Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, 2011 m. gruodžio 24 d., apie 11.50 val., vairuodama automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Putinų g., Tauragėje, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į namo vartus, esančius „(duomenys neskelbtini)“, Tauragėje, priklausančius O. Š. ir P. R. Š., juos apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo padarydama administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinę bylą Nr. A2.6.-92-367/2012, nesant L. Š. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Byloje yra duomenų, kad A. N., V. J., J. A. padėjo išstumti automobilį Škoda į kelią, tai rodo, kad automobilis buvo stumiamas mažiausiai trijų vyrų, tai įrodo, kad viena L. Š. jokiu būdu negalėjo viena pastumti automobilio. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarime apie tai, kad automobilis buvo stumiamas iš įvykio vietos ne mažiau trijų vyrų, visiškai nieko neminima.

Teismas turėjo įvertinti ar metalinius vartus įmanoma sulenkti ir sugadinti taip kaip užfiksuota fotonuotraukose, jei automobilis lėtai slydo. Mano, kad taip tikrai negalėjo apgadinti metalinių vartų. Tik staigiu smūgiu būtų įmanoma tokius vartus sulenkti, tai yra automobiliui judant staigiai ir į juos atsitrenkus, o ne lėtai slystant transporto priemonei.

Liudytojų parodymus, apie automobilio būklę, būtent, kad automobilis buvo neapgadintas, vertinami kritiškai, nes fotonuotraukose aiškiai yra matyti automobilio apgadinimai. L. Š. būdama policijos pareigūne, puikiai supranta, kad įvykus įvykiui, kurio metu valdant transporto priemonę, įvyko įvykis ir dėl kurio gali būti konfliktinė situacija, juo labiau, kad įvykio vietoje nebuvo nukentėjusiųjų, būtina pranešti policijai tai yra policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui. Tai, kad L. Š. apie įvykį pranešė R. T. nepateisinama. Be to, R. T. teisme patvirtino, kad L. Š. paskambinusi pasakė, kad jos vairuojamas automobilis nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į vartus, tai tik patvirtina, kad L. Š. vairuojamas automobilis atsitrenkė į vartus.

Pažymi, kad J. A. 2011 m. gruodžio 25 d. savo paaiškinime tvirtina, kad pamatė, jog automobilis Škoda nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo vartus, tačiau Tauragės rajono apylinkės teismo nutarime J. A. neminimas, o jis yra kone pagrindinis liudytojas šitoje byloje. L. Š. teigia, kad jos automobilis nesugadintas, tačiau nuotraukose puikiai matosi apgadinimai, kurie susidarė automobiliui atsitrenkus į vartus, tačiau teismas netyrė nuotraukose užfiksuotų automobilio sugadinimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė ATPK nagrinėjimo nuostatas.

Dėl įrodymų

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarimu išvadą, kad L. Š. veikoje nėra jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, padarė neištyręs visų bylos įrodymų ir neišaiškinęs svarbių L. Š. atsakomybei aplinkybių.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad L. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, vairuodama automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Putinų g., Tauragėje, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į namo vartus, esančius „(duomenys neskelbtini)“, Tauragėje, priklausančius O. Š. ir P. R. Š., juos apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. Š. veiksmuose nėra kaltės, nes automobilio variklis buvo išjungtas, pati L. Š. buvo šalia automobilio, o Š. sodybos tvora buvo apgadinta automobiliui slystant, kuomet L. Š. dėl slidžios kelio dangos negalėdama paeiti, rėmėsi į automobilį ir pastarajam pajudėjus ir atsirėmus į tvorą, buvo palenktas vartus laikęs stulpelis, kartu palinko ir vartai. Apeliacinis teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesutinka.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, tai jog L. Š. dėl slidžios kelio dangos negalėdama paeiti, rėmėsi į automobilį ir pastarajam pajudėjus ir atsirėmus į tvorą, buvo apgadinta tvora, atitinka KET apibrėžtai eismo įvykio sąvokai. KET nurodyta, jog eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nors administracinėn atsakomybėn patraukta L. Š. teismo posėdyje aiškino, jog nemanė, kad tai buvo eismo įvykis (b. l. 36) tačiau apygardos teismas pažymi, kad tai nešalina jos atsakomybės. Nagrinėjamu atveju būtent judanti transporto priemonė apgadino sodybos tvorą, todėl tai vienareikšmiškai vertintina kaip eismo įvykis. Pažymėtina, kad KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykiu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 punktas). L. Š. neginčija, jog buvo padaryta žala sodybos tvorai, be to šį faktą patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos (b. l. 10), todėl darytina išvada, kad pažeidimo padarymo metu KET numatė pareigą apie tokį eismo įvykį pranešti policijai.

Pažymėtina tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009). Apygardos teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantė iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai pasirinkdama priešingą teisei veikimo modelį. L. Š. neneigia, kad suvokusi, jog automobilis atsitrenkė į sodybos vartus ir juos apgadino, nekvietė policijos. Tokius L. Š. veiksmus patvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai. Apygardos teismo nuomone, nepagrįsta teigti, jog L. Š., būdama atidi ir rūpestinga vairuotoja, negalėjo suprasti ar nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog L. Š. bandė susiekti su sodybos savininkais ir susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nepateisina ir nešalina jos pareigos apie įvykį pranešti policijos pareigūnams.

Nors skunde teigiama, kad eismo įvykis negalėjo įvykti tokiomis aplinkybėmis kaip nurodė L. Š., skundo argumentai nepakankami, paremti tik spėjimais ir nėra paneigta, kad L. Š. automobilis esant slidžiai kelio dangai pats nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į vartus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad L. Š. vairuodama automobilį sukėlė eismo įvykį. Neįrodyta, kad L. Š. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Visiškai įrodyta, kad 2011 m. gruodžio 24 d., apie 11.50 val., L. Š. automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Putinų g., Tauragėje, atsitrenkė į namo vartus, esančius „(duomenys neskelbtini)“, Tauragėje, ir juos apgadino. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir apie eismo įvykį policijai nepranešė, taip padarydama administracinės teisės pažeidimą, numatytą 130 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant ir prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, vykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Skiriant nuobaudą L. Š. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į jo pavojingumo laipsnį visuomenei, į pažeidėjos asmenybę. L. Š. nei karto nebausta administracine tvarka (b. l. 17), nors vairavimo stažas beveik 10 metų (b. l. 19). L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš karto po eismo įvykio L. Š. bandė susiekti su sodybos savininkais ir susitarti dėl nuostolių atlyginimo. Kaip matyti iš byloje esančio pakvitavimo, Š. padaryta žala yra atlyginta (b. l. 40). Apygardos teismas pažymi, nors L. Š. formaliai pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau visuomenėje nėra įprasta tokius įvykius traktuoti kaip eismo įvykius ir kviesti policiją, t.y. visuomenė nėra įsisąmoninusi eismo įvykio sąvokos, nurodytos Kelių eismo taisyklėse. Šią sąvoką netinkamai traktavo ir pirmosios instancijos teismas. Sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas L. Š. būtų visiškai neadekvatus jos padarytų pažeidimų pobūdžiui. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas, remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis L. Š. paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, o nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu, paskyrimas L. Š. būtų aiškiai neteisingas ir neproporcingas padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

L. Š., a. k. „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bei taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 300 (trijų šimtų) litų baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.