Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-887-553/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2A-887-553/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00023-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Aldona Tilindienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“
Atsakovas
biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-887-553/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00023-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.8.8; 2.6.11.4.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovės inicijuotą vienašalį 2018 m. vasario 20 d. valymo paslaugų sutarties (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 194,13 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 2,72 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad atsakovės vykdyto viešojo pirkimo pagrindu sudarė Sutartį, kurią pastaroji nusprendė vienašališkai nutraukti – 2019 m. lapkričio 22 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 6 d. dėl ieškovės kaltės ir ji bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

3. Ieškovė nurodė, jog valymo paslaugų pagal Sutartį teikimo metu buvo gavusi kelias atsakovės pastabas dėl netinkamos paslaugų kokybės, kad gavusi pastabas, visuomet operatyviai atvykdavo apžiūrėti patalpų ir trūkumai, jei tokių būdavo nustatyta, buvo ištaisomi. Atsakovė 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė ieškovei rašytinę pretenziją dėl netinkamai suteiktų paslaugų, 2019 m. lapkričio 15 d., reaguojant į pastabas, objekte apsilankė valytoja, kuri pašalino valymo trūkumus. 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovė vėl buvo informuota apie netinkamai suteiktas paslaugas. Reaguojant į šią informaciją, ieškovės vadybininkė objektyviai atvyko apžiūrėti patalpų ir paaiškino, kad negali sutikti su atsakovės nurodytais valymo trūkumais, atsižvelgiant į tai, kad patalpos yra valdomos tik du kartus per savaitę, kad jose dirba virš 30 darbuotojų, kad valymo kokybė turi būti vertinama iš karto po suteikiamų paslaugų, tuo tarpu objekto apžiūra įvyko 15.30 val. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, atsakovei buvo pasiūlytas papildomas darbuotojas, kuris atliktų patalpų valymą, tačiau atsakovė su tokiu siūlymu nesutiko. Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 26 d., pakartotinai reaguojant į visas išsakytas pastabas, atsakovės patalpose buvo atliktas generalinis valymas, po kurio ieškovė buvo informuota, kad atsakovė yra patenkinta valymo kokybe.

4. Vienašališką Sutarties nutraukimą atsakovė motyvavo Sutarties 9.5.1 ir 9.5.2 punktais. Ieškovės nuomone, valymo paslaugos buvo teikiamos tinkamai, ir net tuo atveju, jeigu atsakovės pretenzijos dėl paslaugų kokybės pasitvirtintų, tai nesudarytų pagrindo esminiam Sutarties pažeidimui konstatuoti ir atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad atsakovė siekia nutraukti Sutartį, o ne išsaugoti sutartinius šalių santykius.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti už 2019 m. lapkričio mėnesį jai suteiktas paslaugas, todėl iš jos priteistina 194,13 Eur skola bei 2,72 Eur delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti pagal Sutartį.

6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei vykdant sutartinius įsipareigojimus ne kartą kreipėsi į ją dėl netinkamos suteiktų valymo paslaugų kokybės, pastabos buvo išreiškiamos tiek žodžiu, tiek raštu. Matydama, kad ieškovė nereaguoja į išsakomas pastabas, 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė pretenziją, kurioje iškart po suteiktų paslaugų detaliai nurodė jų trūkumus. Ieškovei nereaguojant į pastabas ir toliau teikiant nekokybiškas paslaugas, atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. pasikvietė ieškovės atstovą įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Šalių atstovai apžiūrėjo ką tik išvalytas patalpas ir surašė Teikiamų paslaugų kokybės patikrinimo aktą, pridėdamos prie jo nuotraukas, kuriose užfiksuoti suteiktų paslaugų trūkumai. Ieškovei ir toliau neužtikrinant kokybiškų paslaugų teikimo, 2019 m. lapkričio 21 d. iškart po valymo paslaugų suteikimo, ieškovės darbuotojui dar esant patalpose, atsakovė telefonu susisiekė su ieškovės atstovu ir paprašė atvykti įvertinti suteiktų paslaugų kokybės, tačiau atstovė nurodė, kad atvykti negali ir jokių veiksmų nesiėmė, o darbuotojas, kuris teikė paslaugas, atsisakė ištaisyti trūkumus. Matydama, kad situacija nesikeičia ir atsakovė negauna kokybiškų sutartyje numatytų paslaugų, įvertinusi tai, kad ieškovė ignoruoja Sutarties vykdymo metu kylančias problemas, atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. raštu pranešė, kad, vadovaudamasis Sutarties 9.5.1 ir 9.5.2 punktais, vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2019 m. gruodžio 6 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 20 d. šalys sudarė Sutartį, kurios 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valymo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Sutarties 3.1.1 punktą paslaugos turėjo būti teikiamos atsakovės nurodytu adresu ir periodiškumu pagal užsakovės (atsakovės) poreikį ir suderintu paslaugų teikimo grafiku, kuris nustatomas šalių susitarimu. Sutarties 3.1.2 punktu ieškovė įsipareigojo užtikrinti teikiamų paslaugų atitikimą Sutartyje nustatytiems reikalavimams, teikti paslaugas laiku, tinkamai, rūpestingai ir kokybiškai.

