Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., jo atstovui adv. A. P., nukentėjusiajam R. Š.,

išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija surašiusi protokolą – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-18 d., 17.09 val., (duomenys neskelbtini) ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), J. L., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį lenkiantį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, jį tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1., 219.3 p., 119 p., 116 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, iš tiesų protokole nurodytu laiku važiavo savo automobiliu F. M. iš darbo(duomenys neskelbtini) gatve, kai pajuto, kad lenkiantis jį automobilis braukia jo automobiliui per šoną. Jam sustojus, kito automobilio vairuotojas tik pasakė, kad jie susitiks teisme, ir išvažiavo. Kodėl neiškvietė policijos pareigūnų, negali pasakyti. Policijos pareigūnai sekantį rytą apžiūrėjo prie darbo stovėjusį jo automobilį, tačiau jam neprisistatė. Jis nėra kaltas dėl eismo įvykio.

J. L. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. įrodyta.

N. R. Š. parodė, kad 2016-08-18 d., apie 17.09 val., automobiliu „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) g. Priekyje jo automobilio lėtai važiavo automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis įsitikinęs, kad saugu, parodęs kairįjį posūkio signalą, pradėjo lenkti automobilį „F. M.“, tačiau baigdamas jį aplenkti pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės šoninę dalį. Aplenkęs minėtą automobilį sustojo dešinėje kelio pusėje, o automobilio „F. M.“ vairuotojas nesustojo ir važiavo tolyn (duomenys neskelbtini) gatve. Tuomet jis važiavo šiam automobiliui iš paskos mirksėdamas šviesomis, bet automobilio vairuotojas į tai nereagavo ir važiavo toliau. Automobilis „F. M.“ sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, išlipęs automobilio vairuotojas užrakino automobilį ir išėjo. Jis tuo metu paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Po kiek laiko automobilio vairuotojas grįžo ir jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvykusiems policijos pareigūnams parodė gatvėje vietą, kur į jo automobilį atsitrenkė automobilis F. M.. Pareigūnai tą vakarą eismo įvykio kaltininko nerado, tačiau jis sekančią dieną, nuvežęs draugę į darbą, pamatė aikštelėje stovintį tą patį automobilį, apie ką pranešė policijos pareigūnams.

Liud. L Morkvėno parodymais, ryte atvykus į darbą buvo pranešta, kad iš vakaro buvo eismo įvykis, iš kurio pasišalino vairuotojas bei pranešta, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis stovi aikštelėje prie įmonės, todėl jie su kolega D. Janoniu nuvyko prie tos įmonės, kur aikštelėje pamatė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinio ženklo numerio skaičiai, kiek pamena, buvo (duomenys neskelbtini). Ant automobilio priekinio kairės pusės sparno ir bamperio matėsi įbrėžimai ir įlenkimas. Ten buvusio žmogaus paklausė, ar tai jo automobilis, kuris patvirtino, kad jo. Pranešus apie tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, jis ėmė juos keikti visokiais žodžiais ir bandė pasišalinti, tačiau jie jį sulaikė. Kai jo klausė, kodėl jis pasišalino iš eismo įvykio, kiek pamena, jis sakė, kad dėl to, jog per ilgai neatvyko policijos pareigūnai. Prašomas vairuotojas nepateikė jiems savo vairuotojo pažymėjimo.

Liud. D. Janonio parodymais, datos nebepamena, kažkur prieš tris savaites iš vakaro dirbo su kolege, kai gavo pranešimą apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės vyksta konfliktas tarp eismo įvykio dalyvių. Jiems su kolege atvykus, rado stovėjimo aikštelėje laukiantį vairuotoją Š., kuris ant savo automobilio lango buvo užsirašęs kito automobilio, kurio vairuotojas pasišalino, valstybinį numerį. Š. jiems paaiškino, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau kito automobilio vairuotojas nuvažiavo, todėl jis jį sekė iš paskos iki šios automobilio stovėjimo aikštelės, kur pasišalinęs vairuotojas buvo sustojęs ir išėjęs į parduotuvę, tačiau po to vis tiek išvažiavo. Pagal valstybinį numerį nusistatė automobilio savininką ir jo gyvenamąją vietą, tačiau nuvažiavus tuo adresu, ten yra tik sudegęs namas, todėl pasišalinusio vairuotojo tą vakarą nesurado. Laukiančiam vairuotojui buvo pasakę nuvažiuoti į vietą, kur įvyko eismo įvykis, todėl ir jie ten nuvažiavo bei nubraižė schemą. Eismo įvykio vietoje jokių pėdsakų, kurie leistų spręsti apie įvykusį eismo įvykį, nebuvo. Buvo užfiksuoti nukentėjusio asmens automobilio apgadinimai. Šis vairuotojas parašė paaiškinimą bei pasakė, kad jo draugė pažįsta iš eismo įvykio pasišalinusį vairuotoją, nes kartu dirba vienoje įmonėje. Kadangi sekančią dieną vėl dirbo, tik jau kartu su kolega L. Morkvėnu, ryte gavo pranešimą, kad iš eismo įvykio pasišalinusio vairuotojo automobilis stovi prie vienos įmonės (duomenys neskelbtini) mieste, todėl ten ir nuvyko. Matė, kad automobilio subraižytas kairės pusės sparnas. Paklausus ten dirbančio vyro, ar tai jo automobilis, jis tą patvirtino, tačiau jiems ėmus klausti, kodėl jis pasišalino iš eismo įvykio, jis juos ėmė visaip keikti bei ėmė bėgti. Jie jį pasivijo ir sulaikė. Klausiant apie eismo įvykį jis nieko normaliai nepaaiškino, su juo buvo neįmanoma susišnekėti, tik buvo galima suprasti, kad jis neneigia, jog eismo įvykis buvo ir jis jame dalyvavo, tačiau jis neigė, kad yra kaltas dėl jo. Išvadą apie tai, kuris iš vairuotojų kaltas dėl kilusio eismo įvykio, padarė iš surinktos medžiagos, tai yra iš vairuotojo Š. paaiškinimo ir automobilių apgadinimų, nes jie atitiko šio vairuotojo nurodytas eismo įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Be aukščiau nurodytų įrodymų, J. L. kaltę dėl šių pažeidimų įrodo ir visa rašytinė bylos medžiaga: policijos pareigūnų D. Janonio ir L. Morkvėno tarnybiniai pranešimai, R. Š. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, foto lentelės, duomenys apie teisės vairuoti turėjimą, duomenys apie transporto priemonę.

Virš aptartais duomenimis nustatyta, kad J. L. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į jį lenkiantį automobilį ir jį apgadino, po ko iš minėtos eismo įvykio vietos nuvažiavo, be to, jį tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau – KET), nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 119 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nuoseklios visumos darytina išvada, jog J. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., t.y. jis, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tai, kad būtent J. L. kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, patvirtina tiek R. Š. paaiškinimas, tiek jo parodymai teisme. Apklaustas policijos pareigūnas D. Janonis taip pat patvirtino teismui, kad iš visos surinktos medžiagos bei automobilių sugadinimų matyti, jog būtent J. L. yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Ir nors teismo posėdyje J. L. teigė važiavęs gatve tiesiai ir pajutęs, kaip jį lenkiantis vairuotojas savo automobiliu braukia per jo automobilio šoną, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia byloje surinkti įrodymai: R. Š. parodymai bei nustatyti automobilių apgadinimai. Tiek iš byloje esančių foto nuotraukų, tiek iš policijos pareigūnų L. Morkvėno bei D. Janonio parodymų matyti, kad J. L. automobiliui apgadintas kairės pusės priekinis bamperis ir sparnas (priešingai, nei nurodo pats J. L., kad nubrauktas automobilio šonas). Tuo tarpu iš nukentėjusiojo parodymų ir foto lentelės bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad R. Š. automobiliui nubrauktos priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad būtent J. L. savo vairuojamo automobilio dešine priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilį ir jį perbraukė.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 219.1. punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą. Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Sistemiškai aiškinant minėtus du Kelių eismo taisyklių punktus darytina išvada, jog tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildo eismo įvykio deklaracijos, jie privalo iškviesti policiją ir likti eismo įvykio vietoje. Iš R. Š. parodymų ir paties J. L. paaiškinimų teisme akivaizdu, kad vairuotojai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, vienintelis elgesio modelis buvo kviesti policiją ir jos laukti, tačiau J. L. iš eismo įvykio vietos, net nesustojęs, išvažiavo. Taip pat jis išvažiavo ir iš automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės, nors kitas vairuotojas – R. Š. jį atsivijo ir apie tai, kad kviečia policiją dėl įvykusio eismo įvykio, jį informavo. Atvykę policijos pareigūnai tą pačią įvykio dieną J. L. nerado, jį rado tik kitą dieną, t. y. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Remiantis nukentėjusiojo R. Š. rašytiniu paaiškinimu ir jo paaiškinimu teismo posėdžio metu, policijos pareigūno D. Janonio parodymais nustatyta, jog atvykus policijos pareigūnams į eismo įvykio vietą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nebuvo ir jo tą patį vakarą nepavyko surasti. Iš abiejų policijos pareigūnų parodymų teisme matyti, kad J. L. suprato, jog eismo įvykis buvo ir jis jame dalyvavo, tik neigė esąs dėl jo kaltas. Kad J. L. suprato, jog įvyko eismo įvykis, patvirtina ir jo paaiškinimai teismui, nes jis pats patvirtino teismui, kad kontaktas tarp jo ir jį lenkiančio automobilio buvo, tačiau jis nesustojo, nuvažiavo tolyn, o kitam vairuotojui jį atsivijus iki parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės, jis vis vien, nelaukdamas atvykstančių policijos pareigūnų, išvažiavo. Todėl teismas, įvertinęs visas teismo posėdžio metu ištirtas aplinkybes, J. L. elgesį po eismo įvykio, daro išvadą, jog J. L. suvokė, ką daro po eismo įvykio, kurio dalyvis buvo jis, veikė sąmoningai, kas rodo, jog jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės.

Tuo būdu, esant visiems šiems byloje surinktiems ir virš aptartiems visiems įrodymams, J. L. kaltė dėl pažeidimų yra neginčijamai įrodyta.

J. L. atsakomybę dėl pažeidimo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama ir į J. L. asmenybę – dirba, darbe charakterizuojamas gerai, gauna nedidelį darbo užmokestį, per metus administracine tvarka nebaustas, tačiau praeityje dėl pažeidimų transporte baustas tris kartus, iš jų vieną skirtą baudą yra sumokėjęs, dėl kitų dviejų pažeidimų informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Įvertinant visas šias aplinkybes, J. L. skirtinos minimalios baudos, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

J. L. nubausti: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. 868,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d. 5,00 Eur bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., J. L. nubausti galutine 870,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.