Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Arnui Bružui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. (A. G. procesinių teisių ir pareigų perėmėjos) skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pataisos pareigūnas, t. y. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, tarnybą atliekantis Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžioje įstaigoje – Marijampolės pataisos namuose. 2021 m. rugsėjo 8 d., įgyvendinant Statuto 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, buvo organizuojamas kasmetinis vidaus tarnybos sistemos pareigūno A. G. atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas. Šio tikrinimo metu pareiškėjas susižalojo (buvo sutrikdyta jo sveikata), t. y. jam nustatytas Achilo sausgyslės sužalojimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija 2022 m. sausio 12 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 52 (patikslinta) nustatė, kad pareiškėjas tinkamas tolesnei tarnybai.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2022 m. gegužės 25 d. surašė Išvadą, kuria Marijampolės pataisos namų direktoriui, be kita ko, siūlė: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) pripažinti, kad Marijampolės pataisos namų 1–ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. G. sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo; 3) pripažinti, kad A. G. patirta trauma nėra susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai; 4) nemokėti A. G. kompensacijos pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalį. Išvados pagrindu 2022 m. gegužės 26 d. buvo priimtas Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymas Nr. P-233 „Dėl 1–jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. G. patirto susižalojimo pripažinimo“, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad 1–ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas A. G. susižalojo atliekant tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nesusijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija specializuotosios medicininės ekspertizės ligos 2022 m. rugsėjo 28 d. liudijimu Nr. 2139 nustatė, jog vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, gražinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ar ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618, 35.1 punktu – A. G. netinkamas tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. A. G. liga ar sveikatos problema nėra susijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. P-233 „Dėl 1–jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. G. patirto susižalojimo pripažinimo“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išmokėti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statutas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 patvirtinto Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija, atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Pagal Statuto 59 straipsnio 6 dalį, aplinkybė, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu <...>, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normos, įtvirtintos Statuto 59 straipsnio 3 dalyje, nuostatas yra konstatuota, kad nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išsiaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (2011-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 201-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011, 2012-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012-06-21 nutartis administracinė byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt.).

Dėl antrosios sąlygos, t. y., ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, LVAT konstatavo, jog aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei, kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją (2010-01-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010-08-30 sprendimas administracinėje byloje A146-1149/2010).

Nurodyti teismo išaiškinimai iš esmės pažodžiui yra įtvirtinti Aprašo nuostatose.

Aprašo 8 punktas numato, kad Statutinės įstaigos, kurioje eina (ėjo) pareigas pareigūnas <...> vadovas (toliau – statutinės įstaigos vadovas), gavęs Aprašo II skyriuje nustatytais atvejais informaciją apie pareigūno <...> susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos <...> sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą.

Aprašo 9 punktas numato, kad tarnybinio patikrinimo tikslai – nustatyti: 9.1. ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu; <...> 9.3. ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai <...>.

Aprašo 13.4. punkte nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija tarnybinio patikrinimo metu, be kita ko, nustato, ar tarnybinių pareigų atlikimas, yra susiję su padidėjusiu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Aprašo 17.1.1. punkte numatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija, tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūnas žuvo (mirė), buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, būtina ištirti, ar laikas, kai pareigūnas mirė, buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas.

Aprašo 17.1.2. punkte numatyta, kad tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, būtina ištirti, ar pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas buvo patirti nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau atliekant pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą.

Aprašo 17.2. punktas numato, kad nustačius Aprašo 17.1.1 ar 17.1.2 papunkčiuose nurodytas aplinkybes (išskyrus pareigūno mirties atveju), kartu būtina nustatyti, ar reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo ar komisija padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką turi vertinti ne apskritai atsižvelgdami į visą pareigūno tarnybą, o konkrečiai į tarnybinių pareigų atlikimo situaciją, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta, t. y. turi nustatyti, ar padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai pagal pareigūno atliekamų pareigų (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar buvo patirtas sveikatos sutrikdymas) pobūdį pripažintini įprastais veiksniais, kurie susiję su šių pareigų atlikimu, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Aprašo 19.5. punktas numato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu.

Aprašo 19.7. punktas numato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma - jeigu pareigūnas sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Aprašo 19.8. punktas numato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma - jeigu pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Aprašo 19.11. punktas numato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti arba nepripažinti, kad pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu <...>; ar tarnybinių pareigų atlikimas <...> susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai; ar mokėtina Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodyta kompensacija.

Aprašo 19.12. punktas numato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma - jeigu teikiamas motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu <...>, kad tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, kartu pasiūlyme statutinės įstaigos vadovui nurodoma ir Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalis dėl mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo poreikio.

Aprašo 22 punktas numato, kad statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo dienos priima vieną iš nurodytų motyvuotų sprendimų.

Aprašo 24 punktas numato, kad priėmus vieną iš Aprašo 22 punkte nustatytų sprendimų, atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo išvadą, prireikus – į nustatytą pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo mastą, pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, pareigūno ar kursanto darbingumo lygį, statutinės įstaigos vadovas per 3 darbo dienas nuo vieno iš Aprašo 22 punkte nustatytų sprendimų priėmimo arba nuo CMEK išvados gavimo (jei pareigūnas ar kursantas buvo siunčiamas į CMEK) <...> priima motyvuotą sprendimą dėl Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytos konkrečios kompensacijos mokėjimo.

Nagrinėjamu atveju iš Ginčijamo įsakymo turinio matyti, jog atsisakymas pareiškėjui išmokėti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytą kompensaciją yra grindžiamas aplinkybe, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai.

