Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-505-665/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
2-505-665/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Čereškevičienė
Ieškovas
UAB „GELVORA“
Atsakovas
K. K.
Civilinė byla Nr. 2-505-665/2013Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00323-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5.;36.1.;42.10.;44.5.1.;99.3.;99.5.;113.2.;116.5.2.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Čereškevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GELVORA“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės K. K. 2087,64 Lt skolos, 920,11 Lt palūkanų, 2756,17 Lt delspinigių, 962,24 Lt palūkanų delspinigių, 2512,55 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, viso 9238,62 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-02-09 atsakovė su pirminiu kreditoriumi „Swedbank“ AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė vartojimo kreditą, už gautą vartojimo kreditą atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti, bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas „Swedbank“ AB (AB bankas „Hansabankas“) naudai. Atsakovė netinkamai vykdė minėtą sutartį, bankas ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą, bei pateikti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-05-21 „Swedbank“ AB ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB „Swedbank“, atlygintinai perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pagal sutartį. Ieškovas LR CK 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė pastarųjų reikalavimų nėra įvykdžiusi ir yra skolinga 2087,64 Lt skolos, 920,11 Lt palūkanų, 2756,17 Lt delspinigių, 962,24 Lt palūkanų delspinigių, 2512,55 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, viso 9238,62. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.

Atsakovei K. K. LR CPK 142 str. tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė, todėl esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas iš dalies pagrįstu ir todėl tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) su atsakove K. K. 2007-02-09 sudarė Vrtojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4000 Lt kreditas (b.l. 68-69). Bankas, atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2009-07-02 raštu pareikalavo grąžinti kredito sumą ir sumokėti kitus mokėjimus (b.l. 67) bei įspėjo dėl sutarties nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę kreditoriui – bankui. „Swedbank“, AB su ieškovu UAB „Gelvora“ 2009-05-21 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54 (b.l. 54-65, 5), kurios pagrindu ieškovui perėjo reikalavimo teisė į atsakovę. Ieškovas informavo atsakovę apie įgytą reikalavimo teisę bei pareikalavo grąžinti skolą (b.l. 66), tačiau atsakovė savo sutartinių pareigų nevykdė ir skolos negrąžino.

LR CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal LR CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Remiantis LR CK 6.886 str. 1 d., vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Remiantis kredito sutarties 11.2. punktu bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukus kredito sutartį atsakovei liko pareiga grąžinti suteiktą kredito sumą, todėl ieškovo naudai iš atsakovės K. K. priteistina 2087,64 Lt pagrindinės skolos.

LR CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Byloje nustačius, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 11 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, todėl ieškovui iš atsakovės K. K. priteistina 920,11 Lt palūkanų, paskaičiuotų palūkanų paskaičiavimo aktu (b.l. 7).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, taip pat yra nurodęs, „kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (LR CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal LR CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Pagal LR CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Delspinigius pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys. Pagal CK LR 6.72 str., susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Byloje nustačius, kad kredito sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, jog kredito gavėjai praleidus Sutartyje numatytus Kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ar kitų mokėjimų terminus, kredito gavėja privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,10 proc.) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Ieškovas prašo iš atsakovės K. K. priteisti 2756,08 Lt delspinigių nuo negrąžintos kredito sumos bei 962,24 Lt delspinigių nuo nesumokėtų palūkanų sumos. LR CK 6.71 str. 3 d. numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Iš ieškovo pateikto 2013-04-17 delspinigių paskaičiavimo akto (b.l. 6) matyti, kad ieškovas iš atsakovės reikalauja 2009-07-27- 2013-02-27 laikotarpio delspinigių, tai yra už 1311 dienas. Be to, iš ieškovo pateikto 2013-04-17 palūkanų delspinigių paskaičiavimo akto (b.l. 8) matyti, kad ieškovas iš atsakovės reikalauja ir 2009-07-27- 2013-02-27 laikotarpio palūkanų delspinigių, tai yra už 1311 dienas. Pripažinta, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės laiku susimokėti už suteiktą kreditą, tačiau ieškovas ir pirminis kreditorius ilgai nesikreipė į teismą, nors šiam veiksmui netrukdė jokios kliūtys, todėl atsakovės ilgas prievolių nevykdymo laikotarpis susijęs ir su ieškovo bei pirminio kreditoriaus neveikimu. Juolab, pažymėtina ir tai, kad ieškovas atsakovės skolos administravimą yra perėmės nuo 2009-05-21, ir turėdamas tam visas sąlygas, kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo tik praėjus 3 metų ir 11 mėnesių laikotarpiui. Esant šioms aplinkybėms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (LR CK 1.5 str. 3 d.) neleidžia priteisti ieškovui iš atsakovo tokio ilgo laikotarpio netesybų. Sprendžiant netesybų klausimą, kai pats ieškovas ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos tapo daug didesnės už pačią neįvykdytą prievolę, pagal analogiją ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (LR CK 1.5, 1.8 str.) netesybų dydis apribotinas, taikant LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytas taisykles – iki šešių mėnesių laikotarpio netesybų. Šiuo atveju, kai atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu, pastarajam iš atsakovės priteistini delspinigiai, apskaičiuotini už 180 dienų – 375,76 Lt (2087,64 Lt : 100 % x 0,1 % x 180 d.) (LR CK 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str. 2 d., 6.101 str. 1 d.), analogiškai už tokį patį laikotarpį priteistina ir palūkanų delspinigiai – 165,62 Lt (920,11 Lt : 100 % x 0,1 % x 180 d.).

LR CK 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d. nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šalys kredito sutarties RK 11.4. punktu, Sutarties VA 5.2. punktu susitarė, jog sutartyje numatytos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo ieškovui dienos. Ieškovas prašo priteisti šias sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, todėl ieškovui iš atsakovės K. K. priteistinos 11 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 2087,64 Lt kredito sumos nuo 2013-05-02 iki visiško kredito grąžinimo.

Vadovaujantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2512,55 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Kaip matyti iš pateiktų šių išlaidų išklotinių (b.l. l9-10, 11-53), jas sudaro užklausa nekilnojamojo turto registro tarnybai, užklausa Gyventojų registro tarnybai, registruoti pranešimai Lietuvoje ir paprasti pranešimai Lietuvoje, tačiau ieškovas šių išlaidų dydžio nepagrindžia, nepateikė realias pašto, bei kitas išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, nurodomos tokios išlaidos kaip ieškovo darbuotojo užmokestis, darbo priemonės (popierius, vokas, spausdinimas), administracija (buhalterija, informacinės technologijos). Vertindamas šias išlaidas teismas konstatuoja, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka LR CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme, jos nėra tiesiogiai susijusios su skolos išieškojimu iš skolininkės K. K., todėl negali būti laikomos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis. Pažymėtina, kad ieškovas verčiasi skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t.y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės – komercinės veiklos rūšių (b.l. 78). Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos LR CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis išlaidomis. Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog atsakovas privalo finansuoti ieškovo tiesioginę veiklą. Esant išdėstytoms aplinkybėms šis ieškovo reikalavimas netenkintinas

Ieškinį patenkinus iš dalies (3549,13 Lt = 38,4162 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų – 106,47 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2087,64 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt septynis Lt 64 ct) skolos, 920,11 Lt (devynis šimtus dvidešimt Lt 11 ct) palūkanų,

375,76 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis Lt 76 ct) delspinigių, 165,62 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis Lt 62 ct) palūkanų delspinigių, 11 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžintos 2087,64 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-02) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3549,13 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106,47 Lt (vienas šimtas šeši Lt 47 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio UAB „GELVORA“ (įmonės kodas 125164834, buveinė A. Juozapavičiaus g. 7, Vilniaus m., atsiskaitomoji sąskaita LT027044060000310074, AB SEB bankas), naudai.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovė K. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-4 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas UAB „GELVORA“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Čereškevičienė