- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- I-5356-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06108-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui A. G. ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. skunde ir per teismo posėdį prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2015-12-08 buvo etapuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio areštinę ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Į Lukiškių TI-K A. G. buvo atvežtas 19.30 val. Nurodė, kad patyrė psichologinį spaudimą, stresą, nuovargį bei sveikatos pablogėjimą. Visą dieną teko važiuoti sėdint, todėl skaudėjo kojas. Automobilyje nebuvo vėdinimo, todėl trūko oro. Dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų pareiškėjas 1,5 val. buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje ir tik apie 22.00 val. buvo nuvestas į dušą, vakarienę gavo 22.30 val. Maistas jau buvo atvėsęs. Pareiškėjas prašė iškviesti medikus, tačiau jie buvo iškviesti tik kitą dieną.
Vaizdo konferencijos būdu vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad automobilyje buvo šalta. Pažymėjo, kad patirtą neturtinę žalą kildino tik iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, tvirtino, kad būtent jie yra kalti dėl visų pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planiniu konvojumi maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius. A. G. buvo vežamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Kelionės truko nuo 14.30 val. iki 19.30 val. Asmenims konvojuoti buvo naudoti teisės aktų reikalavimus atitinkantys specialieji automobiliai „Volkswagen“, kurių valstybiniai Nr. EDL 150 ir FUV 254. Šiuose specialiuose automobiliuose buvo įrengta po 19 individualių sėdimų vietų. Konvojuojant pareiškėją, pervežamų asmenų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus.
Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo ir apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai: po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Pažymėjo, kad automobiliai „Volkswagen“, kurių valstybiniai Nr. EDL 150 ir FUV 254, yra mažieji vienaukščiai autobusai, pritaikyti kaliniams vežti. Visas Viešojo saugumo tarnybos tarnybinis transportas naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Šie dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenims konvojuoti, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikties Konvojavimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama asmenims konvojuoti.
Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą, Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas tiek bendras, tiek pagal atskiras kameras asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek asmenų izoliavimą pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Tvirtina, kad konvojuojant A. G., automobiliai nebuvo perpildyti.
Atkreipė dėmesį, kad šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad konvojavimo metu arba po jo būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata ar kilusios kitos neigiamos pasekmės, o tai leidžia teigti, jog nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai, konvojuodami A. G., vadovavosi Konvojavimo taisyklių reikalavimais ir konvojavimas buvo vykdomas tinkamai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko jiems keliamus reikalavimus, o dėl nepatogumų, kuriuos A. G. patyrė atvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, atsakovės atstovė nėra atsakinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl ilgo konvojavimo laiko, vėlyvo grąžinimo į įkalinimo įstaigą ir oro automobilyje trūkumo jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 500 Eur.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiška, pareiškėją 2015-12-08 konvojavo planiniu maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (b. l. 9–12). A. G. buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen Crafter“, kurių valstybiniai Nr. EDL 150 ir FUV 254.
Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „Volkswagen Crafter“, kurių valstybiniai Nr. EDL 150 ir FUV 254, priskiriami M₂–CWK tipui ar kategorijai (b. l. 14, 17). Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.2 ir 15.6.3 punktais, šios transporto priemonės yra skirtos keleiviams vežti, jos turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 5 t; šių transporto priemonių kėbulai yra pritaikyti kaliniams vežti. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad nurodytos transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (b. l. 15, 18). Iš šių automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, schemų matyti, kad juose yra po 14 kėdžių su atlošais, bagažo skyriai, langai, įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės ir šildymo sistemos (b. l. 13, 16).
Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba, naudodama minėtus automobilius žmonėms pervežti, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojami asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama.
Administracinėje byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-05-12 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-167 (b. l. 19–20) ir 2014-05-12 ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-175 (b. l. 21–22) patvirtina, kad buvo tikrinta sunkvežimių atitiktis nustatytiems reikalavimams ir automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas ginčo laikotarpiu, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko. Atsižvelgiant į specialiojo transporto pritaikymą kaliniam vežti bei tai, kad jie atitiko techninius reikalavimus, darytina išvada, kad įrengtos vėdinimo ir šildymo sistemos turėjo užtikrinti pakankamą oro kiekį bei temperatūrą automobilio kamerose, kad asmenys nebūtų kankinami oro trūkumu bei šalčiu.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Šių taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus automobilių schemas bei jais vežamų nuteistųjų skaičių, negalima daryti išvados, kad jie buvo perpildyti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra labai ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad dėl ilgos konvojavimo trukmės labai pavargo, jam skaudėjo kojos ir į Lukiškių TI-K grižo tik vėlai vakare. Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodė, kad A. G. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išvyko 13.40 val. ir į Lukiškių TI-K atvyko tik 19.30 val. Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo ilgai konvojuojamas, tačiau pažymėtina, kad kelionės trukmę nulėmė ne Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėti veiksmai, o objektyvios aplinkybės – konvojavimo maršrutai, automobilių greitis bei atstumai tarp įkalinimo įstaigų.
Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Byloje nėra jokių Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų.
Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.