Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-636-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-59-633/2021Nutartis · 2021-04-08Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-608-1095/2021Nutartis · 2021-06-23Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-488-1021/2021Nutartis · 2021-09-13Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-18Kauno apygardos teismas
  5. T-200-537/2022Nutartis · 2022-04-11Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-06Kauno apygardos teismas
  7. T-608-482/2022Nutartis · 2022-11-16Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
1S-636-926/2021
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-01025-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-636-926/2021Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01025-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Č. (toliau – R. Č.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. LK-119 taikyti nuteistajam R. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Č. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu R. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. spalio 17 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-119, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo R. Č. atžvilgiu.

3. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. LK-119 atsisakė. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro galimybės spręsti apie nuteistojo R. Č. elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai, kad nuteistąjį toliau galima būtų taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis R. Č. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jam jau yra 55 metai. Jis sutinka praeityje daręs klaidų ir vedęs netinkamą gyvenimo būdą, tačiau ilga laisvės atėmimo bausmė jį privertė susimąstyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą iš esmės. Nuo 2017 metų laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nesilaiko nuteistųjų subkultūros, atlieka gerbūvio darbus, padeda pataisos įstaigos viršininkui. Per devynerius jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metus R. Č. nėra gavęs nei vienos drausminės nuobaudos, buvo 10 kartų skatintas už pavyzdingą elgesį. Šiuo metu nuteistasis turi sutuoktinę, kuri laukia jo grįžtančio į laisvę. Taip pat turi nepilnametį vaiką, su kuriuo palaiko artimus socialinius ryšius.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo R. Č. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau, paleistas į laisvę ten pat negrįš – gyvens pas savo sutuoktinę (duomenys neskelbtini) mieste. Nuteistasis šiuo metu yra pasiryžęs gyventi dorą ir visuomenines vertybes pripažįstantį gyvenimą, pasižada daugiau nebenusikalsti.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė G. M. pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Č. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi R. Č., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad R. Č. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje R. Č. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje drausmine tvarka nebuvo baustas, už pavyzdingą elgesį net 10 kartų buvo paskatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau vien tik šių duomenų išvadai, jog asmuo jau yra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar nepakanka.

9. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam R. Č. vis dar nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2019 metų išlieka nepakitusi. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo nustatytiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Juo labiau, kai šioje R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriama eilė dinaminių nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių, kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti ir privalo tai įgyvendinti ir toliau vykdydamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma įvertintina tai, kad šis teistumas R. Č. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo ne kartą taikytas lygtinio paleidimo institutas ir nors šio instituto taikymo sąlygų nuteistasis iš esmės nepažeisdavo, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas ir labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kas rodo, jog jokios teigiamos įtakos teismo ne kartą jam parodytas pasitikėjimas, nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo. Tai neigiamai charakterizuoja R. Č. ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jų įvykdymas bei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad viena iš R. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 260 straipsnio 3 dalis) buvo įvykdyta R. Č. dalyvaujant organizuotos grupės veikloje, kur jo vaidmuo nebuvo antraeilis – būtent jis subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, kas neabejotinai didina tiek R. Č., tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai.

11. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia R. Č. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

12. Neignoruojant aptartų duomenų apie R. Č. teistumą, jų kontekste netenkinant nuteistojo skundo įvertintinas ir jo mąstymas bei jo pokyčiai ar jų nebuvimas. Nors teisėjų kolegija pripažįsta tam tikrus R. Č. mąstymo pokyčius, atskleistus Socialinio tyrimo išvadoje, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šiuo metu vis dar išskiriama kiek paaukštinta R. Č. savivertė, jis labiau linkęs išskirti savo teigiamas puses ir nors atranda savybių, kurias norėtų savyje pakeisti, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje jos neįvardintos. Įvertinus tai, kad nuteistasis buvo teistas ne kartą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neabejotina, kad perdėtas nuteistojo savęs vertinimas gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ir ateityje. Šiame kontekste būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo veikloje pastebimas planavimas (kai kurios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pasireiškė ypatingu veiksmų organizuotumu) bei jo kontroliuojantis elgesys, kuris turėjo tiesioginį ryšį su asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau, duomenų apie pakitusį nuteistojo mąstymą ar pataisos programų, susijusių su kontrolės valdymu, lankymą pataisos įstaigoje skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas šiuo atveju R. Č. charakterizuoja labiau neigiamai. Juo labiau, kad šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes.

13. Aptartų duomenų visumoje vien tik tai, kad laisvėje nuteistasis turės gyvenamąją vietą ir darbą, priešingai nei mano nuteistasis, nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, turėdamas darbą ir neturėdamas jokių finansinių ar gyvenamosios vietos stabilumo sunkumų, R. Č. vis tik įvykdė vieną finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir vieną nusikaltimą, nukreiptą į savo šeimos nario – sutuoktinės, sveikatą (BK 140 straipsnio 2 dalis), kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo darbas ir nuolatinė gyvenamoji vieta nuo nusikalstamo elgesio jo nestabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo metu šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotino nusikalstamo elgesio. Juo labiau, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis (turto prievartavimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, vagystės) suponuoja pagrindą išvadai, kad R. Č. praeityje vis siekdavo užsitikrinti savo materialinę gerovę ne tik socialiai priimtinomis priemonėmis, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.

14. Pagrindo manyti, kad nuteistojo elgesį laisvėje teigiamai įtakos jo socialiniai ryšiai su artimaisiais, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Įvertinus tai, kad santuoka, kurią nuteistasis mini savo skunde, jam jau ketvirta, jis turi 3 suaugusius vaikus ir 12 metų sūnų, su kuriuo didžiąją dalį gyvenimo bendravo jau būdamas pataisos įstaigoje, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad itin tamprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais R. Č. siejo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamo elgesio tai jo nesustabdė. Todėl ir šiuo atveju R. Č. socialiniams ryšiams suteikti išskirtinę reikšmę ir jų visumoje taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nėra pagrindo. Nors ši aplinkybė gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau vien tik jos egzistavimo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. Č. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Č. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Jurgis KiškisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė