Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–4) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2014 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 14-IL-40-03431-e ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą įsigyti ginklą, jį laikyti ir nešiotis, taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsisakyta išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nurodant, jog jis neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų. Jis prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklės tikslams, nes tapo medžiotoju. Atsakovo sprendime pažymėta, kad jis Raseinių rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 234 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas, įgijimas). Vadovaujantis BK 45 straipsnio 2, 6 dalimis, nubaustas pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 metams, išskaitant 20 procentų iš gaunamo uždarbio į valstybės pajamas. Raseinių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paskirta bausmė buvo pakeista – dėl BK straipsnio galiojimo iki 2003 m. gegužės 1 d., paskiriant galutinę bausmę – baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (8 MGL) 1 000 Lt. Piniginę įmoką sumokėjo. Nurodė, jog atsakovas sprendime akcentavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Tuo pagrindu buvo atsisakyta išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendimu, nes, pirmiausia, paskirtą teismo bausmę atliko, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo teistumas yra išnykęs. Neteisinga persekioti asmenį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas. Pareiškėjas nurodė, kad nuteistas už tai, jog 2002 m. sausio mėn., nenustatytą dieną, neteisėtai įgijo brizantinės sprogstamosios medžiagos, ją laikė ir neteisėtai pardavė. Pažymėjo, jog buvo nuteistas už tai, už ką vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 9 punktu 2002 m. sausio 15 d. Įstatymas Nr. IX-705 ir nauja jo 2011 m. kovo 1 d. redakcija yra netaikomas. Nurodyta, kad „šio įstatymo nuostatos netaikomos sprogstamosioms medžiagoms“. Todėl vien jau tuo remiantis negalėjo būti pripažintas priekaištingos reputacijos asmeniu, kuriam neišduodamas leidimas laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą (B-C kategorijų). Pareiškėjo nuomone, atsakovo pareigūnai priimtu sprendimu kažkodėl pamiršo išspręsti klausimą dėl leidimo įsigyti ginklą išdavimo ar ne, nes Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Taigi čia sprendžiamas klausimas, kas negali įsigyti ir laikyti B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų. Įstatymų leidėjas visiškai nekalba apie leidimą nešiotis ginklus ir jų šaudmenis. Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 13 straipsnyje nustatyti griežtesni nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu ir pripažinus tai, jog jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), reikalinga nustatyti, koks įstatymas galiojo, kai jis įsigijo sprogstamąją medžiagą. Nuosprendyje nustatyta, kad tai įvyko 2002 m. sausio mėn. nenustatytą dieną. Policijos pareigūnų taikomas Įstatymas buvo priimtas 2002 m. sausio 15 d., įsigaliojo 2002 m. vasario 6 d. Taigi nusikaltimo padarymo metu ši Įstatymo redakcija dar negaliojo.