9. Teismas nurodė, kad bylos duomenys tvirtina apie ieškovės atsakovei netinkamai suteiktas valymo paslaugas: 2019 m. sausio 31 d. valytoja nepasirodė darbe; 2019 m. vasario 1 d. rašte nurodyti suteiktų paslaugų trūkumai (neišvalytos peleninės, nenuvalytos dulkės, dėmės, kiti nešvarumai, nešalinami voratinkliai nuo biuro baldų, stalo šviestuvų, sienų, durų, palangių, biuro technikos nevalomos dėmės, pirštų antspaudai nuo stiklinių paviršių pasiekiamame aukštyje, veidrodžiai, nė karto nebuvo siurbiama iš sunkiai prieinamų vietų ir paviršių); valymo grafike 2019 m. vasario 26 d. atsakovė nurodė, kad nebuvo išplautas vienas kabinetas ir neišneštos iš jo šiukšlės, nesutvarkytos visos salės patalpos; 2019 m. kovo 5 d. valymo grafike užfiksuota, kad neišvalytos durys nuo pirštų antspaudų; 2020 m. kovo 14 d. valymo grafike nurodyta, kad valytoja į darbą atėjo 9 val. 10 min. ir 10 val. išėjo, nebuvo išplautas Bendrųjų reikalų skyriaus kabinetas; 2019 m. birželio 13 d. ir 14 d. valymo grafike užfiksuota, kad valytoja neatėjo; 2020 m. spalio 31 d. valymo grafike užfiksuota, kad valytoja neišvalė antro aukšto koridoriaus, kampuose paliko šiukšles, nevalyti antro aukšto tualetai; 2020 m. lapkričio 5 d. valymo grafike užfiksuota, kad po valytojos valymo visur liko daug plaukų, dulkių, pirmo aukšto tualetas aplipęs plaukais ir grindų dulkėmis; 2020 m. lapkričio 7 d. valymo grafike užfiksuota, kad antro aukšto tualete, koridorių pakampėse – purvas; 2020 m. lapkričio 12 d., 14 d. valymo grafike užfiksuotas valymas su trūkumais.

10. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. pretenzija atsakovė kreipėsi į ieškovę, informuodama apie tai, jog jos netenkina valymo paslaugų kokybė, kad tokiais ieškovės veiksmais yra pažeidžiamas Sutarties 3.1.2 punkte nurodytas pastarosios įsipareigojimas ir paprašė artimiausią šalių suderinto grafiko dieną išvalyti biuro patalpas taip, kaip nurodyta Sutartyje. Atsakovė pretenzijoje taip pat informavo, kad Sutartis gali būti nutraukiama 9.5 punkte nustatytu pagrindu, jei dar kartą bus užfiksuotas netinkamas paslaugų atlikimas. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. Teikiamų paslaugų kokybės patikrinimo akte (kuris atliktas praėjus 5 dienoms nuo 2019 m. lapkričio 13 d. pretenzijos pateikimo) užfiksuoti tokie valymo paslaugų trūkumai: pirmo aukšto fojė, koridoriuje ir salėje dėmės ant grindų, šiukšlės; pirmo aukšto tualete nenuvalytas klozetas, dėmės ant grindų; laiptinėje į antrą aukštą šiukšlės ir dulkės ant laiptų, palangės; antro aukšto koridoriuje ir moterų tualete šiukšlės, dėmės ant grindų; peleninė lauke neišvalyta. 2019 m. lapkričio 22 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaudamasi Sutarties 9.5.1 ir 9.5.2 punktais ir laikydamasi Sutartyje nustatyto įspėjimo termino, vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2019 m. gruodžio 6 d. 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė nesutinkanti su Sutarties nutraukimu.

11. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, sprendė, kad atsakovės inicijuotas vienašalis Sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, jei šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, nebūtina tikrinti, ar toks sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis ir kt.). Jei vienašališko sutarties nutraukimo sutartinis pagrindas pripažįstamas nesąžiningu ir negaliojančiu, teismas vertina, ar tos aplinkybės yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013).

13. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė, vadovaudamasi Sutarties 9.5.1 ir 9.5.2 punktais, nes tiekėjas daugiau kaip 2 kartus iš eilės netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir neištaisė per Sutartyje nustatytą terminą paslaugų teikimo trūkumų. Atsakovė 2019 m. lapkričio 13 d. pretenzija dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų nustatė ieškovei 5 darbo dienų terminą, kaip tai numato Sutarties 9.5.2 punktas, valymo trūkumams pašalinti, tačiau 2019 m. lapkričio 19 d. Teikiamų paslaugų kokybės patikrinimo akte užfiksuota, jog pretenzijoje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Teismas pažymėjo, kad nurodytas aktas buvo pasirašytas abiejų šalių atstovų, nesutikimų ar pastabų dėl akto neįrašyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį su ieškove ir toks Sutarties nutraukimas nepažeidžia nei šalių pasirašytos Sutarties nuostatų, nei imperatyvių įstatymo reikalavimų ar teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

14. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad iš dalies netinkamą Sutarties vykdymą sąlygojo netinkamai nustatytas paslaugą atliekančių darbuotojų skaičius, vadybininkės atostogos, nepatogus valymo grafikas – atsakovės darbo metu. Nurodė, kad tiekėjas, būdamas juridiniu asmeniu ir sudarydamas atitinkamą sutartį, turi įvertinti savo pajėgumus ir galimybes tinkamai vykdyti sutartį. Pažymėjo, kad ieškovė yra verslininkė, kuriai, sudarant sutartį, keliami didesni rūpestingumo, atidumo standartai.

15. Teismas pažymėjo, kad ieškovės akcentuojamos aplinkybės dėl viešojo pirkimo, kurio pagrindu buvo sudaryta ginčo Sutartis, tikslingumo, galimo neracionalaus lėšų panaudojimo, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakė.

16. Iš atsakovės pateiktų į bylą PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad pastaroji yra atsiskaičiusi su ieškove už jos suteiktas valymo paslaugas. Pažymėjo, kad šios aplinkybės dublike nebeginčijo ir pati ieškovė, todėl atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti 2018 m. vasario 20 d. valymo paslaugų sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo pagal Sutarties 9.5.1 ir 9.5.2 punktus. Ieškovei nei karto per Sutarties vykdymo laikotarpį nebuvo pritaikytos 5.2 punkte nustatytos sankcijos, t. y. 150 Eur bauda už kiekvieną nustatytą pagrindinės Sutarties netinkamo vykdymo atvejį. Tuo tarpu Sutarties 9.5.1 punkto taikymas ir esminis sutarties pažeidimas siejamas su dviejų ar daugiau kartų iš eilės Sutarties 5.2 punkte nustatytų sankcijų ieškovei pritaikymu. Taigi akivaizdu, kad teismas, nesant nei faktinio, nei teisinio Sutarties 9.5.1 punkto taikymo pagrindo, konstatavo, kad atsakovė nurodytą Sutarties punktą taikė teisėtai. Ieškovei ne tik nebuvo taikytos nurodytos sankcijos už netinkamą Sutarties vykdymą, bet ir nebuvo nustatytas netinkamas Sutarties vykdymas du kartus iš eilės, kaip tai numatyta Sutartyje.

