Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas 7 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 45 parų arešto bausme, ir P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. J., turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 10 d., apie 21.00 val., atėjo į uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), kur prekybos salėje paėmė 2 butelius brendžio „Imperial“, 28,58 Eur vertės (vieno butelio kaina 14,29 Eur), ir vieną butelį brendžio „Alita“, 14,50 Eur vertės, po to, minėtas prekes laikydamas rankose, praėjo pro kasą už prekes nesumokėjęs, tačiau, parduotuvės darbuotojai pastebėjus vykdomą vagystę ir užblokavus išėjimo duris, tyčia metė vieną butelį brendžio „Imperial“ į išėjimo durų stiklą, taip sudaužydamas butelį brendžio ir išėjimo durų stiklą, ir, matant parduotuvės darbuotojai, pasišalino iš parduotuvės su jo rankose likusiais 1 buteliu brendžio „Imperial“, 14,29 Eur vertės, ir 1 buteliu brendžio „Alita“, 14,50 Eur vertės, tokiais savo veiksmais, veikdamas atvirai, pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 28,79 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to P. J., turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 10 d., apie 21.00 val., atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), kur prekybos salėje paėmė 2 butelius brendžio „Imperial“, 28,58 Eur vertės (vieno butelio kaina 14,29 Eur), ir vieną butelį brendžio „Alita“, 14,50 Eur vertės, po to, minėtas prekes laikydamas rankose, praėjo pro kasą už prekes nesumokėjęs, tačiau, parduotuvės darbuotojai pastebėjus vykdomą vagystę ir užblokavus išėjimo duris, siekdamas išeiti iš parduotuvės, tyčia metė vieną butelį brendžio „Imperial“ į išėjimo durų stiklą, o durų stiklui įskilus, koja jį išdaužė, taip sudaužydamas 1 butelį brendžio „Imperial“, 14,29 Eur vertės, ir durų stiklą, 235,71 Eur vertės, taip sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 250 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

3. Be to P. J. 2022 m. gegužės 24 d., apie 22.10 val., iš namo balkono, esančio (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties tyčia metė vazoną su žemėmis į nukentėjusiojo G. V. dešinį žastą, tuo padarydamas G. V. poodinę kraujosruvą dešiniajame petyje, kuri, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. G 1705/2022 (01), atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo

28. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas be kita ko atvirai pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018). Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

29. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

30. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. J. kaltė, padarius dvi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

31. Kaltinamajam P. J. kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. M. duoti parodymai, kad ji tvarkėsi parduotuvę, buvo kabinete ir išgirdo, kad pilietis paėmė butelius ir nespėjo išbėgti. Prie kasų yra mygtukai, kad iškviesti apsaugą, tačiau ji nespėjo durų atblokuoti, kaltinamasis pradėjo daužyti, šaukti, kad atidarytų duris. Viskas greitai įvyko. Jis buvo labai išgėręs. Jis paėmė tris brendžio butelius. Vienas dužo, kitus du išnešė. Jai atrodo, kad jis buvo labai girtas, mano, kad suprato, jog ji (duomenys neskelbtini). Tokios liudytojos nurodytos aplinkybės atitinka ir kitą rašytinę bylos medžiagą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad P. J., paėmęs tris alkoholio butelius, bando išeiti iš parduotuvės už alkoholinius gėrimus nesusimokėjęs. Supratęs, kad parduotuvės durys yra užrakintos, jis mesdamas vieną iš turėtų alkoholio butelių suskaldo parduotuvės durų stiklą, kojomis pabaigia išdaužyti suskaldytą durų stiklą ir pasišalina iš parduotuvės (2 t., b. l. 75). Kad parduotuvės durų stiklas yra išdaužtas be kitų įrodymų taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantis parduotuvės apžiūros protokolas (1 t., b. l. 19–20, 23–28).

32. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotą vagystę, suprato, kad grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Be to, tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš kaip liudytoja apklaustos L. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis, darydamas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, matė, kad jį stebi liudytoja L. M., su ja kalbėjosi, reikalavo atidaryti parduotuvės duris, todėl konstatuotina, kad alkoholio butelius jis pagrobė atvirai. Atsižvelgiant į tai, kad vagystės metu P. J. sugadino parduotuvės durų stiklą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, kad jis sugadino nedidelės vertės turtą.

33. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad P. J. 2022 m. balandžio 10 d., apie 21.00 val., atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „Express Market“, esančią (duomenys neskelbtini), kur prekybos salėje paėmė 2 butelius brendžio „Imperial“, 28,58 Eur vertės (vieno butelio kaina 14,29 Eur), ir vieną butelį brendžio „Alita“, 14,50 Eur vertės, po to, minėtas prekes laikydamas rankose, praėjo pro kasą už prekes nesumokėjęs, tačiau, parduotuvės darbuotojai pastebėjus vykdomą vagystę ir užblokavus išėjimo duris, tyčia metė vieną butelį brendžio „Imperial“ į išėjimo durų stiklą, taip sudaužydamas butelį brendžio ir išėjimo durų stiklą, o durų stiklui įskilus, koja jį išdaužė, taip sudaužydamas 1 butelį brendžio „Imperial“, 14,29 Eur vertės, ir durų stiklą, 235,71 Eur vertės, taip sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 250 Eur vertės turtą, ir, matant parduotuvės darbuotojai, pasišalino iš parduotuvės su jo rankose likusiais 1 buteliu brendžio „Imperial“, 14,29 Eur vertės, ir 1 buteliu brendžio „Alita“, 14,50 Eur vertės, tokiais savo veiksmais, veikdamas atvirai, pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 28,79 Eur vertės turtą.

34. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo P. J. veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

35. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

36. Nors kaltinamasis P. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino, tačiau, teismo vertinimu, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų analizė.

37. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nukentėjusiojo G. V. parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose metu. G. V. parodė, kad lauke rūkydamas matė, kaip kaimynas, t. y. P. J., metė į vazoną, pataikė jam į dešinįjį žastą. Nors buvo tamsus paros metas, tačiau visur degė šviesos, todėl jis aiškiai matė, kad tai buvo būtent P. J.

38. Tuo tarpu kaltinamojo P. J. versija nebuvo nuosekli ir kito viso proceso metu, kaltinamajam vis prisimenant jo nekaltumą neva patvirtinančias aplinkybes. Tačiau šių aplinkybių P. J. viena vertus negalėjo patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, kita vertus, jas paneigia baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.

39. P. J. negalėjimą padaryti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sieja su nebuvimu (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu. Teisiamųjų posėdžių metu jis parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pradžios buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), ten dirbo (duomenys neskelbtini). Tačiau logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl šios aplinkybės nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymai, kad tariamai jau pabaigus ikiteisminį tyrimą jis atrado savo darbo knygą, kurioje žymėdavosi, kur, kada dirbdavo, kiek jam turi sumokėti už darbą ir iš šioje darbo knygoje atliktų įrašų prisiminė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo (duomenys neskelbtini) vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. J. įpareigojus pateikti darbo knygą su jo nurodytais įrašais, jis to padaryti negalėjo, teigdamas, kad darbo knygą yra praradęs, o ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui negalėjo pranešti šios informacijos, nes neišsaugojo ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno kontaktų. Nors P. J. nurodė, kad aplinkybes, susijusias su jo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir darbą minėtame mieste gali patvirtinti liudytojas, t. y. (duomenys neskelbtini) darbus jam organizavęs asmuo, tačiau jokių šio asmens anketinių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų minėtą asmenį apklausti, P. J. nenurodė. Taip pat teigė negalintis pateikti jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių darbo santykių (duomenys neskelbtini) turėjimą, nuomos sutarčių ir pan. Todėl tokie P. J. argumentai vertintini tik kaip jo pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. P. J. tariamos (duomenys neskelbtini) aplinkybėms patvirtinti kaltinamojo prašymu buvo apklausiamas liudytojas A. M., ir, nors minėtas liudytojas teigė, kad P. J. iš tiesų (duomenys neskelbtini) tariamai buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau šio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes viena vertus, šis liudytojas yra P. J. draugas, kartu su juo gyvenantis asmuo, kita vertus, apie P. J. inkriminuojamą nusikalstamą veiką pats liudytojas nurodė sužinojęs iš P. J., taip pat teigė, kad su P. J. jie apie tai kalbėjo, aptarinėjo nusikalstamos veikos padarymo (ne)galimumą ir detales. Akivaizdu, kad minėtas liudytojas dėl draugiškų ryšių su P. J. siekia P. J. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėto liudytojo parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad jis teigia labai gerai atsimenąs P. J. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir tiksliai nurodė P. J. išvykimo ir tariamo parvykimo iš (duomenys neskelbtini) momentus, tačiau negalėjo atsakyti į klausimus, kokie įvykiai vyko prieš, kokie po P. J. tariamos (duomenys neskelbtini), nuolat maišėsi nurodydamas kitus įvykius ir laiką. Pagaliau, tokie liudytojo parodymai neatitinka ir baudžiamojoje byloje esančių kitų rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad P. J. (duomenys neskelbtini), kai teigia buvęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini). Ši teismo išvada grindžiama baudžiamojoje byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (2 t., b. l. 47–51), iš kurio matyti, kad P. J. (duomenys neskelbtini) nebuvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu tiek pats kaltinamasis, tiek jo prašymu apklaustas liudytojas A. M., o buvo (duomenys neskelbtini). Iš minėto registro duomenų matyti, kad P. J. (duomenys neskelbtini) padarė administracinius nusižengimus 2022 m. gegužės 14 d., 16 d. ir 27 d.

40. Minėta, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodė jo sužalojimo aplinkybes, nurodė, kad aiškiai matė, kad vazoną metė kaimynas P. J. Nukentėjusysis pats užfiksavo prie namo iš numesto vazono išbirusias žemes (1 t., b. l. 89). Policijos pareigūnai įvykio vietoje surinko vazono nuolaužas (1 t., b. l. 139–142). Be to, nurodė, kad P. J. su juo jau ne kartą buvo konfliktavęs, nes buvo nepatenkintas, kad nukentėjusiojo iniciatyva buvo pakeistos laiptinės durys, už kurių pakeitimą teko mokėti visiems kaimynams, be kita ko ir P. J. P. J. neneigia šios aplinkybės, t. y., kad turėjo pretenzijų nukentėjusiajam dėl patirtų išlaidų, susijusių su laiptinės durų keitimu. Įvertinęs nukentėjusiojo nuoseklius parodymus, kaltinamojo ypač prieštaringus ir viso proceso metu kitusius parodymus, kaltinamojo negalėjimą nurodyti asmens, kuris organizavo jo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), joje – kaltinamojo (duomenys neskelbtini) darbus, kaltinamojo apgyvendinimą, taip pat kaltinamojo negalėjimą pateikti jo minėtos darbo knygos, kurioje buvo padaryti įrašai apie jo (duomenys neskelbtini) laikotarpius, kaltinamojo prašymu apklausto liudytojo parodymų nepatikimumą, bei atsižvelgęs į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio administracinio baustumo akivaizdu, kad P. J. buvo (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos prieš G. V. padarymo metu, teismas konstatuoja, kad neabejotinai yra įrodyta, kad būtent P. J. 2022 m. gegužės 24 d., apie 22.10 val., iš namo balkono, esančio (duomenys neskelbtini), metė vazoną su žemėmis į nukentėjusįjį G. V. Šią teismo išvadą tik sustiprina teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo išreikšta pozicija, kad jis sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau mano, kad adekvatus žalos dydis yra 200 Eur. Nors kaltinamasis teigė, kad sutinka atlyginti žalą dėl tariamai kaimyniškų santykių, tačiau teismo vertinimu, asmuo, nepadaręs nusikaltimo, vien turėdamas tikslą puoselėti kaimyniškus santykius, nemokėtų kaimynui sužalojimo metu susidariusios neturtinės žalos. Taigi, minėta, nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad G. V., išmesdamas iš balkono vazoną su žemėmis, sužalojo būtent P. J. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 1705/2022 (01) G. V. sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, P. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl P. J. skirtinos bausmės

44. Teismas, skirdamas P. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą – padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, viena iš jų (BK 178 straipsnio 2 dalis) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis) ir vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

45. P. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl visų trijų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nenustatyta, jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

46. Iš bylos matyti, kad P. J. yra darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 47–51), ne kartą anksčiau teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (2 t., b. l. 42–46).

47. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus ypač trumpam laiko tarpui po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrintos arešto bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir toliau, būdamas ne kartą teistas tiek už turtinius nusikaltimus, tiek už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertintina ir tai, kad kaltinamojo teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi daugiau nei du dešimtmečius, P. J. su nedidelėmis pertraukomis nuolat daro nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nagrinėjamų nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Toks elgesys parodo esant nusikalstamų veikų modelį, nuolatinį nusikaltimų darymą, kaltinamasis savo gyvenimo būdo, net ir būdamas nekartą teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmes, nekeičia. Kaltinamasis nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taigi, nurodytos kaltinamojo P. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės didina P. J. pavojingumą visuomenei.

48. Atsižvelgiant į visa tai, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytas griežčiausias bausmių rūšis, t. y. už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė, negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskiriant 40 parų arešto bausmę, už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – laisvės atėmimo bausmes, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą P. J. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad P. J. prisipažino dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jam skirtina artima minimaliam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės terminui – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal P. J. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

49. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. J. paskirtina subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. Dėl civilinių ieškinių

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Express market“ padarytos žalos

52. Pareikšti ieškiniai pagrįsti, kadangi žala tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek (duomenys neskelbtini) buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, t. y. kaltinamajam pagrobus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „Express Market“ prekių bei sudaužant minėtos parduotuvės durų stiklą ir alkoholio butelį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo civilinių ieškinių ir jų dydžių. Pateikė duomenis, kad dalį – 250 Eur – žalos yra atlyginęs (2 t., b. l. 91). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas, nes 422,50 Eur jai atlygino draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), likusią žalos dalį – 43,08 Eur ji turi išsiskaičiuoti iš P. J. pervesto kaip žalos atlyginimo sumos – 250 Eur. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš P. J. 215,58 Eur (422,50 Eur -206,92 Eur), dėl likusios civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dalies – 206,92 Eur – grąžinimo (duomenys neskelbtini) turi kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, minėta, yra gavusi iš P. J. žalos atlyginimą tokiai sumai.

Dėl G. V. padarytos žalos

56. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad G. V. sužalotas dėl P. J. nusikalstamų veiksmų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis dėl sužalojimo patyrė skausmą, stresą, nesaugumo jausmą. Tačiau nukentėjusysis, siedamas neturtinės žalos dydį – 850 Eur – ir su sutrikdyta (duomenys neskelbtini) eiga, viena vertus teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), antra vertus, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, kad ne visos (duomenys neskelbtini) buvo sutrikdytos, o buvo sutrikdyta jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. y., kad dėl sužalotos dešinės rankos jis, bijodamas pakenkti (duomenys neskelbtini), prarado (duomenys neskelbtini), tačiau, kad sužalojimo metu jis kurioje nors iš (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini), duomenų taip pat nepateikė. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis neabejotinai dėl sužalojimo patyrė skausmą ir stresą, taip pat patyrė nesaugumo dėl kaimyno neteisėtų veiksmų jausmą, į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų nei apie (duomenys neskelbtini), nei apie tuo metu atliekamą (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 500 Eur. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl P. J. veiksmų jis taip pat patyrė ir turtinę žalą, t. y. kelionės į ir iš gydymo įstaigos išlaidas, tačiau jokių duomenų apie šias patirtas išlaidas teismui taip pat nepateikė. Vadovaujantis išdėstytais motyvais nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, G. V. iš P. J. priteistina 500 Eur dydžio neturtinė žala.

VI. Kiti klausimai

57. P. J. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

58. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu (prisegtas prie 1 bylos tomo galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje, plastikinė dalis, kuri 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu perduota saugojimui į daiktinių įrodymų saugyklą (2022 m. spalio 17 d. kvitas B, serija BBB, Nr. 2PK006004) (1 t., b. l. 143–144) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–305, 307, 308 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. J. (P. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. J. paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir P. J. skirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, (duomenys neskelbtini) priteisti iš P. J. 215,58 Eur (du šimtus penkiolika Eur 58 ct).

G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, G. V. iš P. J. priteisti 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus voką, kuriame yra kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu (prisegtą prie 1 bylos tomo galinio viršelio), palikti saugoti byloje, plastikinę dalį, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu perduotą saugojimui į daiktinių įrodymų saugyklą (2022 m. spalio 17 d. kvitas B, serija BBB, Nr. 2PK006004) (1 t., b. l. 143–144) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.