- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 1-81-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59337-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Civilinis ieškovas
- UAB „A.“
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Almai Kubiliūnienei,
civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovui direktoriui A. J., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Danijos karalystėje gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:
M. Š. veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., nuteistu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nuosprendžiu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2015-10-16, apie 00.20 val., viešoje vietoje – pramogų centro „Švyturio arena“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. A. K. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam D. J. į kairės akies sritį, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, M. Š. ne mažiau 5 kartų spyrė į automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį bei priekinį vairuotojo pusės ksenoninį žibintą, sugadindamas svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą už 942 eurų sumą. Tokiu būdu M. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-10-16 prie „Švyturio arenos“ vyko renginys, su A. K. važiavo atsiimti prizą. Prie arenos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė automobilyje Nissan Primera sėdintį nukentėjusįjį D. J.. Buvo girdėjęs, kad D. J. įžeidė A. K., todėl jis, kaltinamasis, priėjo prie nukentėjusiojo aiškintis. Jam kalbant su D. J., A. K. jį, kaltinamąjį, pastūmė į šoną. Bet nuėjus jam kilo mintis išdaužti automobilio langą, ir jis apie tris kartus spyrė koja į D. J. automobilio žibintą ir jį sudaužė. Kaip vėliau sužinojo, A. K. sudavė smūgius D. J.. Įvykio metu buvo neblaivus. Į 2016-11-15 nuosprendžio paskelbimą neatvyko, nes buvo išvykęs į užsienį dirbti, nuosprendį gavo elektroniniu paštu. Turtinės žalos UAB „ A.“ iki nustatytos datos neatlygino. Tuo metu jo įmonė bankrutavo, buvo skolingas už būsto nuomą. Įsidarbinęs ir gavęs antrą darbo užmokestį, pinigus perdavė mamai, kuri 2017-06-09 juos pervedė UAB „A.“, bet mokėdama mama nurodė klaidingą įmonės banko sąskaitą. Vėliau šios piniginės lėšos buvo pervestos į UAB „A.“ sąskaitą. 5 metus gyvena ir dirba Danijos karalystėje. Atsiprašo civilinio ieškovo. Danijos karalystėje pagal Europos arešto orderį buvo suimtas 2018-02-09. 2018-02-12 atlygino UAB „A.“ 800 Eurų žalą, viską pripažįsta pagal pareikštą kaltinimą, gailisi.
Civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovas direktorius A. J. parodė, kad M. Š. iki nustatyto termino, tai yra iki 2017-02-07 turtinės žalos neatlygino, todėl pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą byloje. M. Š. 2018-02-12 UAB „A.“ sumokėjo 800 Eur (2 t., b.l. 112). Prašo iš kaltinamojo priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nukentėjusysis D. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015-10-16, apie 00.20 val., „Švyturio arena“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis su drauge M. sėdėjo automobilyje Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sėdėjo vairuotojo priekinėje sėdynėje, M. sėdėjo šalia keleivio pusės priekinėje sėdynėje. Jiedu sėdėdami bendravo, vairuotojo pusės durelių langas buvo atidarytas. Tuo metu aikštelėje vyko renginys, toje pačioje aikštelėje jis matė netoliese, maždaug už 5 metrų stovint pažįstamą A. K. su draugu M. Po to, jam sėdint automobilyje ir bendraujant su M., prie automobilio vairuotojo pusės priėjo A. draugas M. ir pradėjo iš jo reikalauti pinigų, t.y. reikalavo, kad jis atiduotų 1000 eurų A., kuriuos pastarasis buvo jam išmokėjęs už moralinę žalą, kurią jis padarė jam prieš kelis metus ir buvo atliekamas tyrimas. Tačiau jis M. atsakė, kad A. neskolingas ir pinigų neduos, pats su juo išsiaiškins. Tada M. nuėjo nuo automobilio ir iš karto prie automobilio priėjo A., kuris pareikalavo pinigų, t.y. 1000 eurų, klausė kada jis jam atiduos, o jei neatiduos jam pinigų, A. pasakė, kad jam baigsis blogai, bet kaip, nedetalizavo. Jis jam pasakė, kad jokių pinigų neskolingas ir nieko nežada jam atiduoti. Po šių jo žodžių A. pro atidarytą automobilio langą vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, pataikė į kairės pusės akies sritį. Po smūgio sudavimo A. nuo automobilio nuėjo prie M.. Tada jis, užsirakinęs iš vidaus automobilyje, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams ir uždarė vairuotojo pusės langą. M. ir A. vėl priėjo prie jo automobilio, bandė atidaryti jo dureles. Nepavykus atidaryti automobilio durelių, jie apsisuko ketindami nueiti, tačiau M. praeidamas pradėjo spardyti automobilį, t.y. jis ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į automobilio priekinę dalį, kaip vėliau apžiūrėjo automobilį pamatė, kad M. sudaužė automobilio Nissan Primera vairuotojo puses priekinį žibintą bei įlenkė variklio dangtį. A. automobilio nespardė. Po to M. su A. atsisėdo į automobilį ir iš aikštelės išvažiavo. Jis pamatęs, kad jie išvažiuoja, pradėjo važiuoti jiems iš paskos bei vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir patikslino, kur vyko M. su A. Po to policijos pareigūnai juos sulaikė (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Automobilis Nissan Primera priklauso UAB „A.“, todėl dėl automobilio apgadinimų padaryta žala bendrovei, kurios direktorius yra jo tėvas A. J.. Prieš du metus buvo įvykęs konfliktas tarp jo ir A., kurio metu A. sutrikdė jo sveikatą, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismo posėdžio metu jie susitaikė ir A. atlygino jam 1000 eurų žalą, todėl jis mano, kad A. nusprendė išreikalauti iš jo išmokėtus pinigus (1 t. b. l. 26-28).
Liudytoja M. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015-10-16, apie 00.20 val., „Švyturio arena“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ji su draugu D. sėdėjo automobilyje Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, o D. sėdėjo šalia vairuotojo pusės priekinėje sėdynėje. Jiems bendraujant prie D. automobilio vairuotojo pusės durelių priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo iš D. reikalauti atiduoti kažkokiam kitam vaikinui pinigus, t.y. 3000 Lt. Po to, prie automobilio vairuotojo pusės durelių priėjo ir kitas vaikinas, kuris irgi pareikalavo grąžinti pinigus ir vaikinas, kuriam D. tariamai turėjo atiduoti pinigus, staiga D. vieną kartą smogė į kairės pusės veido sritį, kur būtent pataikė, ji nematė, taip pat nematė kuo būtent smogė. Sudavęs smūgį vaikinas nuėjo toliau nuo automobilio, o D. uždarė automobilio langą, apie įvykį D. pranešė policijos pareigūnams ir jiems automobilyje belaukiant atvykstant policininkų, vėl priėjo vaikinas, kuris buvo pirmas priėjęs ir reikalavo D. atidaryti automobilio langą, tačiau D. lango neatidarė. Tada tas vaikinas spyrė ne mažiau 4 kartų į automobilio variklio dangtį bei kairės (vairuotojo) pusės žibintą, ir jį sudaužė. Apspardęs automobilį vaikinas nuėjo toliau, kur stovėjo kitas vaikinas, kuris sudavė D. smūgį bei dar kiti vaikinai. Po to vaikinai išvažiavo kitu automobiliu. Tada D. irgi pradėjo važiuoti jiems iš paskos, vėl skambino pareigūnams, nurodydamas kur jie vyksta. Policijos pareigūnai tuos vaikinus sulaikė (duomenys neskelbtini) sankryžoje ( 1t, b. l. 44-46).
Liudytojas R. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015-10-16, apie 00.20 val., „Švyturio arena“ automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), jis bendravo su draugais D. ir M., tačiau sėdėjo atskiruose automobiliuose. Jų automobilių langai buvo atidaryti, todėl jis su D. bendravo pro atidarytus automobilių langus. Po to pamatė kaip prie D. automobilio vairuotojo pusės durelių priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris kalbėjosi su D., ką būtent jie kalbėjo, jis negirdėjo, jiems pakalbėjus vaikinas nuėjo. Po kelių minučių nepažįstamas vaikinas vėl buvo priėjęs prie D. automobilio ir pradėjo spardyti automobilio variklio dangti. Kiek kartų spyrė, tiksliai pasakyti negali. Jis viso įvykio nestebėjo, nusisukdavo, nesikišo į jų reikalus, sėdėjo kitame automobilyje (1 t., b.l. 48-49).
Liudytojas R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015-10-16, apie 00.30 val., dirbant kartu su patrule S. Š., buvo gautas pranešimas, kad prie pramogų centro „Švyturio arena“, (duomenys neskelbtini), lauks nukentėjęs asmuo, kurį sumušė bei apgadino automobilį, o įtariamieji iš įvykio vietos pasišalino. Važiuojant į įvykio vietą OVS budėtojas pranešė, kad įtariamieji automobiliu M. B. pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. Tada nuvykus į minėtą gatvę, nurodytas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m. Taip pat į šią sankryžą buvo atvykęs pats nukentėjusysis, kuris sustabdytame automobilyje nurodė ir atpažino vaikinus, kurie panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą bei apgadino jo automobilį. Kaip vėliau buvo nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo, t. y. D. J.. Jis atpažino bei nurodė į A. K., kuris jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o M. Š. nurodė kaip asmenį, kuris sudaužė jo automobilio Nissan Primera vairuotojo pusės priekinį žibintą. Šie du vaikinai neigė padarę nusikalstamą veiką, tačiau buvo sulaikyti ir pristatyti į Klaipėdos m. policijos komisariatą (1 t., b. l. 59-60).
Iš 2015-10-16 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas automobilio priekinis žibintas, įlenktas variklio dangtis (1 t., b. l. 17-21).
Iš specialisto išvados Nr. G 1936/15 (03) matyti, kad D. J. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje ne mažiau vieno kontaktinio smūgio poveikio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. D. J. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. 30).
Iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. 07666 (kopija) matyti, kad automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužto žibinto vertė yra 892 eurų (1 t., b. l. 38).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad M. Š. 2015-10-16, 00.52 val., nustatytas 1.24 prom. girtumas (1 t., b. l. 134).
Apklausiamas 2016-11-07 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodė, kad nukentėjusįjį D. J. pažinojo. Anksčiau, prieš 2-3 metus, su juo buvo konfliktas, jį sužalojo, vyko ikiteisminis tyrimas. Su nukentėjusiuoju susitaikė, ja, atlygino žalą, ikiteisminį tyrimą nutraukė. Visą laiką jis girdėjo per aplinkinius ir tiesiogiai patyčias už tai, kad jis atlygino tą žalą. Nukentėjusysis tyčiojosi iš jo, A. K., neva „padarė ant pinigų“. 2015-10-16 vakare prie „Švyturio arenos“ aikštelėje vyko varžybos. Jis buvo kartu su M. Š.. Pamatė aikštelėje automobilyje sėdintį D. J.. M. Š. nuėjo prie D. J. automobilio, netrukus priėjo ir jis, A. K.. Tarp jų vyko konfliktas, D. J. iš jo tyčiojosi, todėl sudavė D. J. vieną smūgį į veidą. Buvo neblaivus. D. J. tuo metu sėdėjo mašinoje už vairo. M. Š. liko prie D. J.. Jis, kaltinamasis, pirmas grįžo prie savo automobilio. Jis nematė, ar M. Š. spardė D. J. automobilį. Gal ir spyrė į automobilio žibintą po to, kai jis nuėjo. Po konflikto jis su M. Š. išvažiavo. Važiuojančius juos sustabdė policijos pareigūnai (2 t., b.l. 2-10).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nuosprendžiu Nr. 1-869-718/2016 A. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. M. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, kaltinamajam M. Š. ir nukentėjusiajam juridinio asmens UAB „A.“ atstovui A. J. susitaikius. Baudžiamoji byla nutraukta. Patvirtintas kaltinamojo M. Š. ir UAB „A.“ įgalioto atstovo A. J. susitarimas dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis M. Š. įsipareigojo atlyginti UAB „A.“ padarytą 762 Eur turtinę žalą iki 2017-02-07, pinigines lėšas pervedant į UAB „A.“ banko sąskaitą (1 t., b.l. 199, 2 t., b.l. 18-23).
Motyvuojamoji dalis
BK 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
M. Š. neįvykdžius Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, kuriuo M. Š. buvo įsipareigojęs iki 2017-02-07 sumokėti civilinei ieškovei UAB „A.“ 762 Eur, UAB „A.“ įgaliotas atstovas A. J. 2017-03-10 kreipėsi į teismą ir nurodė, jog M. Š. neatlygino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nuosprendžiu nustatytos 762 Eur žalos (2 t., b.l. 43). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-31 nutartimi 2016-11-15 nuosprendžio dalis dėl M. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylos nutraukimo buvo panaikinta, įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje atnaujintas. Antrą kartą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas tais pačiais pagrindais nesvarstytinas.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius.
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad M. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., nuteistu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nuosprendžiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, A. K. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam D. J. į kairės akies sritį, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, M. Š. ne mažiau 5 kartų spyrė į automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį bei priekinį vairuotojo pusės ksenoninį žibintą, taip sugadindamas svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą. Kaltinamasis M. Š. kaltę pripažino visiškai, be to jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga – nuteistojo A. K. parodymai, apžiūros protokolas, specialisto išvada, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai.
Akivaizdu, kad kaltinamasis M. Š. nusikalto viešoje vietoje - prie pramogų centro „Švyturio arena“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Kaltinamasis M. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, A. K. sudavė smūgį nukentėjusiajam, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, M. Š. sugadino UAB „A.“ priklausančio automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį bei priekinį ksenoninį žibintą, tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir parodė aiškų visuomenės negerbimą. Toks kaltinamųjų elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamųjų veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.
Nusikalstamo elgesio padariniai, pagal BK 284 straipsnį, yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kada prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, nutraukiamas žmonių poilsis, darbas, renginys, padaroma žymi materialinė žala, arba sutrikdoma normali įstaigų ar įmonių veikla. Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Įvykio metu buvo sužalotas nukentėjusysis D. J., apgadintas UAB „A.“ priklausantis turtas – automobilis. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas, turtas gadinamas be jokios dingsties, ir darytina išvada, kad kaltinamojo M. Š. veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ( 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybes, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančias aplinkybes.
M. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). M. Š. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. M. Š. dirba užsienyje, nusikalstama veika padarytą turtinę žalą atlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą bausmės tikslai gali būti pasiekti M. Š. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę - baudą, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį M. Š. skirtina 60 MGL dydžio bauda. Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Nustatant konkretų baudos dydį, taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmės ir nuobaudų dydis 37,66 euro. Taikytinas BK 64¹ str. 1 d., 2 d., ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. Š. į paskirtą bausmę įskaitytinas pagal Europos arešto orderį Danijoje ir Lietuvoje suėmime išbūtas laikas nuo 2018-02-09 iki 2018-03-14 (2 t., b.l. 129-131, 135, 148-151).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.
Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su M. Š. ekstradicija, suma yra 1910,34 Eur. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1-5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidos ir jų atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo M. Š. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
UAB „A.“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 942 Eur turtinę žalą. UAB „A.“ įgaliotas atstovas A. J. paaiškino, kad minėtą sumą sudaro automobilio žibinto bei variklio dangčio sugadinimo ir atliktų darbų vertė, nurodė, kad kaltinamasis M. Š. 2016-11-07 kompensavo dalį patirtos turtinės žalos - 180 eurų, 2018-02-12 M. Š. UAB „A.“ atlygino 800 Eur (1 t., b.l. 199, 2 t., b.l. 2-10, 112). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. Š. bylos nagrinėjimo metu UAB „A.“ padarytą turtinę žalą atlygino visiškai, procesas dėl UAB „A.“ pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Be to, teisiamojo posėdžio metu UAB „A.“ įgaliotas atstovas A. J. prašė iš kaltinamojo priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė patirtas išlaidas patvirtinantį kvitą (2 t., b.l. 141).
BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Prašymas priteisti iš kaltinamojo 500 Eurų civilinio ieškovo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiu dokumentu. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito (t.2, b. l. 141) matyti, kad UAB „ A.“ išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip bendrovės atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 500 Eurų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš civilinio ieškovo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios UAB „A.“ įgalioto atstovo A. J. išlaidos, vertinant jas realumo aspektu, yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Kadangi M. Š., atlygindamas UAB „A.“ turtinę žalą sumokėjo 38 Eur daugiau, iš kaltinamojo priteistina tik 462 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Su tokia pozicija sutiko ir UAB „ A.“ atstovas advokatas V. Žylė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 60 MGL dydžio (2259,60 eurų) baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir M. Š. bausmę sumažinti 1/3, paskirti galutinę bausmę - 40 MGL dydžio (1506,40 eurų) baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Europos arešto orderį Danijoje ir Lietuvoje suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d., tai yra 34 dienas, vieną sulaikymo parą prilyginat 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad M. Š. paskirtą bausmę atliko.
M. Š. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš M. Š. 1910,34 Eur ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Procesą dėl UAB „A.“ pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš M. Š. UAB „A.“ 462 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.