė priimti iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir minėta teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1256-163/2016. Ieškovas, teikdamas šį skundą, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (CPK 177, 178 straipsniai), o Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie tai nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Taigi, kaip minėta, ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovės 17 871 Eur turtinės žalos atlyginimą, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Toks turtinio pobūdžio ginčas, atsižvelgiant į ieškinio sumą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, teismingumą apygardų teismams. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnio 1dalis). CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis, CPK 27 straipsnio 1 punkto atveju – ginčo objektu esančio turtinio intereso dydis (vertė išreikšta pinigais) – ieškinio suma. Ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui – tokia byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą. Todėl savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, taip ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant keturiasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų eurų sumą, nekeičia bylos teismingumo, byla lieka teisminga apylinkės teismui, jeigu kiekvieno iš savarankiškų ieškinių suma neviršija nurodytos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3k-3-401/2012 ir kt.).Taigi ir nagrinėjamu atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. neturtinės ir turtinės žalos dydžiai nėra sumuojami, sprendžiant teismingumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-218-186/2016 etc.).Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Patikrinti ieškovo nurodytų aplinkybių, jog jis ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris, ieškovo teigimu, persiuntė jį Klaipėdos apygardos teismui, nėra galimybių (CPK 177-179, 185 straipsniai). Be to, ši aplinkybė negali lemti kitokio procesinio sprendimo byloje, nes pagal CPK 35 straipsnio 1 dalį aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu jam perduota neteisėtai, nutartimi ją turi perduoti nagrinėti pagal teismingumą.Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą