- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-2146-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24619-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Civilinis ieškovas
- S. J.
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G. pagrobė svetimą turtą, įsibrovusi į saugyklą, o būtent: ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, būdama UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įgyvendindama vieningą nusikalstamą sumanymą ir turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018-05-01 08.00 val. iki 2018-05-25 09.30 val., elektriniu suktuku „Bosh“ atrakinusi metalinės dėžutės, buvusios stalo stalčiuje užraktą, taip įsibrovusi į saugyklą, iš jos pagrobė svetimą, S. J. priklausantį turtą – 450 eurų grynų pinigų.
Kaltinamoji E. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Parodė, kad laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2018-05-25 elektriniu suktuku atrakinusi metalinės dėžutės, buvusios stalo stalčiuje užraktą (esantį UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), taip įsibrovusi į saugyklą, iš jos pagrobė 450 eurų grynų pinigų. Taip pasielgė dėl to, kad reikėjo pinigų skolų grąžinimui, žada žalą atlyginti iki 2018-07-01. Dėl nusikaltimo gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos (duomenys neskelbtini) g. Kabinete esančiame darbo stalčiuje yra matyti metalinė dėžutė; ant palangės – akumuliatorinis suktukas "Bosch" (b. l. 9-14).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. J. pateikė vaizdo įrašą (16-17). Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Kompiuterio ir specialios kompiuterinės programos pagalba atidaromas DVD diskas, kuriame yra įrašyti du vaizdo įrašai 2018-05-24 ir 2018-05-28, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atidarius 2018-05-24 įrašą, kuris yra 2.01 min. trukmės nuo 08.46 val., matosi, kaip apie 08.47 val. prie S. J. darbo stalo prieina E. G., ji atidaro stalo stalčių, išsitraukia dėžutę, parsineša elektrinį suktuką „Bosh“, su kuriuo atidaro dėžutę. E. G. pamato, kad dėžutė yra tuščia, suktuku uždaro dėžutę, megztiniu nuvalo dėžutę ir įdeda ją atgal į stalčių. Po to, megztiniu nuvalo stalčiaus rankenėlę ir nueina nuo S. J. darbo stalo. Kitas vaizdo įrašas yra 2018-05-25 1.40 min. trukmės, nuo 09.21 val. Jame matosi, kaip E. G. atidaro S. J. darbo stalo stalčių, išsitraukia dėžutę. Atsineša elektrinį suktuką, su kuriuo atidaro dėžutę. Pamato, kad dėžutėje yra pinigų. Perskaičiuoja pinigus, jų yra 90 eurų, kupiūromis po 10 eurų. Pasiima 50 eurų, likusius 40 eurų sudeda atgal į dėžutę. Vėl suktuku uždaro dėžutę, nusiima megztinį, kuriuo nuvalo dėžutę, įdeda dėžutę atgal į stalčių, nuvalo stalčiaus rankenėlę ir, paėmusi pinigus, nueina nuo S. J. darbo stalo (t. 1, b. l. 18-23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu S. J. parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini) " kurios buveinė yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Savo darbo vietoje darbo stalčiuje, kuris yra nerakinamas, metalinėje užrakinamoje dėžutėje, kuri yra rakinama ir jos raktą turi tik jis, laikė savo asmeninius pinigus. Jie buvo įvairiomis kupiūromis ir įvairiomis sumomis. 2018-05-04 apie 18.00 val., pastebėjo, kad metalinėje dėžutėje trūksta 150 eurų, nors metalinė dėžutė buvo užrakinta ir tvarkinga. Jis iškart pradėjo įtarti, kad tai galėjo padaryti neseniai įmonėje dirbanti darbuotoja E. G.. Nes iki jos pradėjimo dirbti, iš įmonės niekas nedingdavo. Jis jai apie tai nieko nesakė. 2018-05-12 apie 18.00 val., vėl pastebėjo, kad iš dėžutės dingo 250 eurų. Metalinė dėžutė taip pat buvo užrakinta ir išoriškai atrodė tvarkingai, užraktas veikė normaliai. 2018-05-16 dieną apie 17.30 val., pastebėjo, kad metalinės dėžutės užraktas veikia blogai, jis atsirakina sunkiai. Tuo metu dėžutėje buvo tik įmonės bankinė kortelė, pinigų tuo metu dėžutėje nelaikė. Tada įtaręs, kad tikrai kažkas pašaliniu daiktu atidarinėja jo asmeninę metalinę dėžutę, kurioje laikydavo asmeninius pinigus, nutarė virš savo darbo vietos įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. Vaizdo stebėjimo kamerą įrengė 2018-05-22 apie 19.00 val. Tuo metu įmonės patalpose darbuotojų nebuvo. 2018-05-24 dieną nuotoliniu būdu stebėjo savo darbo vietą, 08.47 val. pastebėjo, kad E. G. priėjo prie jo darbo vietos, atidarė darbo stalo stalčių, iš jo išėmė pinigų dėžutę ir paėmusi akumuliatorini suktuką, atrakino pinigų dėžutę, kuri tuo metu buvo tuščia. Ji uždarė dėžutę, ją savo megztiniu nuvalė, taip pat nuvalė stalčiaus rankenėlę. 2018-05-25 apie 08.15 val. metalinėje dėžutėje paliko 90 eurų 10 eurų banknotais. Pinigus paliko, nes jam tuo metu jų nereikėjo. Maždaug 09.15 val. jis išvažiavo iš įmonės buveinės į netoliese esančią kavinę. Būdamas kavinėje įsijungė savo darbo vietos vaizdo stebėjimo kamerą nuotoliniu būdu ir 09.22 val. pastebėjo, kaip E. G. prieina prie jo darbo stalo, atidaro ir paima pinigų dėžutę, pasiėmusi akumuliatorini suktuką, juo atrakina metalinės dėžutės užraktą ir paima 50 eurų iš 90 paliktu eurų. Tada jis paskambino 112 ir pats vyko į įmonės buveinę. Privažiavęs prie įmonės buveinės susitiko su policijos pareigūnais, jiems parodė vaizdo kamera užfiksuotą vaizdą. E. prisipažino, kad ji sistemingai vogė iš darbo stalčiaus, taip pat iš jo portfelio, kurio išorinėje kišeninėje jis laikė smulkius pinigus. Iš portfelio buvo pavogta 200 eurų. Viso padaryta 650 euru turtinė žala (b. l. 28-29). Papildomos liudytojo apklausos metu S. J. parodė, kad nori patikslinti savo parodymus, kad po to, kai parašė pareiškimą į policiją dėl pinigų vagystės iš darbo vietos, rado portfelyje savo pinigus, todėl dėl vagystės iš portfelio pretenzijų E. G. neturi. Taigi, dėl E. G. vagysčių jam padaryta 450 eurų turtinė žala. 50 eurų grąžinta policijoje. Dėl 400 eurų vagystės reiškia civilinį ieškinį (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Dėl E. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio redakcijai – 3 MGL) bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).
Byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog E. G. elektriniu suktuku „Bosh“ atrakinusi metalinės dėžutės, buvusios stalo stalčiuje užraktą, taip įsibrovusi į saugyklą, iš jos pagrobė svetimą, S. J. priklausantį turtą – 450 eurų grynų pinigų. Tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. E. G. kaltė įrodyta jos pačios parodymais ir prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, vaizdo įrašu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji E. G. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, t. y. apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. E. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, su nukentėjusiuoju susitaikė ir susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą: ji yra jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, iki nusikaltimo padarymo dirbo, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteista, taip pat kaltinamosios paaiškinimus ir požiūrį į jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji E. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, o baudžiamoji byla E. G. atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Nukentėjusysis S. J. pareiškė 400 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo, jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 32-33). 2018 m. birželio 5 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. J. su kaltinamąja E. G. pasirašė susitaikymo protokolą (susitarimą dėl žalos atlyginimo), pagal kurį E. G. iki 2018 m. liepos 1 d. įsipareigojo sumokėti S. J. 400 eurų turtinės žalos atlyginimui. Teismas neturi pagrindo abejoti tokio susitarimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis tvirtintinas, o procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutrauktinas.
E. G. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą E. G. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti kaltinamosios E. G. ir nukentėjusiojo S. J. 2018 m. birželio 5 d. pasirašytą susitaikymo protokolą (susitarimą dėl žalos atlyginimo), kuriuo E. G. įsipareigojo iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti S. J. 400 eurų turtinės žalos atlyginimui.
Procesą dėl nukentėjusiojo S. J. civilinio ieškinio nutraukti.
Kaltinamajai E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.