Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Č. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisija) priimtu nutarimu Nr. LK-119 nutarta taikyti nuteistajam R. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 metų 2 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant 2021 m. rugpjūčio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau LR - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistojo bausmės pradžia - 2013 m. spalio 17 d.; bausmės pabaiga - 2025 m. lapkričio 3 d. Nuteistasis atlikęs 2/3 paskirto bausmės laiko 2021 m. liepos 3 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 4 metai 2 mėnesiai 13 dienų. Nutarime nurodoma, kad 2019-07-31 atlikus pirminį pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika, 2020-01-20, 2020-09-17, 2021-02-12, 2021-08-10 atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodiką, taip pat nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Tai pat nutarime nurodoma, kad nuteistasis akivaizdžiai sumažino nusikalstamo elgesio riziką, drausmine tvarka nebaustas. Remiantis įvertinimo rezultatais, buvo išskirti šie apsauginiai veiksniai, valdantys nuteistojo pakartotinio nusikaltimo elgesio riziką – turima pastovi gyvenamoji vieta, formaliai patvirtinta įsidarbinimo galimybė po išėjimo į laisvę, žalingų įpročių neturėjimas, tvirti socialiniai ryšiai, stabili emocinė gerovė.

R. Č. atlieka 13 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2015-02-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su 2013-10-17 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 260 str. 3 d. skirta bausme, nuteistas galutine 13 m. laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 17 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 3 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam darančiam akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Č. bus atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį 2021-07-03 ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su taikoma intensyvia priežiūra (BVK 157 straipsnio 4 dalis).

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvoje grupėje. Teigęs, kad suvokęs savo klaidas, bei visos bausmės atlikimo metu visiškai atsiribojo nuo draugų ir pažįstamų, kurie galėtų ateityje įtakoti pakartotinį nusikalstamumą, sugebėjo atpažinti problemas , įtakojančias nusikalstamą elgesį ir jas spręsti bei suvokė savo elgesio pasekmes. Visos bausmės atlikimo metu nepriekaištingai elgėsi, palaikė tvarką ir švarą nuteistųjų būryje bei lankė socialinės reabilitacijos programas. Nuo bausmės pradžios nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas dešimt kartų, iš kurių keturis Marijampolės pataisos namuose. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, formaliai patvirtino pateikdamas pažymą, kad bus įdarbintas. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo vertinimu, R. Č. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką R. Č. nustatyta vidutinė – 41 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ir dinaminiai (kintantys) balai, nuo praėjusio vertinimo sumažėjęs labai nežymiai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, tokių nusikaltimų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingą didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Anksčiau nuteistasis taip pat teistas 6 kartus, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikaltimo pobūdis – (turto prievartavimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vagystė) suponuoja prielaidą, kad nuteistasis siekdavo užsitikrinti materialinę gerovę ne tik socialiai priimtinomis priemonėmis. Yra fiksuota savitvardos praradimo, neapgalvoto elgesio epizodas - smurtas prieš žmoną. Supranta, atpažįsta tam tikras nusikalstamą elgesį įtakojančias problemas. Vyrauja kiek kategoriškas mąstymas. Linkęs pasitikėti savo patyrimu. Nuteistojo savivertė kiek paaukštinta, labiau linkęs išskirti savo teigiamas puses. Asmuo laikas nuo laiko nusikalsdavo, ar dalyvauti veikloje spręsdavo pats, yra nusikaltimų su bendrininkais . Šiuo metu suvokęs savo klaidas bei keičia savo ankstesnį gyvenimo būdą. Šios aplinkybės parodo nuteistojo ne itin teigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei leidžia manyti, kad tai gali apsunkinti jo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. Č. neatliktos bausmės dalis - 4 metai 2 mėnesiai 13 dienų, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų padarymą ir už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą) labai didelė. Įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, jas vertinant ir kitų, nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, socialinių ryšių su šeima palaikymas, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, pasekmių suvokimas, teigiamas nuteistojo elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu R. Č. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, dėl ko atsisakytina patvirtinti komisijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. LK-119.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. LK-119, kuriuo nuteistajam R. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

N. R. Č. asmens bylą gražinti Marijampolės pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.