Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-04-18 · Byla Nr. ATP-133-366/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-03-01Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
ATP-133-366/2013
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00058-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-133-366/2013

Proceso Nr. 4-08-3-00058-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. balandžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis 2012-12-21, apie 11.43 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutarimą ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties; skirti ekspertizę siekiant nustatyti ar iš 2012-12-21 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių galima nustatyti, jog 2012-12-21 d. jo kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 2,5 promilės. Nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Teigia, kad 2012-12-21 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas netinkamai, nepasirašytas liudytojų, neužpildytas – palikta tuščių eilučių, tuo pažeisti Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 5, 6, 8.1., 11, 14 punktų reikalavimai. Apeliantas taip pat abejoja apžiūrą atlikusios specialistės kvalifikacija. Pažymi, kad apžiūros metu pūsti į alkotesterį neatsisakė, tiesiog tai negalėjo padaryti dėl blogos sveikatos. Įvykio dieną jam buvo pablogėjusi sveikata, galimai buvo infarkto ar insulto požymiai, bėgo kraujas iš nosies ir iš burnos, todėl šiuos požymius gydytoja sumaišė su girtumo simptomais, be to, jis ant sužalotos kojos ir peties buvo užsidėjęs kaulažolių šaknų kompresą su degtine, todėl nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pasak apelianto, skundžiamame nutarime konstatuotas neblaivumo laipsnis nėra pagrįstas jokiais objektyviais matavimo prietaisų ar tyrimų rezultatais. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti tik sunkaus laipsnio girtumo simptomai, tačiau nėra nustatytas konkretus ir neginčijamas girtumo laipsnis. Nesant pakankamai įrodymų, jog kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 2,5 promilės, apelianto nuomone, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d.

Apelianto teigimu, liudytojos R. A. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes kiti byloje liudiję asmenys paneigia gydytojos nurodytas aplinkybes, o konkrečiai, jog „apžiūros metu dalyvavo pareigūnai ir med. felčeris“, nes liudytojas E. S. parodė, „jog apžiūrint A. P. jis nedalyvavo“, be to, gydytoja teigia, „jog A. P. neišsakė nusiskundimų dėl sveikatos“, tačiau liudytojas E. B. teigia, „jog A. P. ant lūpos buvo kraujo, tačiau jis savo sveikata nesiskundė, tik kai buvo pas gydytoją, jis sakė, kad jam skauda koją“. Tuo tarpu liudytojas J. V. buvo šališkas, galimai supykęs, todėl jo parodymai taip pat nėra patikimi, be to, jis taip pat nematė kas vairavo transporto priemonę. Apelianto nuomone, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonę vairavo būtent jis, todėl visi neaiškumai turi būti traktuojami jo naudai.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. A. P. pateiktas prašymas sustabdyti skundžiamo nutarimo dalies dėl specialiosios teisės atėmimo paskyrimo vykdymą neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir dėl to naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

Įvertinus byloje esančius A. P. kaltinančius įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo J. V., kuris betarpiškai stebėjo daromą pažeidimą, parodymais, kuriais vienareikšmiškai paneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija, jog jis automobilio nevairavo. Liudytojas J. V. viso proceso metu vieningai ir nuosekliai tvirtino, jog priešais jį važiuojančio automobilio manevrai sukėlė įtarimų dėl vairuotojo būklės, todėl jis aplenkęs šį automobilį sustojo, kartu sustojo ir aplenktas automobilis. Priėjus prie sustojusio automobilio už vairo sėdėjo būtent A. P., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, jog jis neblaivus. Nematė, kad vairuotojas su keleiviu būtų susikeitę vietomis. Atvykus policijos pareigūnams A. P. nesugebėjo savarankiškai išlipti iš automobilio, jis buvo iškeltas (b.l. 9, 70-71). Tai, jog už vairo sėdėjo A. P. patvirtino ir policijos pareigūnai E. S. ir E. B., kurie parodė, kad atvykus į įvykio vietą vairuotojo vietoje sėdėjo A. P., jis nesiorientavo kur randasi, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl fizinės būklės jis savarankiškai nesugebėjo išlipti iš automobilio (b.l. 7-8, 63-65). Netikėti ar abejoti šių asmenų nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog minėti asmenys gali būti šališki, suinteresuoti melagingu A. P. apkaltinimu. Tokiu būdu sugretinus šių liudytojų parodymus tarpusavyje, abejonių, kad A. P. vairavo transporto priemonę, nekyla. Tai, jog nebuvo nustatytas kitas asmuo, kuris sėdėjo keleivio vietoje, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. P. kaltės nepaneigia. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. P. neišreiškė prašymo pakviesti minėtą nenustatytą asmenį apklausai, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d punkto pažeidimą atmetami kaip nepagrįsti.

