- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- I-5854-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui A. L. ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui J. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą (b. l. 1–4).
Pareiškėjas paaiškina, kad Skundžiamu sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau pareiškėjo manymu toks sprendimas priimtas neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas paaiškina, kad minėtos normos jam negali būti taikomos, nes jo teistumas yra išnykęs, o iš asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelės matyti, kad jis yra sveikas ir šaunamąjį ginklą turėti, nešiotis ir naudoti gali. Be to, pareiškėjas yra medžiotojas, todėl mažiausiai kelis kartus per savaitę turi tiesioginę galimybę fiziškai laikyti, nešti ir gabenti įvairiuos šaunamuosius ginklus, priklausančius kitiems jo kolegoms medžiotojams, pareiškėjas niekada nebuvo patrauktas atsakomybėn už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, susijusius su šaunamaisiais ginklais, nebuvo baustas už chuliganizmą, ar alkoholinių gėrimų vartojimą pažeidžiant nustatytą tvarką.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo A. L. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 32–35).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Įstatymo 17 ir 18 straipsniais bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 ir 13 punktais buvo atlikti pareiškėjo patikrinimai. Patikrinimų metu nustatyta, kad 2008 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pripažino pareiškėją kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau 2009 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pareiškėją nuo šios bausmės atleido. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo bei vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl išnykusio teistumo atsakovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo, kad teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 12). Leidimą atsisakyta išduoti dėl to, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nepriekaištingos reputacijos fakto.
Pagal Įstatymo 17 straipsnį (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Iš esmės pareiškėjas skundą grindžia vienintele aplinkybe, jog jo teistumas yra išnykęs. Jokių kitų argumentų, kuriais remiantis pareiškėjo manymu Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, pareiškėjas skunde nepateikia, todėl Skundžiamo sprendimo neteisėtumas nagrinėjamas būtent šiuo aspektu.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlyga, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytus aptariamo Įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, o ne su teistumo išnykimu pagal BK nustatytas teistumo išnykimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-552/2016, 2016 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-288-143/2016, 2015 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-116-146/2015 ir kt.).
Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo atsakovas, Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime, be kita ko, išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Iš byloje esančių duomenų (b. l. 20–23) nustatyta ir ginčo byloje nėra, kad pareiškėjas 2008 m. gegužės 14 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 253 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 02 05 iki 2008 05 24), kuri nustatė, jog „tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“. Iš šios nuostatos turinio aiškiai matyti, jog sankcijos viršutinė riba viršija 3 metus, o remiantis susiformavusia teismų praktika teisinę reikšmę turi būtent nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi sankcijos viršutinė riba, nes asmuo, darydamas tyčinę veiką, siekia pažeisti vertybes, kurios baudžiamosios teisės požiūriu saugomos pakankamai griežtai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovu, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo teistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, kad teistumas jau yra pasibaigęs, yra pagrindas pareiškėją laikyti neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.
Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme, todėl skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.