Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-869-718/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-15
Bylos Nr.
1-869-718/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59337-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
D. J.
Kaltinamasis
A. K., M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-869-718/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59337-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.6.3.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nukentėjusiajam D. J., civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui A. J., kaltinamiesiems A. K. ir M. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) III kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UK valymo įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. K. ir M. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: A. K. ir M. Š. būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2015-10-16 apie 00.20 val., veikdami bendrininkų grupėje viešoje vietoje – pramogų centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. A. K. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam D. J. į kairės akies sritį, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, M. Š. ne mažiau 5 kartų spyrė į automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį bei priekinį vairuotojo pusės ksenoninį žibintą, sugadindamas svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 942 eurų sumą. Tokiu būdu A. K. ir M. Š. veikdami bendrininkų grupėje viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-10-16 įvyko konfliktas. Nukentėjusįjį D. J. žinojo iš matymo. Anksčiau su juo buvo konfliktas prieš 2 ar 3 metus. Konfliktas baigėsi tuo, kad jis jam atlygino žalą ir jie susitaikė. Jis buvo sužalojęs nukentėjusįjį. Visą laiką jis girdėjo per aplinkinius ir tiesiogiai patyčias už tai, kad jis atlygino tą žalą. Nukentėjusysis tyčiojosi iš jo, kaltinamojo, neva „padarė ant pinigų“. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) aikštelėje vyko varžybos. Buvo daug žmonių. Jis buvo kartu su M. Š.. Pamatė, kad M. Š. nuėjo ir tada jis nuėjo prie D. J.. D. J. sėdėjo automobilyje, tarp jų vyko konfliktas. Jis, kaltinamasis, neklausė kas vyksta ir nuėjęs išgirdo patyčias. Tada sudavė D. J. vieną smūgį į veidą. Buvo neblaivus. D. J. tuo metu sėdėjo mašinoje už vairo. Jis jam per langą sudavė į veidą ir nuėjo. Dėl girtumo neatsimena visų aplinkybių. Mano, kad M. Š. priėjo prie D. J., nes jis žinojo, kad tarp jo ir D. J. kažkas buvo, ir žinojo, kad D. J. iš to tyčiojasi. M. Š. liko prie D. J.. Jis, kaltinamasis, pirmas grįžo prie savo automobilio. Jis nematė, ar M. Š. spardė D. J. automobilį. Gal ir spyrė į mašinos žibintą po to, kai jis nuėjo. Jis, kaltinamasis, nukentėjusiajam pasakė, kad jei jis tyčiojasi, tai gal nori pinigus grąžinti. Po konflikto jis su M. Š. išvažiavo. Važiuojančius juos sustabdė policijos pareigūnai. D. J. buvo kartu su pareigūnais. Viską pripažįsta pagal pareikštą kaltinimą. Mano, kad M. Š. turi atlyginti žalą už sugadintą mašiną.

Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą buvo varžybos. Nukentėjusysis tyčiojosi iš jo draugo A. K., jis, kaltinamasis buvo išgėręs, norėjo užstoti draugą ir nuėjo pasikalbėti su D. J.. Neatsimena ką kalbėjo D. J., bet nueidamas spyrė 5 kartus į automobilio žibintą ir jį išmušė. Nematė, ar buvo priėjęs A. K.. Buvo naktis, tamsu. A. K. jis nematė. Jis, kaltinamasis, pirmas nuėjo. Ar vėliau buvo priėjęs A. K., negali pasakyti, gali būti, kad tuo metu jis spardė žibintą. Jis nematė, kaip A. K. mušė nukentėjusįjį. A. K. buvo pasakojęs apie tą įvykį, buvo girdėjęs iš aplinkinių, kad D. J. tyčiojosi iš A. K., sakė, kad „padarė ant pinigų“. UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį 942 Eur sutinka atlyginti, nes padarė tą žalą. Iki teismo nepavyko atlyginti visos žalos, kadangi neturėjo pinigų. Sumokėjo teismo posėdžio metu 180 eurų, likusią sumą atlygins iki 2017 m. vasario 7 d. Gailisi padaręs nusikaltimą. Po įvykio su A. K. kalbėjo, bet jis jam nesakė, kad trenkė D. J. į veidą. Jis, kaltinamasis, jam sakė, kad automobilį sudaužė. A. K. sakė, kad sudavė vieną smūgį.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius A. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 942 eurų turtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad civilinio ieškinio sumą sudaro sugadinto automobilio žibinto ir variklio dangčio vertė bei jų keitimo darbų kaina. Teisminio nagrinėjimo metu dalį civilinio ieškinio -180 eurų, jam atlygino M. Š.. Prašo priteisti likusią neatlygintą dalį 762 eurus turtinės žalos. Susitarė su M. Š., kad M. Š. atlygins 762 eurus iki 2017-02-07, prašo patvirtinti šį susitarimą dėl žalos atlyginimo, jis atleidžia M. Š..

