Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Zarasų r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baldininku, faktinė gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas:

1. 2004 m. rugsėjo 28 d.Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - laisves atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2. 2005 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 10 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

3. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, bausmė atlikta 2017 m. gegužės 4 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2024 m. lapkričio 14 d. apie 19:45 val., bute adresu, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvusiai sutuoktinei D. S. pridėjęs dešinės rankos dilbį prie kaklo tyčia stūmė ją atgal, tokiu būdu padarė kaklo srities sumušimą D. S., po to dešine ranka sugriebęs jai už plaukų palenkė jos galvą žemyn, taip smurtaudamas nežymiai sužalojo D. S..

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 14 d., kaip jam atrodo apie 19:30 val., tačiau sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, pas jį atvyko buvusi sutuoktinė D. S., kartu buvo D. S. dukra R. B.. Su D. S. išsiskyrė 2022 metais, nuo 2021 metų negyvena kartu. Nepamena ar D. buvo jį įspėjusi, jog ateis pas jį į namus, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, pasiimti savo daiktų. D. jam kelios dienos iki įvykio rašė, kad ateis, jis neprieštaravo. Įvykio dieną D. atėjo pas jį į namus. Jis buvo neblaivus, vartojo alkoholį vienas namuose, buvo išgėręs apie 4 butelius alaus. Jis rūkydamas pro langą pamatė, jog prie namo stovi D. su dukra R.. D. pasakė „įleisk, atėjau daiktų“. Jis atsakė, kad „atneš daiktus į lauką“. D. netiko, sakė „įleisk susirinksiu pati“. Jis sutiko, nusileido į apačią, į laiptinę galima patekti tik įleidžiant, laiptinė rakinama. D. su R. įėjo į butą, pradėjo rinktis daiktus, tačiau apžiūrinėjo ir jo asmeninius daiktus. D. atėjo pasiimti lėkščių, patalynės, šaukštų, puodukų, buitinių daiktų, tai buvo daiktai, kuriuos D. jam buvo davus prieš kelis metus. Po kelių metų D. nusprendė minėtus daiktus atsiimti. Jis neprieštaravo, jog D. pasiims minėtus daiktus. D. renkant daiktus tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes D. „naglai ėjo per jo daiktus“. D. atidarė komodą, kažką iš ten paimti norėjo, jis D. sakė, kad „pats gali paduoti tavo daiktus“, D. sakė, kad pati pasiims. Jis D. pastūmė dešine ranka atgal, kad nelįstų į komodą. Vykstant konfliktui, jis suėmė D. už plaukų bei patempė žemyn, kadangi D. ir toliau „naglai ėjo per daiktus“. D. iškvietė policiją. R. tiesiog stovėjo bute. R. nedalyvavo net ir žodiniame konflikte, tik stovėjo ir žiūrėjo. Visi bute laukė policijos. Dėl savo poelgio labai gailisi (e. b.l. 83-86). Sutinka, kad procesas baigtųsi teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 191-193).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d. ji susitarė su buvusiu sutuoktiniu R. S., kad vakare pas R. užsuks į namus, tikslu pasiimti savo likusių daiktų. R. jai pasakė, kad yra vartojęs alkoholio, bet pats kvietėsi ją atvykti šiandien, kadangi kitomis dienomis R. ketina būti išvykęs iš miesto. Ji su savo dukra R. B. apie 19:14 val. atvyko prie R. namų. R. nusileido į apačią ir atidaręs laiptinės duris jas įsileido, visi kartu nuėjo į R. butą. Kadangi ji turi sveikatos problemų, užlipus į trečią aukštą jautėsi pavargusi, dėl ko prisėdo šiek tiek pailsėti ir atsigauti. R. ant jos supyko, kad ji sėdi, pradėjo žodžiais konfliktuoti, ją koneveikė įvairiais necenzūriniais žodžiais „padla, žiūrke“. R. jai liepė greičiau dėtis daiktus ir eiti iš namų. Netrukus ji atsistojo ir pradėjo kartu su dukra R. rinkti jai priklausančius daiktus. Galbūt po kokių 7 minučių laiko, R. pradėjo elgtis iš vis neadekvačiai, rėkė ant jų, kad greičiau rinktųsi daiktus, sakė dingti iš namų, nes kitaip nuleis per 3 aukšto langą. Ji R. bandė nuraminti. Netrukus R. tyčia priglaudęs savo dešinės rankos dilbį prie jos kaklo, ją stūmė atgal. Ji atitraukė R. ranką, R. iš karto po to savo dešine ranka suėmęs jai už plaukų ją palenkė žemyn ir netrukus paleido. Visą įvykį matė ir R., kuri rėkė R. „ką tu darai“ ir bandė ją apginti, dėl ko R. ranka R. atstūmė nuo savęs, po ko R. atsitrenkė į sieną, tačiau R. ilgalaikis fizinis skausmas sukeltas nebuvo, R. pajuto tik trumpalaikį, momentinį skausmą. Po tokių R. veiksmų ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė policijos pareigūnų pagalbos. Iki atvykstant policijos pareigūnams R. buvo pasiėmęs peilį ir sakė, kad padurs pareigūnus, tačiau vėliau peilį padėjo. Praėjus dar šiek tiek laiko R. nusiramino ir tiek jos tiek R. atsiprašė ir sakė, kad jis nieko jai ir R. nepadarė. Atvykus policijos pareigūnams ji papasakojo ir nurodė visas įvykio aplinkybes. Dėl minėtų R. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, šiuo metu vis dar jaučia skausmą kaklo, gerklės srityje. Su R. yra oficialiai išsiskyrę ir gyvena atskirai jau keletą metų (e. b.l. 20-30).

2025 m. sausio 16 d. apklausta ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji D. S. parodė, kad tvirtina savo ankstesnę apklausą, papildė, jog šiuo metu su R. bendrauja, paskutinį kartą R. matė maždaug prieš savaitę laiko. Jie bendrauja tiek telefonu, taip pat būna, jog R. ateina pas ją, šventė naujus metus kartu. Kartais prižiūri R. šunį, kai R. išvyksta ilgesniam laikui dirbti. Sekančią dieną po įvykio, kuomet R. atėjo pasiimti šuns, R. lyg nenoromis jos atsiprašė. Po įvykio ji labai jaudinosi, nemiegojo, jai buvo neramu, šio įvykio ji niekada nepamirš. Mano, kad įvykis įvyko, kadangi R. buvo neblaivus. Civilio ieškinio byloje ji neteiks. Tačiau nesutinka su R. taikytis, mano jog R. nusipelnė, jog jam būtų paskirta bausmė, jis pasimokytų, jog žmogus suvoktų savo klaidas, iš jų pasitaisytų.

Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja R. B. parodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d. apie 19:00 val. grįžo namo. Mama D. S., kuri pasakė, kad skambino R., buvęs mamos sutuoktinis, pasakė, kad ji ( D. S. ) gali atvažiuot pas jį ( R. S. ) susirinkti daiktų, bei įspėjo, jog R. neblaivus. Mama nujautė kažką negero, todėl kartu pasiėmė ir ją. Nuvykus kartu su mama pas R., pamatė, jog R. rūko per buto langą, kartu su R. buvo kaimynas V. bei R. dabartinė sugyventinė T. Mama paprašė, jog jas įleistu į butą, laiptinė yra rakinama. R. atsakė, kad D. išvardintų daiktus, jis minėtus daiktus išmes pro langą. D. nesutiko, pasakė, kad iš buto išeitų R. sugyventinė T. ir kaimynas bei, kad D. pati ateis į butą susirinkti daiktų. R. šiaip ne taip, po apie 15 minučių jas įsileido į laiptinę ir į butą. Bute nei T., nei V. nebuvo, R. buvo vienas. Užėjus į butą, mama prisėdo pailsėti, nes mama po širdies operacijos, kad atsigauti. R. pradėjo rėkauti, kad greičiau rinktu daiktus ir „valintų iš čia“. R. elgėsi agresyviai, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, tarp mamos ir R. vyko žodinis konfliktas. Tuomet mama pradėjo rinkti jai priklausančius daiktus, tačiau tarp mamos ir R. vyko žodinis konfliktas, vienas krepšys buvo surinktas, mama jai padavinėjo daiktus krauti į krepšį, ji įrašinėjo mamos ir R. žodinį konfliktą telefonu, mama yra prie bylos pateikusi šį garso įrašą. Mama rinkosi daiktus, R. priėjo prie mamos ir dešinės rankos dilbiu pradėjo smaugti mamą ties kaklu, tada atitraukė ranką su kuria smaugė ir ta pačia ranka patempė mamai už plaukų žemyn. Ji R. sakė „ką čia darai“, R. nustojo tempti mamai už plaukų, lyg ir norėjo atbula ranka užtrenkti jai ( R. B.), ji atsitraukinėjo, R. prilietė tik jos dešinį petį, ji atsitraukė, atsitraukinėjant pati atsitrenkė į sieną. Dėl šio R. užsimojimo ji jokių pretenzijų neturi, pas medikus nesikreipė. Mama paskambino policijai. Tuomet R. apsiramino, sužinojęs, kad atvyks policija, R. pasakė, kad bent vieną policijos pareigūną padurs, kad tegul atvažiuoja su „aru“, nes jo ( R. S. ) taip lengvai nepaims. Mama pakarotinai paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kad R. grasino sužaloti policijos pareigūnus. Taip pat mama paskambino broliui U., paprašė, kad atvažiuotų paimti daiktus. Laukiant policijos pareigūnų, R. jai padėjo nešti daiktus į lauką, atvyko policijos pareigūnai. Mama tuo metu liko R. bute. Po dviejų dienų po įvykio matė, kad ant mamos kūno ties kaklu buvo mėlynės, kur buvo R. smaugta. Po įvykio mama buvo sukrėsta, turbūt tris dienas nemiegojo, nes patyrė labai didelį stresą, dėl to kreipėsi pas šeimos gydytoją, kad būtų išrašyti raminamieji. Įvykio metu jos išsivedė R. šunį, manė, jog policijos pareigūnai išves R. į areštinę, tai nenorėjo, jog šuo liktų vienas namie. Po įvykio 2024 m. lapkričio 17 d. R. buvo atvykęs pas mamą asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, pasiimti šuns, ji tuo metu miegojo. Po įvykio R. rašė mamai, kad atsiprašo dėl šio poelgio. R. jos akivaizdoje pirmą kartą smurtavo prieš mamą (e. b.l. 123-126)

Įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini) (Daugiabutis 5 aukštų gyvenamasis namas) (e. b.l. 1-3).

2024 m. lapkričio 18 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į butą pranešėja D. S. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 14d. kartu su dukra R. B. atvyko iš buvusio sutuoktinio R. S. pasiimi savo daiktus. Atvykus prie daugiabučio R. pro langą pradėjo joms grasinti susidorojimu, nuėjus į butą pradėjus rinkti daiktus R. tapo agresyvus, pradėjo grasinti bei ranka ją pradėjo smaugti, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą, skausmą jaučia iki šiol, vėliau be jokios priežasties ranka sugriebė jai už galvos plaukų ir tempė, tokiais veiksmais taip pat sukeldamas jai fizinį skausmą, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARPK-0107”, patikros sertifikato Nr. 2196701, R. S. nustatytas 2,91 prom. neblaivumas (e. b.l. 73-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2430/2024(02), D. S. konstatuota kaklo srities sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kaklą ir galėjo gautis ranka suspaudus kaklo sritį. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. lapkričio 14 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (e. b.l. 171-174).

2024 m. lapkričio 27 d. ikiteisminiame tyrime atlikta Bendrojo pagalbos centre gautų dviejų pranešimų apie 2024 m. lapkričio 14 d., įrašo apžiūra. Įraše nukentėjusioji D. S. nurodo, kad atvyko pas buvusį sutuoktinį atsiimti daiktų, įsileido dabar ją už plaukų tempė, bandė smaugti, sakė išmes iš trečio aukšto (e. b.l. 175-179).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrime 2024 m. gruodžio 17 d. atlikta D. S. pateikto garso įrašo apžiūra. Nukentėjusioji D. S. atvyksta pas įtariamąjį R. S. pasiimti daiktų. R. S. koneveikia D. S., vartoja pastarosios atžvilgiu necenzūrinius žodžius. D. S. skambina bendrajam pagalbos centrui nurodo, kad atvyko pas buvusį sutuoktinį atsiimti daiktų, įsileido dabar ją už plaukų tempė, bandė smaugti, sakė išmes iš trečio aukšto (e.b.l. 127-129).?

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d., apie 19:30 val., pas jį į namus atvyko buvusi sutuoktinė D. S. (išsiskyrė 2022 metais), su pastarosios dukra R. B., tikslu paiimti savo daiktus. Jis buvo neblaivus, vartojo alkoholį vienas namuose, buvo išgėręs apie 4 butelius alaus. D. renkant daiktus tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes D. „naglai ėjo per jo daiktus“. D. atidarė komodą, kažką iš ten paimti norėjo, jis D. sakė, kad „pats gali paduoti tavo daiktus“, D. sakė, kad pati pasiims. Jis D. pastūmė dešine ranka atgal, kad nelįstų į komodą. Vykstant konfliktui, jis suėmė D. už plaukų bei patempė žemyn, kadangi D. ir toliau „naglai ėjo per daiktus“. D. iškvietė policiją. R. tiesiog stovėjo bute. R. nedalyvavo net ir žodiniame konflikte, tik stovėjo ir žiūrėjo. Visi bute laukė policijos (e. b.l. 83-86). Sutinka, kad byla būtų baigta supaprastinta forma, teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio nereiškia. Tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktas garso įrašas, kuris ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėtas, 2024 m. lapkričio 18 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, įrašas pateiktas iš Bendrojo pagalbos centro dėl gautų dviejų pranešimų apie 2024 m. lapkričio 14 d. įvykį, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2430/2024(02) ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad D. S. buvo padarytas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog R. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš buvusią sutuoktinę – D. S., pastarajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis R. S. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (e. b. l. 191-193).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narę – sugyventinę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas, teistumas išnykęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, jog teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę gali įpareigoti asmenį neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą teismas R. S. skiria bausmę laisvės apribojimą 9 (devyneriems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (e. b. l. 111-114) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2024 m. lapkričio 14 d.) ir skirti jam 9 (devynis) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per jį per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti R. S., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad R. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.