Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., atsakovams A. P., G. K., atsakovės atstovui - advokatui R. L., tretiesiems asmenims A. P., L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. P., G. K., tretiesiems asmenims A. P., L. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (t.1, b.l. 2-5) ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti motinos valdžią G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki ji sulauks pilnametystės, po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki ji sulauks pilnametystės, po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos globėju paskirti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini); nustatyti M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas globėją A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini); M. P., gim. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoju bei jos turto administratoriumi paskirti globėją A. P..

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad civilinė byla yra iškelta nepilnamečio vaiko M. P. interesais. Nuo 2006-04-19 A. P. ir G. K. šeima yra įtraukta į Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos. Nuo 2007 metų šeimai teikiamos bendrosios bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Atsakovų netinkamas gyvenimo besaikis girtavimas privedė prie to, kad jie prarado gebėjimą tinkamai atliktį tėvų pareigas, kas pasireiškė nepakankama vaiko priežiūra, emocine šilumos stoka ir galiausia tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko fizinei raidai ir dvasinei sveikatai.

Prienų rajono apylinkės prokuratūra 2011-06-14 raštu Nr. 12-1217 „Dėl laikinos globos mažamečiui nustatymo“ kreipėsi į vaiko teisų apsaugos skyrių su prašymu inicijuoti laikinosios globos nustatymą mažametei M. P., kadangi Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 79-2-00021-11 metu buvo nustatyta, kad mažametės M. P. atžvilgiu galimai buvo pavartotas seksualinis smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys davė pagrindo manyti, kad mažametei M. P. gyventi kartu su tėvais kol vyksta ikiteisminis tyrimas nesaugu, todėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-14 įsakymu Nr.(7.7)-A3-378 likusiai be tėvų globos M. P. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėju paskirtas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). Civilinio kodekso nuostatos numato, kad atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Prienų rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-878/2012, akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas A. P. tėvo valdžią panaudojo priešingai dukters M. P. interesams, padarydamas ypatingą žalą vaiko vystymuisi, ko pasėkoje, kaip matyti iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvados, M. P. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas. Šis sutrikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėtų įvykių - seksualinės prievartos, matytų tėvo lytinių aktų su gyvūnais ir kt. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais. Atsakovė G. K., sužinojusi apie dukters tvirkinimą, nei į policiją, nei į medikus nesikreipė, nes tariamai bijojo vyro smurto, tai rodo, kad motina nesiėmė jokių veiksmų apsaugoti dukrą nuo tėvo išnaudojimo, nesuteikė jai reikiamos pagalbos, slėpė bei toleravo tokį atsakovo elgesį, motinos valdžią naudodama priešingai dukters interesams. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Laikotarpiu po laikinosios globos M. P. nustatymo, G. K. 2012-04-23 kreipėsi į skyrių su prašymu dėl dukters grąžinimo, tačiau tarpinstitucinė vaiko teisių apsaugos komisija, 2012-05-22 apsvarsčiusi M. P. grąžinimo į šeimą klausimą, nepritarė mergaitės grąžinimui į šeimą. Kadangi G. K. netinkamai atliko motinos pareigas, ji buvo nušalinta nuo dukters atstovavimo teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be to, ji turi galiojančią administracinę nuobaudą dėl vagystės iš parduotuvės (pavogė vyno butelį), dėl ko jai buvo paskirta 300 Lt bauda. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nededa pastangų susigrąžinti dukrą ir nešalina priežasčių, dėl kurių vaikas buvo paimtas. Tarpinstitucinė vaiko teisių apsaugos komisija vienbalsiai nutarė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo G. K. ir A. P.. A. P. ir G. K. vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, iš jų gyvenimo būdo nėra galimybės tikėtis pokyčių ir ateityje, todėl vaiko interesai gintini įstatymo nustatyta tvarka, neterminuotai apribojant A. P. ir G. K. tėvų valdžią, nustatant vaikui nuolatinę globą ir paskiriant jam globėją. Šiuo metu G. K. su mergaitės atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atlikusiu jos tėvu A. P. negyvena. Ji gyvena su savo buvusiu sutuoktiniu L. K., tačiau mergaitė yra išreiškusi nuomonę, jog pas mamą gyventi nenori, jai geriau gyventi su dėde A. ir jo žmona R., kuriuos laiko tikrąja savo šeima.

Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu pareiškė, kad jis sutinka, jog jam būtų apribotos tėvystės teisės, o dukra M. P. perduota toliau auklėti ir prižiūrėti jos motinai G. K., kuri pati nori ir toliau auginti M.. Nurodė, kad G. šiuo gyvena kartu su savo pirmuoju vyru L. K.. Mergaitės motina gyvena netoli asfaltuoto kelio, ten važiuoja mokyklinis autobusiukas, kuris vaikus nuveža į Plutiškių mokyklą ir iš jos parveža atgal į namus. G. K. dirba, todėl galės išlaikyti mergaitę, jis sutinka dukrai išlaikyti skirti pinigų iš savo gaunamos pensijos, turi mergaitei pripirkęs drabužių iki dešimties metų laiko. Pradžioje teigęs, jog nesvarbu kas toliau augins M. jo brolis ar dukros motina, galiausiai nesutinka, kad mergaitei būtų nustatyta globa ir jos globėju paskirtas jo brolis A. P., nes vaiką turi auginti jį pagimdžiusi motina. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad G. nori prižiūrėti dukrą ir gali ja rūpintis.

Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ji pripažįsta savo anksčiau padarytas klaidas, gailisi dėl savo elgesio, nori pati auginti savo dukrą ir ja rūpintis. Atsakovė paaiškino, kad po mergaitės paėmimo iš šeimos ji pasikeitė, išėjo iš savo sugyventinio A. P. namų, savo tėviškėje gyvena su savo pirmuoju vyru L. K.. Ji įsidarbino Šilavoto žemės ūkio bendrovėje, gauna apie 800 Lt darbo užmokestį, nustojo gerti. L. K. yra labai stropus, jis ją užjaučia, ateina į darbą padėti, tamsiu paros metu parsiveža iš darbo. Jie gyvena ūkiškai, turi žemės, pasisodina įvairių daržovių. Namuose dukrai M. yra paruoštas atskiras kambarys, kur ji galės mokytis, pasidėti savo daiktus, jame M. gyvena kai pas ją atvažiuoja per atostogas. Ji palaiko ryšį su M., kas mėnesį nuvažiuoja pas M. į mokyklą, nuveža jai lauktuvių, kai turi, duoda pinigų, paskambina mobiliuoju telefonu. Dukra sako, kad norėtų gyventi kartu su ja, nors tenai kur ji dabar gyvena, mergaitė turi daugiau draugų, jai linksmiau. M. pažįsta L. K.. Jie bendravo per atostogas.

Trečiasis asmuo L. K. paaiškino, kad G. K. galėtų pilnai auginti savo vaiką ir apsaugoti jį nuo visų neigiamų veiksnių. Ji gali tinkamai atlikti motinos pareigas, nepiktnaudžiauja alkoholiu, dirba, stengiasi namuose ir darbe. Namuose palaiko švarą, tvarką. Jie abu gyvena name, kuriame yra trys kambariai: mergaitės kambariukas, du kambariai ir virtuvė. Namuose padarė remontą, viską išdažė. M. pas juos viešėjo per Šv. Kalėdų atostogas, pabuvo apie dvi savaites, jis mergaitei nupirko žaislinį pianiną, ji juo džiaugėsi, mokėsi groti. Mergaitė su juo bendravo kaip su tėveliu. G. K. mergaitę aplanko mokykloje. Jis taip pat ją lankė mokykloje kartu su G. K., o kai ši dėl darbo negalėjo aplankyti, mergaitę mokykloje aplankė vienas. Jis įsitikinęs, kad G. K. suprato savo klaidas ir M., kaip savo pirmosios dukros, kurią buvo palikusi jo vieno globai, nepaliks.

Trečiasis asmuo A. P. paaiškino, kad jo bendravimas su broliu A. P. yra seniai nutrūkęs. Brolio dukrą M. P. jis savo šeimoje globoja apie pusantrų metų. Jo užauginti trys vaikai jau yra pilnamečiai. M. jo namuose auga kartu su tokio paties amžiaus jo dukra G.. Mergaitės tarpusavyje bendrauja, sutaria. M. nesiskundžia gyvenimo sąlygomis jo namuose. Jis dirba (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi abi mergaitės. Jos į mokyklą yra nuvežamos ir parvežamos. M. ir G. vežamos pramogauti, prie nuosavo namo yra kiemas, mergaitės turi kur žaisti. M. pas savo tikrąją motiną būti nenori, iš jos namų sugrįžta suirzusi, pablogėjusios būsenos. Kai mama M. paskambina, ji su motina ne itin noriai telefonu bendrauja. Jo sveikata gera, gali ir sutinka globoti brolio mergaitę, kuri jų namuose atsirado susiklosčius nepalankiai situacijai. Jo sutuoktinė tam neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu apklausta M. P. paaiškino, kad jai yra aštuoneri metai. Ji mokosi Jiezno gimnazijos 2 klasėje, mokslas sekasi gerai, moka pati skaityti ir rašyti. Gyvena apie dveji metai (duomenys neskelbtini) su dėde A., teta R., kurią vadina mama, ir pussesere G.. Jas į mokyklą nuveža ir parveža R.. Papildomai vežioja mokytis šokti į Prienus. Vasarą kartu su dėdės šeima buvo prie jūros, žiemą važinėjo į vandens parką. Jai yra geriau gyventi pas tetą ir dėdę, nori pas juos ir toliau gyventi. Anksčiau ji gyveno su savo tikra mama, kurios vardo neprisimena, ir tėčiu (duomenys neskelbtini). Mama jos neskriausdavo, o tikras tėtis, būdamas girtas, ją skriausdavo, mušdavo mamą. Dabar jos mama gyvena kitur su draugu. Tikroji mama ją kartais aplanko mokykloje, jos pasikalba per pertraukas, paskambina telefonu, per atostogas buvo dabartiniuose mamos namuose. M. teigia, kad matė mamą geriančią ir rūkančią su netikru tėčiu, nors mama ir buvo jai pažadėjusi to nedaryti. Savo tikrojo tėčio mergaitė nelabai prisimena. Jai išlikę atmintyje, kad grįžusios iš mokyklos, kai ji beldė į duris, tėtis neįleido namo. Ji mamos nelabai pasiilgsta, mama žadėjo negerti ir nerūkyti, bet vis tiek tai daro. Labiau norėtų gyventi su A. ir R., juos myli, čia jai linksmiau, geriau, turi draugų, visur keliauja, nesibara, neima diržo. Taip sakyti jai niekas neliepė, ji sako taip, kaip jai atrodo ir iš tikrųjų yra.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada byloje ieškiniui pritaria (b.l. 6-7).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai G. K. ir A. P. yra nepilnametės dukros M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (t.1, b.l. 46). Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. dėl A. P. panaudoto seksualinio smurto savo mažametės dukters M. P. atžvilgiu (t.1, b.l. 22), Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-06-01 sprendimais Nr. SPR-11-13 mažametė M. P. buvo paimta iš šeimos (t.1, b.l.6) ir laikinai apgyvendinta VšĮ Prienų ligoninė Vaikų ligų skyriuje (t.1, b.l. 25). Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-14 įsakymu Nr. (7.7)-A3-378 likusiai be tėvų globos vaikams M. P. nustatyta laikinoji globa, jos globėju paskiriant A. P. (t.1, b.l. 23). Išklausius ieškovo atstovę, atsakovus ir trečiuosius asmenis, ištyrus rašytinius bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas A. P. atliko mažametės atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, dėl ko buvo pripažintas kaltu 2012-04-12 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (b.l. 16-20), kas neginčijamai patvirtina, kad jis savo amoraliu elgesiu padarė žalingą įtaką vaikui. Atsakovė G. K. tinkamai nesirūpino savo mažamete dukra, neužkirto kelio neteisėtiems atsakovo veiksmams, dėl ko mažametė patyrė baimę, išgąstį, nesaugumo jausmą, psichologinę įtampą, išgyveno gėdos jausmą, neužtikrino dukros auklėjimo bei ugdymo, sveikatos priežiūros.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kadangi nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą CK 3.155 str. 2 d., tačiau būtent tokių gyvenimo sąlygų atsakovai savo dukrai nesuteikė. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas ir dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų (t.1, b.l.6-7, 8-11, 13-14, 16-20, 21, 22, 23-27, 28, 29-31, 30-34, 48-54, 55-62, 90-98, 144-145, 147-149) nustatyta, kad abu atsakovai girtuokliavo, šeimoje buvo smurtaujama, namuose, kuriuose, augo M., netvarka ir nešvara, tėvai apsileidę, jie netinkamai rūpinosi mažamete dukra, jos neprižiūrėjo, atsakovas A. P. dukros atžvilgiu atliko nusikalstamus veiksmus, dėl ko buvo nustatyta laikinoji globa. Nuo laikinosios globos nustatymo, t.y. 2011-04-14 iki šiol M. P. auga pas laikinąjį globėją A. P.. Atsakovė G. K. su dukra bendrauja telefonu, kartais ją aplanko mokykloje, buvo pasikvietusi atostogų metu pasisvečiuoti į savo ir L. K. namus. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų aplinkybių matyti, kad nustačius M. P. laikinąją globą ir paskyrus laikinąjį globėją, atsakovai savo dukros materialiai neremia, išlaikymo neteikia. Dėl atsakovų kaltės neįgyvendinama motinos ir tėvo valdžia, pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. numato, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Šiuo aspektu turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu ir 5) nesirūpina vaikais. Visais išvardintais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų ir įvertinus tėvų valdžios neįgyvendinimo arba įgyvendinimo priešingai vaiko interesais pobūdį bei išanalizavus faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo priemonę - laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nustatyti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino ar neterminuoto motinos valdžios apribojimo, turi atsižvelgti ir į tai, ar atsakovai bando pakeisti savo padėtį ir gyvenimo būdą, įpročius.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. P. gyvena vienas, niekur nedirba, girtauja, namai apleisti (b.l. 172), pragyvena iš gaunamos šalpos pensijos, turto, registruoto savo vardu, neturi (b.l.174), baustas administracine tvarka (b.l.30-31), teistas (b.l.32, 33-34)). Prienų rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 153 str. (mažametės tvirkinimas) savo dukros M. P. atžvilgiu ir nuteistas galutine subendrinta bausme - terminuotu laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, uždraudžiant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiosios M. P.. Teismo nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdytinas. Duomenų, kad po teismo nuosprendžio priėmimo atsakovas pasikeitė ar galėtų pasikeisti teigiama linkme, byloje nėra pateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas sprendžia, kad atsakovas pakankamai ilgą laiko tarpą netinkamai atliko tėvo pareigą auklėti bei prižiūrėti savo vaiką, jo atžvilgiu padarė nusikaltimą, duomenų, jog jis būtų pasikeitęs teigiama linkme, byloje nėra. Bylos duomenimis darytina išvada, jog atsakovas nenori keisti savo padėties ir gyvenimo būdo, dėl ko negalima tikėtis teigiamų pokyčių ateityje. Ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo A. P. atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 3.180 str. 2 d.). Neterminuotai apribojus tėvo valdžią atsakovui A. P. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su vaiku, reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su juo) ir turtinės (paveldėti M. P. turtą pagal įstatymą, teisė būti jos išlaikomam mergaitei suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (CK 5.6 str. 3 d., 3.206 str. 2 d.). Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jai vaikas neįvaikintas.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė gyvena kartu su sutuoktiniu L. K. (b.l.78-79), ji po dukros laikino paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos dukrai nustatymo įsidarbino Šilavoto žemės ūkio bendrovėje, kurioje charakterizuojama tinkamai (b.l.12), gauna minimalų atlyginimą (b.l.80). G. K. praeityje bausta administracine tvarka (b.l.74), ji savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kito turto neturi (b.l.82-83). Nors atsakovė teigia, jog myli savo dukrą, nori susitvarkyti gyvenimą, pradėti rūpintis, bendrauti ir pati auginti M., tačiau iš šalių dukros raštiškų paaiškinimų, rašytų 2012-01-15 (b.l.165), 2012-05-14 (b.l.14), 2013-03-19 (t.2., b.l. 25) matyti, kad M. gera gyventi pas tetą R. ir dėdę A., pas mamą važiuoti ji nenori. Teismo posėdyje apklausta mergaitė paaiškino, kad su motina bendrauti nenori, jai geriau gyventi globėjo namuose. M. teigimu, jai būnant motinos ir jos sutuoktinio namuose atostogų metu, ji motiną matė rūkančią, geriančią alkoholinius gėrimus. Jiezno gimnazijos 2a klasės mokytoja (b.l. 166) pritaria globai, charakteristikoje pažymėdama teigiamus mažametės pokyčius vaiko raidoje, socialinių įgūdžių formavimesi ugdyme augant globėjo šeimoje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors atsakovė po laikinosios globos dukrai nustatymo savo gyvenimo būdo nepakeitė, ji ir toliau kartais piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, buvo bausta administracine nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, susijusio su alkoholinio gėrimo vagyste, padarymą (b.l. 103), tačiau ji deda pastangas, siekdama susigrąžinti dukros pasitikėjimą, ją aplanko mokykloje, stengiasi nenutraukti ryšių, bendrauja su ja telefonu, ji įsidarbino darbdavio ir bendruomenės charakterizuojama teigiamai (b.l.77, 104-105, 131-132, 191), todėl aptartos aplinkybės duoda vilties, kad atsakovė G. K. gali pakeisti savo gyvenimo būdą bei įpročius, (b.l.172), dėl ko galima tikėtis teigiamų pokyčių ateityje. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintinas iš dalies. Motinos valdžia dukros M. P. atžvilgiu G. K. apribotina laikinai (CK 3.180 str. 2 d.). Laikinai apribojus motinos valdžią M. K. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su dukra M., reikalauti ją grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su ja) ir turtinės (paveldėti M. turtą pagal įstatymą, teisės būti jos išlaikomai dukrai suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Atsakovei G. K. laikinas tėvų valdžios apribojimas dukros M. P. atžvilgiu gali būti panaikinamas, jeigu ji įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo dukrą, ir, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus paties vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Apribojus tėvų valdžią dukros M. P. atžvilgiu be tėvų globos likusiam vaikui nustatytina nuolatinė globa ir paskirtinas globėjas bei nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. M. P. jau beveik dveji metai gyvena A. P. šeimoje, trečiasis asmuo A. P. su ieškiniu sutinka, jis neteistas (b.l. 129), galiojančių administracinių nuobaudų ir sveikatos problemų neturi, gali globoti vaiką (t.2, b.l. 23). Jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ūkiui, gauna pastovias pajamas (b.l.127-128), charakterizuojamai teigiamai (b.l.162, 189), turi pastovią gyvenamąją vietą (b.l.180-184), šeima tvarkinga, darbšti, aktyviai prisideda prie seniūnijos kultūrinių renginių organizavimo, jo sutuoktinė (t.2, b.l. 26) M. globai neprieštarauja, M. prie globėjo šeimos prisirišusi, tarpusavio santykiai geri, jai pas dėdę gyventi gera ir saugu. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad A. P. asmeninės savybės, moralinės - dorovinės nuostatos leidžia eiti globėjo pareigas ir tai atitinka mažametės interesams. Tai patvirtina ir buities tyrimo duomenys (b.l.164-171), todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį šioje dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, M. P. globėju paskirtinas A. P. (CK 3.251-3.252 str.), nustatant globojamo vaiko M. P. gyvenamąją vietą pagal globėjo gyvenamąją vietą (CK 3.256 str., 3.257 str., 3.263 str., 3.265 str. 1 p.). Globėjui A. P. išaiškintina, kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 6) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 7) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Jis turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurio asmens, laikančio jį pas save neteisėtai. Globėjas už vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.192 str.). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio tikslams užtikrinti. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą lieka ir neterminuotai ar laikinai apribojus motinos valdžią CK 3.192 str. 1 d., 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pagal CK 3.3 str. įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis prasta ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovų turtinė padėtis nėra labai gera. Atsakovas gyvena kaime, jis niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos šalpos pensijos (b.l. 139), kitos jo pajamos nėra žinomos, atsakovė dirba, gauna minimalų atlyginimą, gyvena ūkiškai. Abu atsakovai registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Pripažintina, jog abu atsakovai turi absoliučią tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir negali piktnaudžiauti savo padėtimi, siekdami minimalizuoti pareigą teikti išlaikymą vaikui, todėl iš atsakovų proporcingai turtinei padėčiai priteistinas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas nepilnametei M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis - iš A. P. po 200,00 Lt kas mėnesį, iš G. K. po 300,00 Lt vaikui iš kiekvieno tėvo iki Marijos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos globėjas A. P. uzufrukto teise (CK 3.195 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str.1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.2 d.1 p.).

Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo dėl turto administratoriaus paskyrimo pažymėtina, kad ieškovo pateiktais duomenimis nekilnojamojo ir kito registruotino turto nepilnamečio vaiko vardu nėra, todėl pagrindo skirti turto administratorių nėra.

Atsakovei G. K. buvo teikiama antrinė teisine pagalba (b.l. 68, 75, 99), ją 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (b.l. 88, t.2, b.l. 2, 22). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo 142,00 Lt ir išlaikymo dalyje - 72,00 Lt, nuo kurių mokėjimo atsakovė atleista, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 74,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93 str.) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 702,97 Lt sumoje (t.2, b.l.22).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki M. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos jos globėjas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros M. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki M. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos jos globėjas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos globėju paskirti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamąją vietą nustatant pagal globėjo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas - 214,00 Lt žyminio mokesčio ir 74,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso valstybei - 288,00 Lt.

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 702,97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.