- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- 1-959-408/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41089-20-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- T. B.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Biržuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Biržuose, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
M. V. 2020-10-06, apie 14.38 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) kambaryje, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, dešiniu kumščiu trenkė (duomenys neskelbtini) T. B. į pilvą. Po to, jis tęsdamas savo veiksmus, sudavė T. B. dešine ranka du smūgius į kairę apatinio žandikaulio pusę ir kairį skruostą bei spyrė koja į pilvą bei kaire ranka sudavė du smūgius į dešinę veido pusę, padarydamas T. B. nubrozdinimą dešiniame žande, nubrozdinimą apatinės lūpos kairėje. Tokiais savo veiksmais M. V. padarė nukentėjusiam T. B. nežymų sveikatos sutrikdymą bei įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis M. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, kaltinamojo akto neginčija, prokuroro nurodytos aplinkybės teisingos. Parodė, kad 2020-10-06, apie 14.38 val., po naktinio budėjimo užėjo į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kambaryje, prieškambaryje pamatė (duomenys neskelbtini) T. B.. Norėjo nueiti į pagrindinį kabinetą. T. B. stovėjo tarpduryje ir užstojo jam praėjimą, dėl to jis negalėjo sklandžiai praeiti. Bandant praeiti, jie palietė vienas kitą pečiais. Po to įvyko apsižodžiavimas. Jis tada susinervino ir dešiniu rankos kumščiu trenkė T. B. į pilvą, po to sudavė dešine ranka du smūgius jam į kairę apatinio žandikaulio pusę ir kairį skruostą, spyrė į pilvą bei kaire ranka sudavė du smūgius jam į dešinę veido pusę. Pripažįsta, kad padarė veiksmus nurodytus pranešime apie įtarimą. Labai gailisi, kad pasikarščiavo ir taip pasielgė. Pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Prašo, esant galimybei, nutraukti bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos G. G. atsakomybėn.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika be, jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs T. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020-10-06, apie 14.38 val. jis baigė darbą ir buvo (duomenys neskelbtini) kambaryje. Į kabinetą įėjęs kolega M. V. priėjo prie jo ir dešiniu kumščiu trenkė jam į pilvą. Sudavęs paklausė ar jis moka rašyti. Jis jo paklausė to paties. Tada M. V. jį užpuolė ir smogė dešine ranka du stiprius smūgius jam į kairę apatinio žandikaulio pusę ir kairį skruostą. Po to, jis stipriai spyrė jam į pilvą ir smogė kaire ranka dar du stiprius smūgius į dešinę veido pusę. Visa tai matė A. J. ir K. Z., kurie dirba toje pačioje klinikoje. Reiškia 3023,30 eurų civilinį ieškinį, neturtinę žalą vertina 3000 eurų, turtinę – 23,30 eurų, kadangi tiek kainavo eksperto tyrimas. Neturtinė žala – tai patirtas skausmas, šokas, gėdos jausmas prieš kolegas gydytojus, patirti nepatogumai įvairiose įstaigose, dvasiniai išgyvenimai ir diskomfortas (1 t., b. l. 4-5, 17-19, 2 t., b. l. 3).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020-10-06 dirbo klinikoje, apie 14.30 val. buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini). Kabinete kartu su juo buvo (duomenys neskelbtini) A. J.. Taip pat darbą baigė ir ruošėsi vykti namo (duomenys neskelbtini) T. B.. Į (duomenys neskelbtini) kabinetą atėjo kitas (duomenys neskelbtini) M. V.. Girdėjo, kad jis su T. apsikeitė keliomis frazėmis. Vienu metu girdėjo, kad M. T. sudavė kelis smūgius. Kur tiksliai pataikė ir kiek tiksliai kartų, negali pasakyti, nes į jų pusę nebuvo atsisukęs. Tiesiog šoniniu matymu pastebėjo tai. Jis nuėjo į rūbinės patalpą ir žodžiu liepė vaikinams išsiskirti. Vaikinai į jo žodžius neragavo, toliau grūmėsi. Todėl stojo tarp jų ir vaikinus išskyrė. Jam toks elgesys labai nepatiko, nepateisina fizinio smurto, mano, kad konfliktus galima išspręsti kitaip. Toks elgesys jį labai papiktino, jautėsi nesmagiai (1 t., b. l. 42-43).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) 2020-10-06, apie 14.38 val., ji buvo (duomenys neskelbtini). Kabinete buvo su kolega K. Z.. T. B. tuo metu buvo rūbinės patalpoje, persirenginėjo, ruošėsi eiti namo. Į (duomenys neskelbtini) įėjo M. V.. T. su M. kažką kalbėjo. Atsisukusi pamatė, kad M. du kartus susmūgiavo link T. veido. Ji nematė, ar M. tikrai sudavė, ar tik pagrasino, nes T. nesujudėjo. M. tuomet iš karto T. paklausė „ar tu supratai“. Ir T. atsakė „ne nesupratau“. Tuomet pamatė, kad M. iš ausies iškrito belaidė ausinė, jis pasilenkė ir pakėlė ją nuo žemės. Atsitiesęs M. spyrė T. į pilvą. Tuomet jie atsitraukė į rūbinės erdvę, iš kurios nebuvo matyti M., T. tik retkarčiais pamatydavo. Suprato, kad tarp vyrų vyko grumtynės. Girdėjo smūgių garsus, šiukšlinės trankymą. Tada nuo sofos atsistojo K., nuėjo į rūbinės patalpą ir vaikinus išskyrė. Ją toks vaikinų elgesys labai nemaloniai nuteikė, buvo šokiruota tokio jų elgesio, labai nesmagiai jautėsi, todėl netrukus iš darbo išėjo namo (1 t., b. l. 39-40).
2020-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2399/2020 (02) nurodyta, kad T. B. nustatyta: nubrozdinimas dešiniame žande, nubrozdinimas apatinės lūpos kairėje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 21-22).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo M. V., pasitvirtino.
Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku, kaltinamasis M. V., kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, dešiniu kumščiu trenkė nukentėjusiam T. B. į pilvą. Po to jis, tęsdamas savo veiksmus, sudavė T. B. dešine ranka du smūgius į kairę apatinio žandikaulio pusę ir kairį skruostą bei spyrė į pilvą ir kaire ranka sudavė du smūgius į dešinę veido pusę, padarydamas T. B. nubrozdinimą dešiniame žande, nubrozdinimą apatinės lūpos kairėje. Tokiais savo veiksmais M. V. padarė nukentėjusiam T. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, tokiu būdu M. V. sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
IV. Dėl laidavimo
Kaltinamasis M. V. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai G. G., be užstato. Nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusio atsiprašė, sutinka iš dalies atlyginti žalą. Ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Prokuroras su prašymu sutinka.
Nukentėjęs T. B. su prašymu nesutinka. Jo vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi kaltinamojo prisipažinimas ir atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų, nes M. V. savo kaltę pripažino tik tikėdamasis būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prieiti prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Pažymėtina, kad nors M. V. pirminėje ikiteisminio tyrimo metu duotoje apklausoje ir aiškino kai kurias įvykio aplinkybes kitaip, nei nukentėjęs, tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino bei neneigė padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiam sudavė į įvairias kūno vietas, todėl pirminėje apklausoje, ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės, kad dėl kilusio konflikto iš dalies kaltas ir nukentėjęs, negali būti pagrindas laikyti, jog jis nevisiškai pripažino savo kaltę ar nesigaili padaręs nusikalstamą veiką. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besąlygiškai sutikti su nukentėjusio nurodytomis aplinkybėmis.
Dėl BK 40 straipsnio 3) punkto, kuriame nurodyta, kad laidavimas gali būti taikomas ir kai kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, teismas mano, kad kaltinamasis, pervesdamas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 150 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodęs „žalos atlyginimas pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41089-20“ (2 t., b. l. 42), išpildė šią sąlygą, t. y. iš dalies atlygino žalą.
Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad M. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, dirba. Byloje nėra duomenų, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos padarymo būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas. Todėl pagrįstai manytina, kad M. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje kaltinamojo sužadėtinė G. G. pateikė prašymą atleisti jos būsimą vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant M. V. pagal laidavimą jo sužadėtinei G. G. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
V. Civilinis ieškinys
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.
Nukentėjęs T. B. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 3000 eurų neturtinės ir 23,30 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 5).
Kaltinamasis M. V. su ieškiniu sutinka iš dalies.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo M. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam T. B. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs T. B. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, jo darbo specifiką, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 500 eurų.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Taip pat nukentėjęs patyrė 23,30 eurų turtinę žalą, nes tiek kainavo eksperto tyrimas (2 t., b. l. 5-9). Ši žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas kaltinamojo neginčytas, todėl tenkintinas visiškai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos G. G. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti M. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai G. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Nukentėjusio T. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. V. priteisti jam 23,30 eurus (dvidešimt tris eurus trisdešimt centų) turtinei ir 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini) AB Luminor banke esančius 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) pervesti nukentėjusiam T. B. civilinio ieškinio padengimui (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank)
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.