Taigi nėra ginčo dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos kompensacijai išmokėti buvimo, t. y. kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, vykdant jam pavestas funkcijas (vykdant Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 4/07-162 „Dėl pataisos pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo vertinimo tikrinimo“). Tačiau Statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste būtina įvertinti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata, laikytina įprasta atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar visgi tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jo nurodomus padidėjusio pavojaus ar rizikos faktorius sieja su fizinio pratimo atlikimu, kurio metu reikalaujama ne vieną kartą staigiai keisti judėjimo kryptį, todėl, pareiškėjo vertinimu, tokia situacija laikytina susijusi su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Be kita ko, rėmėsi LVAT 2014 m. gruodžio 1 d. išnagrinėta administracine byla Nr. A438-1346/2014, kurioje konstatuota, jog žmogaus fiziologinis veiksmas – bėgimas, nėra įprasta žmogaus fiziologinė būsena. Žmogus bėgdamas, pagal savo anatomines savybes patenka į situaciją, kai jis dėl galimybės pargriūti, prarasti pusiausvyrą ir pan., labiau rizikuoja savo sveikata, negu eidamas, sėdėdamas ir kt. Atliekant vidaus tarnybai priskirtas funkcijas iš pareigūnų nereikalaujama šiuo būdu jas vykdyti, išskyrus ekstremalias situacijas, kai tai būtina tarnybos tikslams užtikrinti, todėl situacija, kai pareigūnas susižaloja bėgdamas, laikytina susijusi su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atitikties fizinio pasirengimo reikalavimų tikrinimą pareiškėjas atvyko kairę koją sutvarstęs specialiu bintu. Išvados duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 14 d. pareiškėjui atliktose rentgenogramose rasti rentgenologiniai pakitimai būdingi čiurnų sąnarių artrozei, 2021 m. liepos 20 d. pareiškėjas konsultuotas traumatologo dėl kairės kojos kulno skausmo, taikytos gydomosios procedūros. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, atlikdamas fizinio pasirengimo pratimą „Bėgimas šaudykle 10 x10 m“, turėjo sveikatos problemų, susijusių su kaire koja. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog skunde minimos LVAT 2014 m. gruodžio 1 d. išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-438-1346/2014 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Statuto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai pareigūnams gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką. Tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1V-1172 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitiktis fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinama vieną kartą per kalendorinius metus aprašo 34 punkte nurodytuose tvarkaraščiuose ar planuose nustatytu laiku.

Įvertinus pareiškėjui priskirtas vykdyti funkcijas, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirtu sužalojimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata (griuvimas nubėgus 7 m atkarpą), buvo neįprasta, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, kadangi pareiškėjas iš anksto žinojo fizinio pratimo „Bėgimas šaudykle 10 × 10 m“ sąlygas ir tvarką, kurios savaime nebuvo pavojingos ir išskirtinės. Pažymėtina, kad nenuneigtos Išvadoje nurodytos aplinkybės, jog tikrinami pareigūnai buvo apklausti (ar visi atlikę profilaktinį sveikatos patikrinimą, ar turi sveikatos nusiskundimų, ar nėra dalyvaujančių po tarnybos nepraėjus 12 val., ar nėra dalyvaujančių atostogų metu). Vėliau pasirašytinai supažindinti su patvirtintomis saugaus elgesio ir tvarkos taisyklėmis per fizinio parengimo pratybas ir laikant kontrolinius normatyvus bei supažindinti su testo atlikimo eiga, patikrinimas buvo pradėtas 22 min. pramankšta.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su Išvadoje nustatytu vertinimu, kad įvykį nulėmė ne pareiškėjo veiksmai vykdant tarnybines pareigas, susiję su padidinta rizika (pareiškėjas nevykdė užduoties, susijusios su krata, specialiųjų priemonių panaudojimu ir kt.), tačiau atsitiktinės aplinkybės (griuvimas nubėgus 7 m atkarpą), dėl kurių galėtų nukentėti bet kuris tokį pratimą atliekantis asmuo (pvz., moksleivis, studentas, medikas, kitas pareigūnas ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmiausiai pabrėžtina, kad statutinės įstaigos vadovas sprendimą dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo ar nemokėjimo gali priimti tik atsižvelgdamas į Išvadą (Aprašo 22 p.), nes pats tarnybinio patikrinimo tikslas ir yra nustatyti, ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (Aprašo 9.1. p.), ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai (Aprašo 9.3. p.). Būtent tam statutinės įstaigos vadovas paveda kompetentingam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą (Aprašo 8 p.), kad priimdamas sprendimą galėtų vadovautis išsamia įvykio tyrimo medžiaga ir argumentuotu jos teisiniu vertinimu, pateikiamu būtent Išvadoje.

Nurodyta tarnybinio patikrinimo ir jo išvados teisinė reikšmė suponuoja, kad tarnybinio tyrimo Išvada, kuria privaloma pagrįsti priimamą individualų administracinį aktą dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos išmokėjimo ar atsisakymo išmokėti, yra tokio statutinės įstaigos vadovo akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Aprašo reikalavimus atitinkanti motyvuota Išvada yra tas procedūrinis administracinis aktas, kuriuo nustatoma ar tiriami reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Aprašo 17.2. punktas).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad atsakovo 2022 m. gegužės 25 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. LV-1803, kuria pripažinta, kad pareiškėjo A. G. sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, patirta trauma nėra susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, todėl pasiūlyta nemokėti A. G. kompensacijos pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalį, yra motyvuota ir pagrįsta. Išvados pagrindu priimto 2022 m. gegužės 26 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. P-233 „Dėl 1–jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. G. patirto susižalojimo pripažinimo“ panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą išmokėti A. G. Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, kurios dydis – 13,97 mėnesio A. G. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

P. R. G. (A. G. procesinių teisių ir pareigų perėmėjos) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.