17.2. Labai svarbu tai, kad Sutarties 9.5.1 punkto atžvilgiu paslaugų nesuteikimai ar netinkami suteikimai gali būti vertinami tik tie, kurie padaryti du ar daugiau kartų iš eilės. Šiuo atveju tokių pretenzijų, o juo labiau taikytų sankcijų ieškovės atžvilgiu negalima konstatuoti.

17.3. 2019 m. sausio 31 d. elektroniniame laiške nurodytas valytojos neatvykimas dėl jos staigaus sveikatos pablogėjimo, kurio ieškovė nei turėjo, nei galėjo numatyti iš anksto. Apie šį sveikatos sutrikimą ieškovė darbuotojos buvo informuota tik po laiko, todėl negalėjo užtikrinti darbuotojos pavadavimo. 2019 m. vasario 1 d. rašte nenurodyta, kad, anot atsakovės, nebuvo suteiktos ar netinkamai suteiktos paslaugos, todėl negalima konstatuoti, kad po 2019 m. sausio 31 d. buvo nepertraukiamai atlikti Sutarties pažeidimai. Teismas taip pat konstatavo, kad Sutartį ieškovė pažeidė ir 2019 m. vasario 26 d., kovo 5, 14 d., birželio 13, 14 d., lapkričio 7, 12 d., vertindamas išimtinai tik valymo grafike nurodytas pastabas. Pažymėtina, kad Sutarties 3.4.5 punkte nustatytas nusiskundimų, pastabų ir pasiūlymų žurnalo pildymas, kaip to pageidauja atsakovė, kaip užsakovė. Dėl nurodyto žurnalo pildymo šalys nusistatė labai aiškią tvarką, kurios šiuo atveju visiškai nebuvo laikomasi, todėl grafike atlikti įrašai neturi jokios įrodomosios galios ir sprendžiant šalių ginčą negali būti vertinami kaip teisinę reikšmę turintys duomenys.

17.4. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovė, ji ir jos darbuotojai nežinojo apie grafiko pildymą, neturėjo galimybės jame teikti savo pastabų ar susipažinti su atliktais įrašais.

17.5. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad visi paslaugų priėmimo – perdavimo aktai, kuriuos šalys pasirašydavo kiekvieną mėnesį, buvo pasirašomi be pastabų ar be nurodomų suteiktų paslaugų trūkumų, išskyrus paslaugų priėmimo – perdavimo aktą už 2019 m. lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas.

17.6. Atsakovės pildytame žurnale (grafike) nėra duomenų apie valymo paslaugų neteikimą ar netinkamą teikimą du kartus iš eilės. Tuo tarpu būtent tik du kartus ar daugiau iš eilės paslaugų neteikimas ar netinkamas teikimas pagal Sutarties 9.5.1 punktą laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

17.7. Pažymėtina, kad atsakovės 2019 m. lapkričio 13 d. pretenzija buvo gauta tik 2019 m. lapkričio 14 d. Susipažinusi su pretenzija ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. iškart reagavo į atsakovės nusiskundimą ir objekte trečią kartą, nors valymas pagal Sutartį priklauso tik du kartus per savaitę, apsilankė valytoja ir pašalino pretenzijoje nurodytus trūkumus. Nors pretenzijoje nurodoma, kad atsakovė nebuvo patenkinta paslaugų kokybe, bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovė nebuvo supažindinama su atsakovės nepasitenkinimu. Tuo tarpu Sutarties 5.2 punktas įpareigoja atsakovę informuoti ieškovę apie netinkamai suteiktas paslaugas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nevertino Sutarties nuostatų.

17.8. Konstatuojant esminį Sutarties pažeidimą pagal Sutarties 9.5.2 punktą, kita šalis apie sutarties nevykdymą turi būti informuojama tik registruotu laišku, nenumatant galimybės šalį informuoti kitais būdais. Registruotu laišku apie Sutarties nevykdymą ieškovė buvo informuota vienintelį kartą – 2019 m. lapkričio 13 d. pretenzija. Taigi pagal Sutartį ieškovė pretenzijoje nurodytus trūkumus turėjo pašalinti iki 2019 m. lapkričio 19 d. imtinai, o trūkumų nepašalinimas galėjo būti fiksuojamas ne vėliau kaip po šio termino pabaigos, t. y. ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 20 d. Atsakovė patikrinimo aktą ir trūkumų pašalinimą fiksavo 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. nepasibaigus nurodytam terminui bei nesuteikiant ieškovei galimybės pašalinti valymo paslaugų trūkumus per Sutarties 9.5.2 punkte nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nebuvo išpildytos visos Sutarties 9.5.2 punkte nurodytos sąlygos esminiam sutarties pažeidimui konstatuoti.

17.9. Vien tik formalus sutarties nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Sutarties nutraukimas – pati griežčiausia sutarčių teisėje taikoma civilinės atsakomybės rūšis, todėl ne bet koks sutarties pažeidimas suteikia teisę taikyti šią civilinės atsakomybės rūšį.

