- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- TS-26-297/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33776-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- M. G.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 15 d.
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. birželio 11 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra, 2021 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 357-123 netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti mokslus, dalyvauti elgesio korekcijos programose, kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, o jam pasiūlius darbą – dirbti, vykdyti finansinius įsipareigojimus, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Komisijos nutarime nurodyta, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė, todėl buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti paskirtą bausmę. Nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, kurių atlyginęs tik labai mažą dalį. Analizuojant nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti vidutiniškai – pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, juose stebimas smurtinis elgesys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas, tačiau ir neskatintas. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: nestabili darbo patirtis, ieškiniai, piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, asocialios grupės įtaka (nusikaltimai įvykdomi veikiant bendrininkų grupėje), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas), nuostatos (praeityje buvo pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 57 balais, pirminio vertinimo metu rizika buvo 76 balai. K. K. atsižvelgė ir į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, įgijo baldžiaus specialybę, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl darbo, taip pat pateikė pažymą dėl įsidarbinimo laisvėje, bausmės atlikimo metu sprendžia alkoholio vartojimo problemą, dalyvaudamas Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga M. G. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Jis yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, yra pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą. Jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, jis nebaustas drausminėmis nuobaudomis, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, mokosi. Jo socialiniai ryšiai tvirti, laisvėje jis turi gyvenamąją vietą, pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje iš karto bus įdarbintas. Šios aplinkybės apibūdina jo asmenybę teigiamai ir, vertinant jas kartu su aplinkybėmis, rodančiomis asmens norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie nuteistojo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Nuteistasis taip pat nurodė, jog pagal Europos Tarybos rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo taikymo, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomenduojama plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik kad negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, bet priešingai – įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Be to, nuteistasis pažymėjo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taigi, taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes nuteistasis integruojasi į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Šiuo atveju Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo, grįstas neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis, atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis. Išdėstytų aplinkybių pagrindu nuteistasis prašo panaikinti Komisijos 2021 m. birželio 16 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo M. G. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo priėmė balsų dauguma – keturi Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą ir tik vienas – už. Nuteistasis M. G. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ankstesnės Komisijos rekomendacijas. Nuteistasis konsultuojasi su psichologais, jis kreipėsi dėl dalyvavimo programose „Pykčio ir agresijos valdymas“ ir „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, sėkmingai baigė meno terapijos programą „R.A.K.T.A.S“ Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio mokosi suvirintojo specialybės, 2021 m. gegužės mėnesį kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo. Sprendžia alkoholio vartojimo problemą ir lanko Anoniminių alkoholikų grupę, taip pat dalyvavo Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programoje „Įžanginė grupė“. Kriminalinio elgesio nuostatų nepalaiko, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos taikymui.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, o lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo M. G. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 57 balai pagal OASys ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius – kriminalinė istorija (teistas keturis kartus); smurtinio elgesio istorija (anksčiau teistas už plėšimą, išžaginimą); lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; maža/nestabili darbo patirtis (oficiali darbo patirtis tik apie vienerius metus); ieškiniai bei piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės (nusikaltimai vykdomi veikiant bendrininkų grupėje); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas) – sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pirmiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 57 balų net 32 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, ne tik gali, bet ir privalo pakeisti, sumažindamas riziką iki žemos. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo M. G. elgesį bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad impulsyvumas, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ir apmąstymui, yra jo nusikalstamo elgesio veiksnys. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, spontaniški ir neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties–pasekmės ryšį. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti tik vidutiniškai ir jis pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamas strategijas. Nuteistasis pripažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, teigia, kad jos valdyti nesugeba. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo nepakankamą elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme, ką patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos išlieka kriminogeniniais veiksniais. Nuteistasis, kaip teigiamai jį charakterizuojančią aplinkybę, skunde pažymėjo, kad jis drausmine tvarka nebaustas. Sutiktina su nuteistuoju, kad ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau kartu teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis neturi ir paskatinimų, nors bausmę atlieka jau pusantrų metų. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo vietoje laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, rodo, jog jis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai anaiptol nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad ir laisvėje jis pasirinks tinkamus elgesio modelius, todėl gali būti lygtinai paleistas, juolab šiuo atveju, kai jam nustatyti jau minėti kriminogeniniai veiksniai.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje yra tik vieneri metai. Pataisos namuose jis nedirbo, dėl įdarbinimo kreipėsi tik 2021 m. gegužės mėnesį. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, pataisos namuose jo vardu gauti vykdomieji raštai dėl 11 011,39 Eur išieškojimo, atlyginta tik labai nedidelė skolos dalis – 146,99 Eur. Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, turimi finansiniai įsipareigojimai gali stipriai apsunkinti jo integraciją į visuomenę. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog yra pateikęs pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje iš karto bus įdarbintas. Komisiją šią aplinkybę įvertino kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančią, visgi teismas atkreipia dėmesį, jog tokia pažyma yra deklaratyvi ir nepatvirtina, kad pažymą surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį, juolab kad pagal viešo internetinio puslapio REKVIZITAI.LT duomenis įmonė – (duomenys neskelbtini), kurios pažyma pateikta dėl nuteistojo įdarbinimo (asmens bylos II dalis, b. l. 79), nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki šiol neturi apdraustųjų darbuotojų. Atkreipiamas dėmesys, kad ir apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Taigi, nuteistojo M. G. menka darbinė patirtis ir gana dideli finansiniai įsipareigojimai leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be kita ko, nuteistojo finansiniai įsipareigojimai ir menkos jų įvykdymo galimybės pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis M. G. teistas keturis kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, darė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, jis daro smurtinius nusikaltimus, minėta, kad jo kriminalinė istorija ir mąstymas bei elgesys (impulsyvumas bei agresyvumas) išlieka kriminogeniniais veiksniais. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės ir nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius jo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, ką patvirtina ir jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos tinkamai įvertinta, nes jis perkeltas atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau vis tik teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus M. G. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. birželio 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. G. skundą atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.