Iš 2015-10-16 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apžiūros metu nustatyta, kad išdaužtas automobilio priekinis žibintas, įlenktas variklio dangtis (1 t. b. l. 17-21).

Iš specialisto išvados Nr. G 1936/15 (03) matyti, kad D. J. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje ne mažiau vieno kontaktinio smūgio poveikio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. D. J. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t. b. 30).

PVM sąskaita-faktūra Nr. 07666 (kopija) patvirtina, kad automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). išdaužto žibinto vertė 892 eurų (1 t. b. l. 38).

Iš alkotesterių parodymų matyti, kad A. K. nustatytas girtumas-0.36 prom. girtumas (1 t. b.l. 85), M. Š. nustatytas 1.24 prom. girtumas (1 t. b. l. 134).

Iš pagarsintų nukentėjusiojo D. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015-10-16 apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis su drauge M. sėdėjo automobilyje „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo vairuotojo priekinėje sėdynėje, M. sėdėjo šalia keleivio pusės priekinėje sėdynėje. Jiedu sėdėdami bendravo, vairuotojo pusės durelių langas buvo atidarytas. Tuo metu aikštelėje vyko renginys, toje pačioje aikštelėje jis matė netoliese, maždaug už 5 metrų stovint pažįstamą A. K. su draugu M. Po to, jam sėdint automobilyje ir bendraujant su M., prie automobilio vairuotojo pusės priėjo A. draugas M. ir pradėjo iš jo reikalauti pinigų, t.y. reikalavo, kad jis atiduotų 1000 eurų A., kuriuos pastarasis buvo jam išmokėjęs už moralinę žalą, kurią jis padarė jam prieš kelis metus ir buvo atliekamas tyrimas. Tačiau jis M. atsakė, kad A. neskolingas ir pinigų neduos, pats su juo išsiaiškins. T. M. nuėjo nuo automobilio ir iškart prie automobilio priėjo A., kuris pareikalavo pinigų, t.y. 1000 eurų, klausė kada jis jam atiduos, o jei neatiduos jam pinigų, A. pasakė, kad jam baigsis blogai, bet kaip, nedetalizavo. Jis jam pasakė, kad jokių pinigų neskolingas ir nieko nežada jam atiduoti. Po šių jo žodžių A. pro atidarytą automobilio langą vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, pataikė į kairės pusės akies sritį. Po smūgio sudavimo A. nuo automobilio nuėjo prie M. Tada jis, užsirakinęs iš vidaus automobilyje, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams ir uždarė vairuotojo pusės langą, kuris buvo atidarytas. Tuoj po to, jam su drauge sėdint automobilyje ir laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, M. ir A. abu vėl priėjo prie jo automobilio, bandė atidaryti jo dureles. Nepavykus atidaryti automobilio durelių, jie apsisuko ketindami nueiti, tačiau M. praeidamas pradėjo spardyti automobilį, t.y. jis ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į automobilio priekinę dalį, kaip vėliau apžiūrėjo automobilį pamatė, kad M. sudaužė automobilio „Nissan Primera“ vairuotojo puses priekinį žibintą bei įlenkė variklio dangtį. A. automobilio nespardė. Po to M. su A. atsisėdo į automobilį ir iš aikštelės išvažiavo. Jis pamatęs, kad jie išvažiuoja, pradėjo važiuoti jiems iš paskos bei vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir patikslino, kur vyko M. su A. Po to policijos pareigūnai juos sulaikė (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Automobilis „Nissan Primera“ priklauso UAB (duomenys neskelbtini), todėl dėl automobilio apgadinimų padaryta žala bendrovei, kurios direktorius yra jo tėvas A. J.. Po įvykio jis kreipėsi pas medicinos ekspertus. Kaip matė, A. ir M. irgi buvo su draugais, tačiau jie stovėjo toliau, nieko nedarė. Prieš du metus buvo įvykęs konfliktas tarp jo ir A., kurio metu A. sutrikdė jo sveikatą, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismo posėdžio metu jie susitaikė ir A. atlygino jam 1000 eurų žalą, todėl jis mano, kad A. nusprendė išreikalauti iš jo išmokėtus pinigus (1 t. b. l. 26-28).

Iš pagarsintų liudytojos M. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2015-10-16 apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ji su draugu D. sėdėjo automobilyje „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, o D. sėdėjo šalia vairuotojo pusės priekinėje sėdynėje. Jiems bendraujant prie D. automobilio vairuotojo pusės durelių priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo iš D. reikalauti atiduoti kažkokiam kitam vaikinui pinigus, t.y. 3000 Lt. Po to, prie automobilio vairuotojo pusės durelių priėjo ir kitas vaikinas, kuris irgi pareikalavo grąžinti pinigus ir vaikinas, kuriam D. tariamai turėjo atiduoti pinigus, staiga D. vieną kartą smogė į kairės pusės veido sritį, kur būtent pataikė, ji nematė, taip pat nematė kuo būtent smogė. Sudavęs smūgį vaikinas nuėjo toliau nuo automobilio, o D. uždarė automobilio langą, apie įvykį D. pranešė policijos pareigūnams ir jiems automobilyje belaukiant atvykstant policininkų, vėl priėjo vaikinas, kuris buvo pirmas priėjęs ir reikalavo D. atidaryti automobilio langą, tačiau D. lango neatidarė. Tada tas vaikinas spyrė ne mažiau 4 kartų į automobilio variklio dangtį bei kairės (vairuotojo ) pusės žibintą, ir jį sudaužė. Apspardęs automobilį vaikinas nuėjo toliau, kur stovėjo kitas vaikinas, kuris sudavė D. smūgį bei dar kiti vaikinai. Po to vaikinai išvažiavo kitu automobiliu. T. D. irgi pradėjo važiuoti jiems iš paskos, vėl skambino pareigūnams, nurodydamas kur jie vyksta. Policijos pareigūnai tuos vaikinus sulaikė (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Jai jokia žala nebuvo padaryta (1 t. b. l. 43-46).

Iš pagarsintų liudytojo R. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2015-10-16 apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), jis bendravo su draugais D. ir M., tačiau sėdėjo atskiruose automobiliuose. Jų automobilių langai buvo atidaryti, todėl jis su D. bendravo pro atidarytus automobilių langus. Po to pamatė kaip prie D. automobilio vairuotojo pusės durelių priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris kalbėjosi su D., ką būtent jie kalbėjo, jis negirdėjo, jiems pakalbėjus vaikinas nuėjo. Po kelių minučių nepažįstamas vaikinas vėl buvo priėjęs prie D. automobilio ir pradėjo spardyti automobilio variklio dangti, kiek kartų spyrė, tiksliai pasakyti negali. Jis viso įvykio nestebėjo, nusisukdavo, nesikišo į jų reikalus, sėdėjo kitame automobilyje (1 t. b.l. 48-49).

Iš pagarsintų liudytojo R. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2015-10-16 apie 00.30 val., dirbant kartu su patrule S. Š. buvo gautas pranešimas, kad prie pramogų centro (duomenys neskelbtini) lauks nukentėjęs asmuo, kurį sumušė bei apgadino automobilį, o įtariamieji, iš įvykio vietos pasišalino. Važiuojant į įvykio vietą OVS budėtojas pranešė, kad įtariamieji automobiliu " Mercedes Benz" pasišalino link (duomenys neskelbtini). Tada nuvykus į minėtą gatvę nurodytas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m. Taip pat į šią sankryžą buvo atvykęs pats nukentėjusysis, kuris sustabdytame automobilyje nurodė ir atpažino vaikinus, kurie panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą bei apgadino jo automobilį. Kaip vėliau buvo nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo, t. y. D. J.. Jis atpažino bei nurodė į A. K., kuris jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o M. Š. nurodė kaip asmenį, kuris sudaužė jo automobilio „Nissan Primera“ vairuotojo pusės priekinį žibintą. Šie du vaikinai neigė padarę nusikalstamą veiką, tačiau buvo sulaikyti ir pristatyti į Klaipėdos m. policijos komisariatą (1 t. b. l. 59-61).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. K. ir M. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, A. K. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam D. J. į kairės akies sritį, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, M. Š. ne mažiau 5 kartų spyrė į automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį bei priekinį vairuotojo pusės ksenoninį žibintą, taip sugadindamas svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais - pačių kaltinamųjų parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvada, teisiamojo posėdžio metu pagarsintais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji viešoje vietoje – pramogų centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sudavė smūgį nukentėjusiajam, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, apgadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį bei priekinį ksenoninį žibintą, tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir parodė aiškų visuomenės negerbimą. Toks kaltinamųjų elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamųjų veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.

Nusikalstamo elgesio padariniai, pagal BK 284 straipsnį, yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kada prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, nutraukiamas žmonių poilsis, darbas, renginys, padaroma žymi materialinė žala, arba sutrikdoma normali įstaigų ar įmonių veikla. Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Įvykio metu buvo sužalotas nukentėjusysis D. J., apgadintas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – automobilis. Nagrinėjamu atveju, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas, turtas gadinamas be jokios dingsties, ir darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuota tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų A. K. ir M. Š. lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis M. Š. dalį turtinės žalos atlygino, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, susitarė su civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu dėl likusios žalos dalies atlyginimo. Kaltinamųjų A. K. ir M. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę A. K. atsižvelgiama, kad A. K. padarė nesunkų nusikaltimą. Nors A. K. anksčiau teistas nebuvo, jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendžiu Nr. 1-723-606/2014, įsiteisėjusiu 2014-12-19, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltinamajam ir nukentėjusiajam D. J. susitaikius, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. A. K., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują analogišką nusikaltimą, kas rodo, kad jis išvadų nedaro, pats aktyviai ieško galimybių nusikalsti. Kaltinamasis A. K. prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini). Skiriant bausmę atsižvelgiama į jo asmenybę, į nusikaltimo pobūdį, padarymo motyvus, į tyčinę kaltę. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, neviršijančią sankcijos vidurkio. Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d. sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti tuomet, kai per vienerius metus asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tokiu atveju sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Iš BK 38 str. 4 d. nuostatos išplaukia tai, kad sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galioja tol, kol nustatoma ir pripažįstama, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo padarė naują tyčinį nusikaltimą. Laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, atsižvelgiant į tai, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką tik įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus atnaujintinas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-723-606/2014, kurioje A. K. 2014-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju D. J. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Kaltinamasis M. Š. padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su civilinio ieškovo įgaliotu atstovu, atlygino dalį – 180 Eur jam padarytos turtinės žalos, susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu A. J. dėl likusios 762 Eur turtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, dirba, administracine tvarka nebaustas, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ( LR BK 38 str.1 d.). Byloje surinktos ir išnagrinėtos visos aplinkybės liudija, kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Esant šioms aplinkybėms M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, nes bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- nusikalto pirmą kartą, gailisi.

Dėl kaltinamojo N. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala – apgadintas automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamųjų priteisti 942 Eur turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas A. J. paaiškino, kad minėtą sumą sudaro automobilio žibinto bei variklio dangčio sugadinimo ir atliktų darbų vertė, nurodė, kad kaltinamasis M. Š. kompensavo dalį patirtos turtinės žalos - 180 eurų, sutinka atlyginti turtinės žalos likusią dalį. Teisiamajame posėdyje UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas A. J. ir kaltinamasis M. Š. pateikė teismui susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį pasirašė kaltinamasis M. Š. ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. J. (1 t. b.l. 198), prašė teismo jį patvirtinti. Pagal šį susitarimą kaltinamasis M. Š. įsipareigoja atlyginti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 762 Eur turtinę žalą iki 2017-02-07. Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Iš kiekvieno iš kaltinamųjų valstybės naudai priteistinos liudytojos M. M. kelionės išlaidos – 17 Eur, jos pripažintinos proceso išlaidomis.

A. K. ir M. Š. paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindais, kaltinamajam M. Š. ir nukentėjusiajam juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui A. J. susitaikius. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo M. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo A. J. susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis M. Š. įsipareigoja atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 762 Eur turtinę žalą iki 2017-02-07, pinigines lėšas pervedant į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

Priteisti lygiomis dalimis- po 8,50 eurų, iš kiekvieno kaltinamojo A. K. ir M. Š. proceso išlaidų valstybei 17 Eur.

A. K. ir M. Š. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d., 4 d. nuostatas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-723-606/2014, kurioje A. K. 2014-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju D. J. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė