Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T., jo atstovui advokatui Olegui Šibkovui, atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui (viename posėdyje),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, o būtent: 2024 m. kovo 15 d. apie 19.30 val. būdamas bare „Alynas“, esančiame Ateities g. 1F, Vilniuje, viešoje vietoje, įvykusio žodinio konflikto metu su A. T., paėmęs stiklinį alaus bokalą, juo sudavė nukentėjusiajam A. T. į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos žaizda viršugalvyje ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. T. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju, sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras bei kiti proceso dalyviai neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo A. T. atstovas pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamojo G. M. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį. Prašyme nurodyta, kad G. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, o būtent: 2024 m. kovo 15 d. apie 19.30 val. būdamas bare „Alynas“, esančiame Ateities g. 1F, Vilniuje, viešoje vietoje, įvykusio žodinio konflikto metu su A. T., paėmęs stiklinį alaus bokalą, juo sudavė nukentėjusiajam A. T. į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos žaizda viršugalvyje ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis informuotas apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, jis šia teise nesinaudojo.

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis G. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turėjo konfliktą su nukentėjusiuoju konfliktą, nes šis kabinėjosi, buvo neblaivus. Nukentėjusysis A. T. įvykio metu keikėsi, įžeidinėjo, bandė smūgiuoti. Paties jo veiksmai buvo impulsyvūs, sudavė bokalu nukentėjusiajam per galvą. Tada atvažiavo policija, nukentėjusįjį išvežė greitoji medicinos pagalba, pareigūnai jį apklausė, paėmė bokalo šukių likučius. Iki įvykio dienos A. T. buvo matęs tame pačiame bare. Policija dėl ankstesnių konfliktų kviesta nebuvo. Dėl to, kad buvo šoko būsenos nepastebėjo kitų bare buvusių asmenų reakcijos į šį įvykį. Po smūgio A. T. išmetė iš baro už sprando. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Atvyko tarnybos dėl to, kad buvo kraujo. Barmenei darbas buvo sutrikdytas, ji turėjo reaguoti. Į tą barą gali ateiti visi. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 73-74, 78-79).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir protokolas-pareiškimas, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, policijos įvykių registro išrašas.

Teismas taip pat pažymi, kad nepaisant to, jog kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, kaltinamasis neturi pareigos pripažinti visas įmanomas kaltinimo modifikacijas ar pats teisiškai įvertinti jam pateiktus kaltinimus, o byloje kilo ginčas dėl veikos teisinio vertinimo. Prokuroras G. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o nukentėjusiojo atstovas prašė G. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/20180).

Aukščiau nurodytas kaltinamojo G. M. veiksmas neabejotinai vertintinas kaip įžūlus, nes juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl tokio jo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad viešoje vietoje, bare, dėl menkavertės dingsties, t. y. užimtos vietos, kaltinamasis G. M. tyčia sudavė bokalu nukentėjusiajam A. T. į galvą. Dėl to į įvykio vietą buvo iškviestos policija, greitoji medicinos pagalba, barmenė atitraukta nuo darbo, bare buvo stiklo šukių, kraujo, į tai dėmesį atkreipė kiti baro lankytojai, o visa tai neabejotinai reiškia, kad buvo pažeista viešoji tvarka.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – bare „Alynas“, adresu Ateities g. 1F, Vilniuje, veiką matant kitiems baro lankytojams, barmenei, be to, kur bet kuriuo metu galėjo būti ne tik nukentėjusysis, tačiau ir kiti asmenys. Pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad į barą gali ateiti bet kas.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.??? ???BK 140 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius).???

Teismas, kaip jau minėta, nustatė, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ne pirmą kartą, jie buvo pažįstami iš matymo, tačiau dėl ankstesnių konfliktų policija kviesta nebuvo, o fizinio smurto dingstis – buvo užimta kaltinamojo vieta prie baro, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų pobūdį, negali būti pripažinta asmeninėmis paskatomis, nes dėl kaltinamojo veiksmų šiuo atveju buvo pažeista viešoji tvarka, o nukentėjusiojo A. T. sveikata yra papildomas šio nusikaltimo objektas. Konkrečios ir rimtos priežasties kaltinamajam smurtauti prieš A. T. nebuvo. Nukentėjusiajam suduoto smūgio ir sužalojimų pobūdį patvirtina specialisto išvada Nr. G 884/2024 (01), pagal kurią A. T. nustatyta odos žaizda viršugalvyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. kovo 15 d. Odos žaizda kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas taip pat pastebi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-895/2015, 2K-7-404/2014, 2K-272–648/2015).

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad G. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, o būtent: 2024 m. kovo 15 d. apie 19.30 val. būdamas bare „Alynas“, esančiame Ateities g. 1F, Vilniuje, viešoje vietoje, įvykusio žodinio konflikto metu su A. T., paėmęs stiklinį alaus bokalą, juo sudavė nukentėjusiajam A. T. į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos žaizda viršugalvyje ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo G. M. kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis G. M. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, priskirtiną prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat parodė, kad susitarė dėl atlygintinos sumos, t. y. 4000 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. T. patvirtino, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis atleido kaltinamajam, taip pat patvirtino, kad susitaikė su G. M., susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusysis A. T. sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Teismas nustatė, kad kaltinamasis G. M. anksčiau neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus (b. l. 83-87), duomenų apie priklausomybės ligas ar gydymąsi psichiatrinėse įstaigose duomenų nėra, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. M. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 134,18 Eur dėl nukentėjusiojo gydymo, ši žala buvo atlyginta kaltinamojo dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl šioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis pasirašė susitarimą dėl susitaikymo, kuriuo susitarė, kad G. M. įsipareigoja 2000 Eur (du tūkstančius eurų) sumokėti nukentėjusiajam A. T. iki 2025 m. vasario 21 d., 2000 Eur (du tūkstančius eurų) sumokėti nukentėjusiajam A. T. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu sudarytas susitarimas dėl taikos tvirtintinas, o procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas CPK 140 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos metu paimtos stiklo šukės, priduotos saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyriaus daiktų saugojimo patalpas (b. l. 21-22), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. T. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti G. M. ir A. T. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

- G. M. įsipareigoja 2000 Eur (du tūkstančius eurų) sumokėti nukentėjusiajam A. T. iki 2025 m. vasario 21 d.;

- G. M. įsipareigoja 2000 Eur (du tūkstančius eurų) sumokėti nukentėjusiajam A. T. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d.;

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos metu paimtas stiklo šukes, priduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyriaus daiktų saugojimo patalpas (b. l. 21-22), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinį diską su vaizdo įrašu, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.