17.10. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė mažos vertės pirkimo, vykdyto neskelbiamos apklausos būdu, pagrindu 2020 m. sausio 15 d. sudarė naują valymo paslaugų sutartį, kurios vertė – 12 090 Eur (9 991, 74 Eur be PVM). Tuo tarpu pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.1 punktą, neskelbiamą apklausą galima vykdyti tik tuo atveju, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM), t. y. daugiausiai iki 9 999,99 Eur be PVM. Taigi atsakovė netinkamai pasirinko pirkimo būdą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), kas net užtraukia administracinę atsakomybę.

17.11. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. vasario mėnesį vykusio konkurso maksimalaus užsakymo biudžetas su PVM buvo 5 000 Eur. Taigi biudžetas išaugo kone dvigubai, o tai neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo ir daro žalą savivaldybės biudžetui. Kaip buvo minėta dublike, ieškovės bazinį pirkimo krepšelį sudarė 99,68 Eur per mėnesį, nors tokio objekto valymo vertė sutarties pasirašymo dieną būtų ne mažesnė kaip 190 Eur, o šiandienos kainomis ne mažesnė kaip 236,40 Eur. Taigi atsakovė, vienašališkai nutraukusi Sutartį su ieškove dėl neva nekokybiškų paslaugų, praėjus keletui dienų pasirašė sutartį, kurios mėnesio abonentas 363 Eur be PVM, o konkrečiai beveik 3 kartus didesnis, nei ieškovei mokėtas abonentinis mokestis.

17.12. Vertinant naują atsakovės sudarytą valymo paslaugų sutartį, darytina prielaida, kad atsakovė netiesiogiai pripažino, jog ieškovė, teikdama paslaugas, nepadarė esminio sutarties pažeidimo, bet teikė paslaugas pagal tokią Sutartį ir tokią techninę specifikaciją, kokią buvo numačiusi atsakovė, nors kaip matyti iš faktinių aplinkybių, tokia techninė specifikacija neatitinka realaus paslaugų poreikio.

17.13. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei ne veltui kilo abejonės dėl tokio skuboto ir kategoriško Sutarties nutraukimo, nes įvertinus atsakovės pasirašytą sutartį, sutarties pasirašymo aplinkybes, matyti galimas kitų rinkos dalyvių protegavimas. Taip pat kyla klausimas, ar tokiu būdu nesiekiama iš rinkos išstumti konkurentus, apribojant galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

17.14. Ieškovė yra ilgus metus valymo paslaugas teikiantis rinkos subjektas ir per daugiau nei 9 paslaugų teikimo metus nepasitaikė atvejų, kad perkančioji organizacija vienašališkai nutrauktų paslaugų teikimo sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų. Netenkinus ieškinio bei pripažinus, kad Sutartis nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų, tikėtina, kad ieškovė dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vykdyti tiesioginę savo veiklą, nes jos įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą atimtų galimybę net 3 metus teikti paslaugas pagal viešojo pirkimo sutartis. Atsakovė pasirinko kraštutinį Sutarties nutraukimo būdą, nes galimybė Sutartį nutraukti abiejų šalių susitarimu buvo kategoriškai atmesta.

Atsiliepimas

18. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Atsakovė byloje yra pateikusi detalius rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia nuolat ir sistemingai netinkamai ieškovės vykdytus sutartinius įsipareigojimus, teikiant nekokybišką patalpų valymą. Atsakovė ieškojo būdų, kaip išspręsti susiklosčiusią situaciją, dažnai pastabas dėl netinkamo paslaugų teikimo išsakydavo žodžiu ir tik nesulaukusi tinkamo paslaugų teikimo net po oficialių rašytinių pretenzijų ieškovei pateikimo ėmėsi Sutartyje numatytos sankcijos – vienašališko Sutarties nutraukimo, tam kad apgintų savo teisėtą interesą.

18.2. Atsakovės pateiktas grafikas su pastabomis, nuotraukomis fiksuoti pažeidimai, elektroniniai laiškai dėl paslaugų teikimo, į kuriuos ieškovė neatsakė, rašytinės pretenzijos, Teikiamų paslaugų kokybės patikrinimo aktas su fiksuotais trūkumais, taip pat 2019 m. lapkričio 22 d. raštas yra tinkami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovės elgesys nuolat buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, ieškovė dėjo nepakankamai pastangų tinkamai ir kokybiškai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

18.3. Atsakovė fiksavo eilę nuolatinių paslaugos teikimo pažeidimų. Be to, ginčo Sutarties nutraukimo pagrįstumui pakanka to, kad 2019 m. lapkričio mėnesį buvo pateiktos net dvi oficialios pretenzijos dėl paslaugų teikimo: 2019 m. lapkričio 13 d. pretenzija, 2019 m. lapkričio 19 d. šalių atstovų surašytas Teikiamų paslaugų kokybės patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti teiktų paslaugų trūkumai, ir 2019 m. lapkričio 22 d. raštas, kuriame nurodyti suteiktų paslaugų trūkumai. Pati ieškovė, perrašydama sąskaitą už 2019 m. lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas, savo veiksmais pripažino, kad net trys ketvirtadaliai tą mėnesį teiktų paslaugų buvo nekokybiškos ir neatitiko Sutarties sąlygų.

18.4. Atsakovei ginčo Sutartimi yra suteikiama teisė, o ne pareiga pritaikyti baudą ieškovei pagal Sutarties 5.2 punktą. Aplinkybė, kad atsakovė nepritaikė ieškovei baudos už netinkamą Sutarties vykdymą, automatiškai nepanaikina jos teisės vienašališkai nutraukti Sutartį su ieškove, taip pat nesuponuoja išvados, kad nebuvo nustatyti Sutarties vykdymo pažeidimai, sukeliantys teisines pasekmes – vienašališką Sutarties nutraukimą atsakovės iniciatyva.

18.5. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl pareigos pritaikyti baudas ieškovei, norint pasinaudoti vienašališko Sutarties nutraukimo galimybe, nurodyti tik apeliaciniame skunde.