Priešingai nei teigia apeliantas, byloje surinkti įrodymai, o būtent liudytojų J. V., E. S., E. B. bei R. A. parodymai bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – medicininės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 12) patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo metu A. P. buvo neblaivus. Medicininę apžiūrą atlikusi gydytoja R. A., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino medicininės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą išvadą dėl A. P. neblaivumo, parodė, kad pristatytas A. P. vos savarankiškai laikėsi ant kojų, elgėsi nemandagiai, atlikti tyrimus (matuoti pulsą, kraujospūdį, pūsti į alkotesterį, duoti kraują) atsisakė, todėl tik įvertinus klinikinius A. P. sveikatos požymius buvo konstatuotas girtumo laipsnis. Pagal klinikinį vertinimą abejonių, jog A. P. buvo sunkaus girtumo laipsnio, nekilo (b.l. 51-52). Netikėti šiais liudytojos parodymais pagrindo nėra. Vien tai, jog liudytoja netiksliai nurodė kas dalyvavo per medicininę apžiūrą nesudaro pagrindo jos parodymus laikyti nepatikimais, nes šios liudytojos parodymai apie A. P. būseną visiškai atitinka kitų liudytojų J. V., E. S., E. B. parodymus. Medicininės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, jog apžiūros metu A. P. lūpos buvo kruvinos, tačiau jis nusiskundimų sveikata neturėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai. Liudytojas J. V. parodė, jog laukiant policijos pareigūnų, A. P. sėdėdamas automobilyje prasiskėlė lūpą su alkoholinio gėrimo buteliu, kurį iš jo norėjo paimti keleivis (b.l. 71). Tuo tarpu liudytojas E. B. patvirtino, jog A. P. sveikata nesiskundė ir tik laukiant medicininės apžiūros pasakė, kad jam skauda koją. Taigi įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo abejoti liudytojos R. A. parodymais apie atliktą medicininę apžiūrą ir jos pagrindu užpildytą aktą, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, jog A. P. medicininę apžiūrą atliko kvalifikuota gydytoja psichiatrė, kuriai yra suteikta teisė atlikti aptariamą procedūrą. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti minėtos gydytojos kvalifikacija, todėl subjektyvūs apeliacinio skundo teiginiai apie medicininę apžiūrą atlikusios specialistės kompetenciją atmetami kaip nepagrįsti.

Medicininės apžiūras akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog A. P. 2012-12-21 d. vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus (pagal klinikinius simptomus jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis) pagrįsta remiantis visapusišku medicininiu ištyrimu. Pažymėtina, jog pagal medicininę praktiką nustatant girtumą lemiamos reikšmės turi klinikinis ištyrimas, o visi kiti papildomi metodai yra tik pagalbiniai (t.y. alkoholio kvapas iš burnos, kokybinis ir kiekybinis alkoholio nustatymas organizmo terpėse), kurie turi papildomą diagnostinę reikšmę. Taigi, nagrinėjamu atveju gydytojai nustačius konkrečius klinikinius psichikos, vegetacinės reakcijos bei judėjimo – koordinacijos sutrikimo požymius, A. P. pagrįstai konstatuotas sunkaus laipsnio girtumas. Vien tai, jog nebuvo nustatyta konkreti alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose ar iškvepiamame ore, nepaneigia medicininės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados ir tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę.

Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, atlikta A. P. medicininė apžiūra yra išsami, surašytas aktas – informatyvus, atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką (toliau – Metodika). Metodikos 5 p., numato, jog bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ). Kaip matyti iš medicininės apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), A. P. į ASPĮ buvo pristatytas 13.30 val., apžiūra pradėta 14.25 val. Taigi, laiko atžvilgiu A. P. medicininė apžiūra atlikta nepažeidžiant minėto reikalavimo, tuo tarpu apelianto nuomonė apie pristatymo į ASPĮ bei medicininės apžiūros atlikimo laiką, įvertinus tuo metu buvusią jo būklę, nepaneigia oficialiuose dokumentuose užfiksuoto atvykimo ir apžiūros pradžios laiko. Be to, 14 p. numatyta, jog tik kai tiriamasis atsisako pasirašyti akte, būtina tai patvirtinti dviejų liudytojų parašais. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog A. P. būtų atsisakęs pasirašyti, to padaryti jis negalėjo dėl esamos būklės, todėl tai, jog akte nėra pasirašę medicininėje apžiūroje dalyvavę liudytojai, nesudaro pagrindo pripažinti aptariamą medicininės apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu. Nepagrįstas skundo teiginys, jog nepagrįstai iš A. P. nebuvo paimtas kraujo ar šlapimo mėginys. Remiantis Metodikos 16 p., minėti tiriamieji mėginiai yra privalomi paimti tik tada, kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, A. P. sveikatos būklė buvo sąlygota būtent dėl suvartoto alkoholio kiekio, o ne dėl patirtų sužalojimų ir pan. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pažeidimo dieną A. P. būtų skundęsis tam tikrais sveikatos sutrikimais (infarktas, insultas) ir dėl jų būtų kreipiąsis į medicinos įstaigą. Tokiu būdu apeliaciniame skunde pateikta versija, jog pažeidimo metu buvo sutrikusi jo sveikata, o nustatyti neblaivumo simptomai buvo galimai infarkto ar insulto požymiai, atmetama kaip nepagrįsta, kaip ir tai, jog alkoholio kvapas sklido nuo ant kūno pridėtų kompresų.

Pažymėtina, jog ir pačiame medicininės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta A. P. teisė kreiptis į kitą ASPĮ dėl pakartotinės medicininės apžiūros, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. neišreiškė nesutikimo su medicininės apžiūros rezultatais ir neįgyvendino savo teisės atlikti pakartotinę medicininę apžiūrą, siekdamas paneigti jam nustatyto neblaivumo laipsnį. A. P. apeliaciniame skunde pateikiamas prašymas skirti ekspertizę siekiant nustatyti ar iš 2012-12-21 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių galima nustatyti sunkaus girtumo faktą, yra atmetamas, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama sprendžiant pažeidėjo kaltės klausimą, be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą ištyrė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad apeliantas vairavo automobilį neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), tuo padarydamas ATPK 126 str. 4 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl pakartotinai tirti tas pačias faktines aplinkybes ir iš esmės atlikti pakartotinius apelianto pageidaujamus proceso veiksmus nėra jokio pagrindo.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – 2013 m. kovo 1 d. nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Kartu su apeliacinius skundu A. P. pateikė prašymą sustabdyti skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – vykdymą iki tol kol bus išspręsta byla apeliacine tvarka. Įstatyminio pagrindo tenkinti šį prašymą nebuvo, kadangi asmenys, padarę pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.) nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 str. nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo. Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio teisės normų, kad apeliacinio skundo padavimas ir jo priėmimas nustatytu laiku sustabdo nutarimo (nutarties) skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (ATPK 302⁷str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius