Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 20 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei 48 mėn. terminui suteiktas 5 000 Eur dydžio kreditas. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad ši suma atsakovei buvo pervesta 2019 m. birželio 20 d. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2019 m. lapkričio 21 d. sutartį nutraukė.

2019 m. rugpjūčio 26 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2019 m. gruodžio 13 d. priedu dėl skolos portfelio perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. gruodžio 23 d. rašytiniu pranešimu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apie į ją nukreipto reikalavimo perleidimą atsakovė yra informuota tinkamai.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 000 Eur skolos bei 1 800 Eur administravimo mokesčio, kuris apskaičiuotas sutarties sudarymo metu, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taipogi prašo iš atsakovės priteisti 1 499,97 Eur palūkanų, kurias sudaro 609,56 Eur dydžio palūkanų suma, nurodyta reikalavimo perleidimo sutartyje, bei 890,41 Eur palūkanos, paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., taip pat 26 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kaip minėta, Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 21 d, todėl, atsižvelgus į kasacinio teismo formuluojamą praktiką, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 609,56 Eur dydžio palūkanos, nurodytos reikalavimo perleidimo sutartyje. Ieškovės prašymas priteisti šią sumą viršijančią palūkanų sumą bei 26 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinos kaip nepagrįstos. Kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo netesybomis – atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną (6.2, 6.4 punktai). Kadangi atsakovė neįvykdė savo sutartinių prievolių, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 450 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Ieškovės palūkanų delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., mažintini, juos apskaičiuojant nuo priteisiamos palūkanų sumos, t. y. 609,56 Eur, taigi viso ieškovei priteistina 54,86 Eur palūkanų delspinigių (609,56 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 114,42 Eur sumą (5 000 Eur skola + 609,56 Eur palūkanos + 450 Eur delspinigių + 54,86 Eur palūkanų delspinigiai) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už teikiamą ieškinį turėjo sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 68,82 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 137,64 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovės prašymu, jai grąžintina 33 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) skolos, 609,56 Eur (šešis šimtus devynis eurus 56 ct) palūkanų, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) delspinigių, 54,86 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 86 ct) palūkanų delspinigių, 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) administravimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 114,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 137,64 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio permokos, sumokėtos 2020 m. liepos 15 d., mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti ieškovei, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.