18.6. Ieškovės teorinio pobūdžio argumentas, kad ji nežinojo bei neturėjo galimybės pati daryti žurnale įrašų ar susipažinti su atsakovės atliekamais įrašais, atmestinas kaip nepagrįstas, nes, pasirašydama Sutartį, ieškovė susipažino su jos sąlygomis. Norėdama susipažinti ar pildyti Sutarties 3.4.5 punkte numatytą žurnalą, ieškovė galėjo tokį pageidavimą išreikšti atsakovei, bet tokio jos pageidavimo gauta nebuvo.

18.7. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas turinio prieš formą principas. Pažeidimų fiksavimo forma nepaneigia turinio, t. y. to, kad buvo užfiksuoti ieškovės padaryti sutarties vykdymo pažeidimai. Pastabos dėl nekokybiškai suteiktų valymo paslaugų buvo žymimos grafike ir tai buvo dar viena papildoma priemonė fiksuoti teikiamų paslaugų kokybę. Be to, visos pastabos, pažymėtos grafike, ieškovės atstovui buvo nuolat teikiamos tiek žodžiu, tiek išdėstytos pretenzijose. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir su šiuo grafiku.

18.8. Ginčo sutartis yra Centrinės pirkimų tarnybos kataloge automatiniu būdu parengta standartinė sutartis, kuri negali numatyti visų galimų situacijų tarp šalių, taip pat negali būti individualizuojama kiekvienai konkrečiai situacijai. Tokios sutarties šalys negali nei koreguoti, nei tikslinti pagal poreikį prieš ją pasirašant.

18.9. Atsakovės fiksuoti nuolatiniai sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atvejai, priešingai nei teigiama skunde, neturėtų būti traktuojami kaip pavieniai, kurie nesudaro pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovė, pirkusi iš ieškovės patalpų valymo paslaugas, iš esmės negavo kokybiškų, profesionalių, tinkamai teikiamų valymo paslaugų, kurių pagrįstai tikėjosi. Priešingai, gaudama nekokybiškas paslaugas, buvo priversta eikvoti savo laiką: kontroliuoti ieškovės darbuotojo teikiamas paslaugas, teikti pastabas, fiksuoti pažeidimus, ieškoti kompromisų, raginti ieškovę pašalinti valymo paslaugų trūkumus, aiškinti, kokios kokybės paslaugų pagrįstai laukia ir tikisi pagal Sutartį. Dėl šios priežasties, ieškovės argumentas, kad tai buvo vien tik formalus Sutarties nuostatų pažeidimas, yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas.

18.10. Ieškovė ne kartą procesiniuose dokumentuose pasisakė, kad Sutartis jai buvo nuostolinga, kad buvo kilę sunkumų dėl Sutarties vykdymo. Tikėtina, kad ši aplinkybė turėjo įtakos ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo kokybei. Bet ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis paslaugas, ir jai yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai. Kokiomis sąlygomis ji dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, priklauso tik nuo pačios ieškovės ir argumentai, kad Sutartis yra nuostolinga negali būti pagrindas teikti nekokybiškas paslaugas. Jei Sutartis ieškovės netenkino, ji galėjo savo iniciatyva vienašališkai arba bendru sutarimu nutraukti Sutartį.

18.11. Skunde ieškovės nurodyti argumentai dėl neva nesąžiningų atsakovės veiksmų, siekiant ieškovę pašalinti iš valymo paslaugų rinkos, yra tik subjektyvūs pasvarstymai, absoliučiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Skunde keliami kausimai dėl naujos sutarties sudarymo aplinkybių visiškai nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai dėl jų nepasisakė, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad teismo spendimas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

21. Byloje nustatyta, kad pagal viešojo pirkimo pagrindu 2018 m. vasario 19 d. sudarytą valymo paslaugų sutartį ieškovė atsakovei teikė valymo paslaugas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi Sutarties 9.5.1, 9.5.2 punktais, nutraukia Sutartį nuo 2019 m. gruodžio 6 d. dėl ieškovės kaltės, pastarajai daugiau nei du kartus iš eilės netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir šių trūkumų neištaisius per nurodytą terminą, kad remdamasi VPĮ 91 straipsniu kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir ieškovė bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė, nesutikdama su tokiu Sutarties nutraukimu, pareiškė ieškinį, kuriuo reikalavo atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, taip pat priteisti iš atsakovės 194,13 Eur įsiskolinimą už suteiktas valymo paslaugas bei 2,72 Eur delspinigius. Byloje ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad jos suteiktų valymo paslaugų trūkumai, jei tokių būtų nustatyta, nesudaro vienašališko Sutarties nutraukimo pagrindo.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo kasacinio teismo išaiškinimu, kad šalims susitarus, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, nėra būtina, kad šalys būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti, kaip esminį. Nurodytu atveju patikrintina tai, ar paminėta sutarties sąlyga yra teisėta, t. y. nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų, viešosios tvarkos ir geros moralės bei bendrųjų teisės principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114/2014).

23. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai taikė Sutarties 9.5.1, 9.5.2 punktus, todėl teisėtai nutraukė Sutartį ir toks nutraukimas nepažeidžia nei imperatyvių teisės normų (CK 1.80 straipsnis), nei bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis). Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

24. Nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu ieškovė skunde iš esmės grindžia netinkamu Sutarties nuostatų, bylos duomenų vertinimu, taip pat apeliuoja į viešojo intereso užtikrinimą, pateikdama argumentus, susijusius su atsakovės ir kito ūkio subjekto viešojo pirkimo pagrindu sudarytos valymo paslaugų sutarties aplinkybėmis. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, skunde nėra kvestionuojama, todėl nesudaro apeliacijos dalyko (CPK 320 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

25. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašo juos priimti į bylą bei įvertinti.

26. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą.

27. Kolegijos nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nekeičia jos apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos: atsikirsdama atsakovės atsiliepimo į skundą argumentams, ieškovė papildomai pasisako dėl Sutarties vykdymo pažeidimų fiksavimo tvarkos vertinimo, dėl Sutartyje nustatytų sankcijų taikymo. Atsižvelgiant į nurodytą, kolegija šį procesinį dokumentą priima ir atsižvelgs į jame išdėstytus argumentus, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 42 straipsnis).

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

28. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

29. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad teismas netikrina, ar pačioje sutartyje nustatytas jos nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, turi būti paisoma kontrahento teisėtų interesų, kitaip tariant, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

30. Nagrinėjamu atveju ginčo Sutarties vienašališkas nutraukimas atsakovės buvo motyvuojamas Sutarties 9.5.1, 9.5.2 punktais. Nurodyti Sutarties punktai nustato užsakovo teisę nutraukti Sutartį raštišku pranešimu įspėjus tiekėją prieš dešimt kalendorinių dienų, kai pastarasis du ar daugiau kartų iš eilės netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus (t. y. pritaikytos Sutarties 5.2 punkte nustatytos sankcijos) (Sutarties 9.5.1 punktas), per užsakovo nustatytą papildomą terminą (taikoma tiekėjui neteikiant paslaugų pagal Sutartį, t. y. nevykdant Sutarties), kuris negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos (terminas skaičiuojamas nuo pranešimo apie minėtą terminą išsiuntimo registruotu laišku tiekėjui dienos), tiekėjas ir toliau neteikia paslaugų pagal pagrindinę sutartį (t. y. nevykdo Sutarties) ir nėra nustatoma, kad Sutarties nevykdymas yra susijęs su nenugalimos jėgos aplinkybėmis arba taip atsitiko dėl užsakovo kaltės (Sutarties 9.5.2 punktas).

31. Byloje nustatytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pirmiau nurodytų Sutarties nuostatų taikymo pagrindas ir atsakovės inicijuotas vienašališkas Sutarties nutraukimas yra teisėtas.

32. Kolegijos nuomone, skunde pagrįstai apeliuojama į tai, kad apeliantei nebuvo pritaikytos Sutarties 5.2 punkte nustatytos sankcijos ir kad ši aplinkybė yra aktuali vertinant Sutarties 9.5.1 punkto taikymo pagrįstumą. Lingvistinis bei loginis Sutarties 9.5.1 punkto aiškinimas patvirtina, kad šios Sutartinės nuostatos taikymui reikalingos dvi sąlygos – netinkamas sutartinių įsipareigojimų du kartus iš eilės vykdymas bei Sutarties 5.2 punkte nustatytų sankcijų pritaikymas. Nors atsiliepime į skundą atsakovė teigia, kad paminėtų sankcijų taikymas yra jos teisė, o ne pareiga, todėl, nepritaikiusi baudų apeliantei dėl netinkamo pastarosios sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ji neprarado teisės vienašališkai nutraukti Sutartį, kolegija su tokia pozicija nesutinka.

33. Sutarties 5.2 punktas nustato, kad tuo atveju, kai ne dėl užsakovo kaltės tiekėjas netinkamai teikia paslaugas (ar jų dalį), t. y. nesilaiko Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, tiekėjas privalo užsakovui sumokėti 150 Eur baudą už kiekvieną nustatytą Sutarties netinkamo vykdymo atvejį. Tiekėjas moka užsakovui šiame punkte nustatytą baudą tokiu atveju, kai užsakovas raštu informavo tiekėją apie netinkamai suteiktas paslaugas (ar jų dalį) ir tiekėjas per užsakovo nustatytą protingą terminą neištaisė paslaugų (ar jų dalies) teikimo trūkumų ir (ar) netinkamai suteikė paslaugas (ar jų dalį). Taigi Sutartis apeliantės pareigą mokėti atsakovei baudą siejo su aplinkybėmis, kad apeliantė buvo raštiškai informuota apie netinkamą jos sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kad per protingą terminą nustatyti paslaugų teikimo trūkumai nebuvo ištaisyti.

34. Sisteminis pirmiau aptartų Sutarties punktų vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė teisę vienašališkai nutraukti Sutartį turėjo ne dėl bet kokio nustatyto netinkamo apeliantės paslaugų pagal Sutartį teikimo, o tik dėl tokio, dėl kurio pastaroji buvo informuota raštu ir per atitinkamą terminą neištaisė nustatytų trūkumų bei tokiu būdu įgijo pareigą mokėti 150 Eur baudą. Tokį pažeidimą, kuris sudarytų pareigą mokėti nurodytą baudą, apeliantė turėjo padaryti du kartus iš eilės ir tik tuomet atsakovė būtų įgijusi teisę vienašališkai nutraukti sutartinius santykius su apeliante Sutarties 9.5.1 punkto pagrindu. Išvadą, kad Sutarties 5.2 punkte nustatytos sankcijos pritaikymas yra teisiškai reikšmingas, patvirtina ir Sutarties 9.5.1 punkto vertinimas pagal šalių lygiateisiškumo bei bendruosius teisės principus. Kolegijos nuomone, nurodytų principų neatitiktų situacija, kuomet atsakovė įgytų teisę apeliantei taikyti griežčiausią sutartinės atsakomybės sankciją – Sutarties nutraukimą, bet kokiu būdu du kartus iš eilės informavus apeliantę, kad ši netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnio 1 dalis). Net ir vertinant, kad Sutarties 5.2 punkte nustatytos sankcijos taikymas yra atsakovės teisė, o ne pareiga, aktualu tai, jog šia teise atsakovė galėjo pasinaudoti tik, pirma, raštiškai informavusi apeliantę apie netinkamai suteiktas paslaugas, antra, pastarajai per atitinkamą terminą neištaisius nustatytų paslaugų teikimo trūkumų.

35. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 13 d. rašytine pretenzija informavo apeliantę apie suteiktų valymo paslaugų trūkumus ir pareikalavo pastarosios ne vėliau kaip artimiausią pagal abiejų šalių suderinto grafiko dieną išvalyti biuro patalpas taip ir tokia apimtimi, kaip nurodyta Sutarties priede ir abiejų šalių suderintame grafike. 2019 m. lapkričio 19 d. teikiamų paslaugų kokybės patikrinimo akte, kurį pasirašė apeliantės atstovė, taip pat nustatyti pastarosios suteiktų valymo paslaugų trūkumai. Kolegijos vertinimu, aktualu tai, kad nurodytas aktas buvo surašytas ne iš karto po apeliantės suteiktų paslaugų, o praėjus kelioms valandoms po jų suteikimo, kuomet atsakovės darbuotojai buvo biuro patalpose. Šią aplinkybę atsiliepime į ieškinį pripažino pati atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, vienareikšmiškai teigti, kad aptariamame akte nustatytos aplinkybės dėl dėmių ant grindų, šiukšlių, nenuvalyto klozeto ir neišvalytos peleninės lauke, yra apeliantės netinkamai suteiktų valymo paslaugų rezultatas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Nepaisant to, šiuo atveju teisiškai reikšminga tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantė iš eilės būtų padariusi dar vieną Sutarties pažeidimą, kuris suteiktų teisę atsakovei taikyti 5.2 punkte nustatytą sankciją. Nors atsakovė teigė, kad 2019 m. lapkričio 21 d. iš karto po valymo paslaugų suteikimo kreipėsi į apeliantę ir prašė atvykti ištaisyti suteiktų paslaugų trūkumus, toks kreipimasis, visų pirma, nebuvo raštiškas, antra, atsakovė nesuteikė apeliantei trūkumų ištaisymo termino, ir 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu informavo vienašališkai nutraukianti Sutartį. Kaip minėta, Sutarties 9.5.1 punktas nustato, kad atsakovė vienašališkai Sutartį gali nutraukti, kai tiekėjas du ar daugiau kartų iš eilės netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus (t. y. pritaikytos Sutarties 5.2 punkte nustatytos sankcijos). Taigi byloje nesant duomenų, kad apeliantei du kartus iš eilės buvo pritaikytos paminėtame Sutarties punkte nustatytos baudos ar kad atsakovė du kartus iš eilės turėjo pagrindą reikalauti apeliantės baudos už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, konstatuotina, jog atsakovė nepagrįstai Sutartį nutraukė, remdamasi Sutarties 9.5.1 punktu. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė netinkamai suteikė valymo paslaugas ir 2019 m. sausio 31 d., vasario 26 d., kovo 14 d., birželio 13 d., 14 d., spalio 31 d., lapkričio 5, 7, 12 d., pažymėtina, kad tik keliais iš nurodytų atvejų apeliantė buvo apie tai informuota žodžiu arba elektroniniu paštu, kad nurodyti pažeidimai nesudarė Sutarties 5.2 punkte nustatytos sankcijos, o kartu ir Sutarties 9.5.1 punkto dėl vienašališko Sutarties nutraukimo taikymo pagrindo.

36. Nepagrįstu vertintinas jau minėtas atsiliepimo skundui argumentas dėl atsakovės teisės, o ne pareigos apeliantei, kuri, kaip teigia atsakovė, netinkamai vykdė sutartines pareigas, taikyti Sutartyje nustatytas sankcijas. Kolegija sutiktų su tokia atsakovės nuomone, jei ginčo Sutartis būtų sudaryta tarp dviejų privačių subjektų, tačiau nagrinėjamu atveju, tai viešojo pirkimo pagrindu sudarytas sandoris ir lėšos, skirtos pagal ginčo Sutartį teikiamoms paslaugoms įsigyti, yra mokamos iš valstybės (savivaldybės) biudžeto. Atitinkamai ir baudos (delspinigiai ir pan.), kurias dėl tiekėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo numato viešojo pirkimo sutartis, yra valstybės (savivaldybės) biudžetui mokėtinos lėšos. Dėl to, jei viešojo pirkimo sutartis nustato, kad dėl paslaugų nevykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo tiekėjui turi būti taikoma atitinkama civilinė atsakomybė, viešasis subjektas, tame tarpe ir atsakovė, dėl jam nustatytos pareigos atstovauti valstybės (savivaldybės) interesus, privalo ją taikyti.

37. Bylos duomenys nepatvirtina ir Sutarties 9.5.2 punkto taikymo pagrindo. Kaip minėta, ši Sutarties nuostata numato užsakovo teisę nutraukti Sutartį, kai per užsakovo nustatytą papildomą terminą (taikoma tiekėjui neteikiant paslaugų pagal Sutartį, t. y. nevykdant Sutarties), kuris negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos, tiekėjas ir toliau neteikia paslaugų pagal Sutartį (t. y. nevykdo pagrindinės sutarties) ir nėra nustatoma, kad Sutarties nevykdymas yra susijęs su nenugalimos jėgos aplinkybėmis arba taip atsitiko dėl užsakovo kaltės. Lingvistinis bei loginis šio Sutarties punkto aiškinimas patvirtina, kad atsakovė teisę į vienašališką Sutarties nutraukimą aptariamu pagrindu galėtų įgyti tik tuomet, kai apeliantė visiškai nevykdytų sutartinių įsipareigojimų, t. y. neteiktų valymo paslaugų, ir nesuteiktų tokių paslaugų net per atsakovės nustatytą papildomą terminą jas suteikti. Ginčo atveju tokių aplinkybių visumos nebuvo nustatyta – atsakovė pretenzijas žodžiu ir raštu apeliantei reiškė dėl netinkamai suteiktų valymo paslaugų, o ne dėl šių paslaugų neatlikimo. Nors byloje nustatyta, kad kelis kartus apeliantės darbuotoja nesuteikė paslaugų šalių suderinto grafiko tvarka, tačiau tai buvo pavieniai atvejai, po kurių paslaugos toliau buvo teikiamos Sutartyje nustatyta tvarka.

38. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad teismas negalėjo remtis atsakovės į bylą pateiktu valymo grafiku, kuriame buvo užfiksuotos atsakovės pastabos dėl suteiktų paslaugų kokybės, kad apeliantė nežinojo ir neturėjo galimybės pati daryti įrašus šiame grafike.

39. Sutarties 3.4.5 punktas nustato, kad užsakovas turi teisę pageidauti, jog užsakovo ir tiekėjo darbuotojai nuolat pildytų nusiskundimų, pastabų ir pasiūlymų žurnalą, kuriame savo pastabas įrašytų kiekvienas užsakovo darbuotojas, turintis pastabų ar pasiūlymų dėl paslaugų kokybės, tiekėjo darbuotojų veiksmų ar neveikimo ir visais kitais su teikiamomis paslaugomis susijusiais klausimais. Tiekėjo darbuotojams taip pat turi būti sudarytos sąlygos žurnale įrašyti savo nusiskundimus, pastabas ir pasiūlymus dėl darbo sąlygų ar kitais su valymo paslaugomis susijusiais klausimais. Žurnalas laikomas pas užsakovo paskirtą darbuotoją arba sutartoje vietoje užsakovo patalpose. Tiekėjo darbuotojai, atvykę užsakovui teikti valymo paslaugas, privalo kiekvieną dieną patikrinti žurnalo įrašus. Kolegijos vertinimu, tai, kad, kaip teigia apeliantė, nebuvo laikomasi nurodytame Sutarties punkte nustatytos žurnalo pildymo tvarkos, nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantė negalėjo žinoti apie atsakovės pildomą grafiką. Aptariama sutartinė nuostata patvirtina atsakovės teisę teikti pastabas dėl valymo paslaugų kokybės, kad dokumentas, kuriame tokios pastabos teikiamos, yra atsakovės dispozicijoje. Apeliantei ši Sutarties sąlyga turėjo būti žinoma. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų domėjusis, ar atsakovė veda žurnalą, kuriame jos darbuotojai teikia pastabas dėl valymo paslaugų, kad apeliantei nebuvo leista susipažinti su atsakovės darbuotojų pastabomis ar teikti savo pastebėjimus (CPK 12, 178 straipsnis).

40. Nors atsakovės pildytas grafikas patvirtina, kad atsakovės darbuotojai turėjo nusiskundimų dėl apeliantės teikiamų valymo paslaugų kokybės, tačiau pastabos nebuvo teikiamos kiekvieną mėnesį. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pastabas apeliantės darbuotojams teikdavo ir žodžiu, tačiau, kolegijos vertinimu, nei ši, nei pirmiau aptartos aplinkybės neįrodo, jog ginčo atveju egzistavo Sutartyje nustatyti vienašališko jos nutraukimo pagrindai.

41. Vienašališko Sutarties nutraukimo pagrindo nesudaro ir atsakovės argumentai, kad ji dėl apeliantės netinkamai suteiktų paslaugų buvo priversta eikvoti laiką: kontroliuoti apeliantės darbuotojų teikiamas valymo paslaugas, teikti pastabas, fiksuoti pažeidimus, ieškoti kompromisų, raginti apeliantę pašalinti valymo trūkumus, aiškinti, kokios kokybės paslaugų ji pagrįstai tikisi ir pan.

42. Pažymėtina, kad pareigą fiksuoti ir informuoti apeliantę apie netinkamai suteiktas valymo paslaugas atsakovei nustato Sutarties 3.3.2 punktas. Tuo tarpu vien tai, kad apeliantės teikiamos paslaugos tam tikrais atvejais neatitiko atsakovės lūkesčių, savaime nėra pakankama aplinkybė nutraukti šalių sudarytus sutartinius teisinius santykius, kurių pagrindu atsakovė įgijo teisę ne tik gauti valymo paslaugas, bet ir pareigą bendradarbiauti su apeliante (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) bei dėti pastangas išsaugoti sutartinius santykius (pacta sunt servanda).

43. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas buvo Sutarties nutraukimo joje nustatytais pagrindais teisėtumo vertinimas. Įrodinėjimo dalyko šiuo atveju nesudarė Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo vertinimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti nurodytu klausimu.

44. Kolegija taip pat nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su viešojo intereso užtikrinimu atsakovei nutraukus ginčo Sutartį ir sudarius valymo paslaugų sutartį su kitu tiekėju, taip pat atsikirtimų šiems skundo argumentams. Nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

45. Apibendrindama visus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas Sutarties nutraukimo joje nustatytais pagrindais teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), pareigą visapusiškai išnagrinėti ginčo dalyką sudarančias aplinkybes (CPK 185 straipsnis), netinkamai aiškino Sutarties sąlygas ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

47. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 673,20 Eur bylinėjimosi išlaidų: 165 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 508,20 Eur ieškinio, dubliko ir rašytinių paaiškinimų parengimo išlaidų. Nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių už nurodytų procesinių dokumentų parengimą, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Pažymėtina, kad ginčas šioje byloje iš esmės vyko dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo ir didžioji dalis ieškovės procesinių dokumentų argumentų buvo susiję su nurodytu klausimu, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovei išlaidų, patirtų rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme, suma priteistina visa apimtimi.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimas, ieškovės apmokėtas 15 Eur žyminiu mokesčiu, nėra tenkinamas, sumažina ieškovei priteisiną žyminio mokesčio sumą iki 150 Eur.

49. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 150 Eur žyminio mokesčio ir 1 452 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Šios išlaidos vadovaujantis pirmiau nurodytais argumentais ieškovei taip pat priteistinos. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina bendra 2 260,20 Eur bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ ir biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2018 m. vasario 20 d. sudarytos pagrindinės sutarties Nr. CPO51251/VM-18-1 vienašališką nutraukimą neteisėtu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „eKopija“ iš atsakovės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2 260,20 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.

Teisėjai Kazys KailiūnasAldona TilindienėVigintas Višinskis