- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-859-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01969-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- B. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutarties ir pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. D., AB DNB bankui dėl neteisėtų antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė pripažinti antstolės V. D. 2012-12-14 patvarkymą Nr. S-120017020 vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00302 neteisėtu ir jį panaikinti, skirti nekilnojamųjų daiktų – 12,58 kv. m buto su rūsiu, turinčio 60,68 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų 1-58, 1-59 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-38 (1/7 iš 4,54 kv. m.), 1-53 (1/7 iš 67,52 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 58,39 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, turto vertintojo kandidatūrą suderinant su skolininke. Nurodė, kad antstolė, 2012-12-14 nustatydama areštuoto ir parduotino iš varžytynių turto kainą, negalėjo apsiriboti vien tik prieš 9 mėnesius surašytomis turto vertintojo turto vertės nustatymo ataskaitomis ir turto arešto aktu, o privalėjo papildomai išsiaiškinti dabartinę areštuoto turto rinkos vertę. Antstolė neįvertino nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos laikotarpiu tarp atlikto turto įkainojimo ir patvarkymo priėmimo, turto kainų nepastovumo rinkoje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-04 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00302, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2237-686/2013. Nurodė, kad tolesnių vykdymo veiksmų atlikimas pareiškėjai gali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-14 nutartimi skundą atmetė; panaikino teismo 2013-02-04 nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00302. Nurodė, kad pareiškėja nesutinka su antstolės nustatyta turto verte, tačiau nepateikė jokių dokumentų, nustatančių realiai kitokią kainą, nepateikė duomenų, jog turto kaina skolininkės nurodytu laikotarpiu nuo 2012-02 mėn. iki 2012-12 mėn. kito, t. y. didėjo, neginčijo eksperto išvadų dėl nustatytos turto kainos. Pati skolininkė nereiškė antstolei prieštaravimo dėl to, kad turto vertinimą atliko UAB „Lituka“ ir Ko, nesiūlė kitų ekspertų kandidatūrų. Pažymėjo, kad turto rinkos vertė yra fakto klausimas, todėl nesutikimas su ekspertizės metu nustatytąja turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kodėl nustatyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Teismo nuomone, nebuvo jokių objektyvių pagrindų, kuriais remdamasi antstolė turėtų skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartį, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemones – sustabdytas skolininkės areštuoto ir įkeisto turto realizavimas. Nurodė, kad skolininkė vengė dalyvauti vykdymo procese, vilkino procesą. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų dėl ginčo dalyko, duomenų, patvirtinančių tendenciją nekilnojamojo turto kainai kilti.
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutarties tenkinti. Nurodė, kad skolininkė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus nepagrindė jokiais įrodymais, todėl jis turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens antstolės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutarties atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, todėl pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad antstolė turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nes nuo turto įkainojimo praėjo devyni mėnesiai. Dėl ilgo termino ir kainų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje antstolė privalėjo skirti pakartotinę ekspertizę, kad būtų nustatyta reali turto vertė. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad pareiškėja pateikdama skundą antstolei prašė iš varžytynių parduodamų nekilnojamųjų daiktų vertei nustatyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę ir suderinti turto vertintojo kandidatūrą. Teigia, kad prašymą antstolei ji suformulavo, t. y. ji reiškė prieštaravimus dėl UAB „Lituka“ ir Ko kandidatūros, taip pat pasinaudojo suteikta teise ir prašė skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Pažymi, kad antstolei nesutikus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, savo iniciatyva nesikreipė į nepriklausomą vertintoją tik dėl tos priežasties, kad antstolei ar išieškotojui nepripažinus šio turto vertintojo vertės nustatymo pažymos ir kandidatūros, tai būtų nereikalingos ir papildomos skolininkės išlaidos. Mano, kad ne tik skolininkė, bet ir antstolė vykdydama savo pareigas privalėjo įvertinti visus duomenis apie turto rinkos kainą, jos pokyčius ir jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto vertės, nes kaina yra žymiai per maža.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad bankas pateikė savo poziciją dėl turto vertės nustatymo, antstolė kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus. Abejonių dėl turto vertės nustatymo nebuvo, todėl pakartotinė ar papildoma ekspertizė nėra būtina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutarties atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/12/00302 pagal 2011-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 520-2N/2010 dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuria nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: butą su rūsiu 12,58 kv. m, turinčio 60,68 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11, esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą–administracines patalpas 1-58, 1-59, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-38 (1/7 iš 4,54 kv. m), 1-53 (1/7 iš 67,52 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 58,39 kv. m, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius B. P.. Nutartyje nurodytas bendras įkeistų daiktų įkainojimas 773000 Lt (hipotekos lakšto 4 punktas), skolininke nurodyta B. P., išieškotoju AB DnB NORD bankas (šiuo metu AB DNB bankas). 2012-12-14 patvarkymu antstolė nustatė areštuoto ir parduotino turto pradinę varžytynių kainą – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), – 220000 Lt, administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 175200 Lt bei išaiškino skolininkei teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už turto arešto–įkainojimo akte nurodytą turto kainą. Pirmųjų varžytynių data numatyta 2013-01-17 10.00 ir 11.00 val. (vykd. b. l. 88). Pareiškėjos nuomone, antstolės 2012-12-14 patvarkyme Nr. S-120017020 dėl priverstinio turto realizavimo nustatyta per maža areštuoto ir parduotino iš varžytynių turto kaina.
Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie keltų abejonę dėl turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas.
Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Kasacinio teismo praktika dėl tinkamo varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymo, teisės normų taikymo ir aiškinimo iš esmės suformuota ir orientuota į tai, kad tai visų pirma yra antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., byla Nr. 3K-3-292/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010). Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad dėl ginčo turto vertės nustatymo buvo atliekami šie procesiniai veiksmai. Išieškotojas AB DNB bankas pateikė UAB „Lituka“ ir Ko sudarytus apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktus Nr. LLO-10634a, Nr. LLO-10635a, kuriuose nurodytos vertinimo objekto likvidacinės vertės: įkeisto buto – 131000 Lt, įkeistų administracinių patalpų – 140000 Lt, turto vertės nustatymo pažymas Nr. LLO-10634, Nr. LLO-10635, kuriose nurodyta įkeisto turto rinkos vertė; buto – 164000,00 Lt, administracinių patalpų – 175000 Lt (vykd. b. l. 6–9). Antstolė 2012-02-17 turto arešto – įkainojimo aktu nustatė, kad viso įkeisto turto vertė – 494000 Lt (vykd. b. l. 10–12). VĮ Registrų centro duomenimis negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 nustatyta vidutinė rinkos vertė – 191813 Lt, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-12 nustatyta vidutinė rinkos vertė – 236484 Lt (vykd. b. l. 24–27). Antstolė 2012-03-15 patvarkymu patenkino skolininkės B. P. skundą ir paskyrė turto vertintojus UAB „Lituka“ ir Ko (vykd. b. l. 41–43). 2012-04-27 patvarkymu dėl turto kainos pagal UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitas Nr. LL0-20417, Nr. LL0-20421 nustatyta buto su rūsiu rinkos kaina – 175000 Lt, administracinių patalpų – 171000 Lt; atsižvelgdama į tai, kad UAB „Lituka“ ir Ko įvertino turtą mažesne kaina nei ginčija skolininkė, bei į tai, kad proceso šalys suinteresuotos turtą realizuoti už didesnę kainą, patvarkyta varžytynių procesą pradėti nuo 2012-02-17 turto įkainojimo akte nustatytų turto kainų – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), – 220000 Lt (80 procentų pirmųjų varžytynių turto kaina nuo 275000 Lt kainos), administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), – 175000 Lt (80 procentų pirmųjų varžytynių kaina nuo 219000 Lt kainos) (vykd. b. l. 63–64). Skolininkė 2012-05-10 pateikė prieštaravimus dėl 2012-04-27 patvarkyme nustatytos turto kainos bei prašymą kainas nustatyti pagal 2011-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr.520-2N/2010 arba realia rinkos kaina; 2012-05-25 skundą dėl antstolio veiksmų (vykd. b. l. 66, 68). Teismų procesiniais sprendimais skolininkės skundas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl realios turto vertės nustatymo, t. y. atliko visus privalomus teisės aktų nustatytus įpareigojimus.
Išaiškintina, kad tik tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 682 str. normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatymų numatytomis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia LR CPK 381 str., kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas LR CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (LR CPK 681 str. 1 d., LR CPK 682 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstoliui abejonių dėl turto vertės nekyla. Tuo tarpu skolininkės hipotetinio pobūdžio svarstymai apie nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, t. y. kainų didėjimą, ir spėjimai apie ginčo turto vertės augimą nėra pagrįsti jokiais duomenimis (LR CPK 178 str.), todėl nesudaro pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, nenustačius apeliantės nurodomų jos, kaip skolininkės, interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinis procesas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutarties nutrauktinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus LR CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (LR CPK 338 str.). LR CPK 315 str. 2 d. 3 p. numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (LR CPK 315 str. 5 d.).
Vadovaujantis LR CPK 150 str. 2 d. teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundžiama teismo nutartis priimta 2013-02-04 ir joje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-14 išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės ir skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutarties ir jį atmetus kaip nepagrįstą, ši nutartis įsiteisėjo 2013-04-10 (LR CPK 338 str. 331 str. 6 d.), t. y. ši civilinė byla laikytina išspręsta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktiškai neliko šioje byloje apeliacinio apskundimo objekto, dėl to šis apeliacinis procesas tapo beprasmiškas. Įstatymas tiesiogiai nenustato, kaip tokiu atveju turi elgtis teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą apeliacine tvarka, todėl taikytina įstatymo analogija (LR CPK 315 str. 2 d. 3 p.) ir konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartis, dėl kurios atsakovas pateikė atskirąjį skundą, šioje byloje negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (LR CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutarties nutraukti.