Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Krušinskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 5 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis(duomenys neskelbtini), ankstesnis teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnyje, 153 straipsnyje, 153 straipsnyje ir 310 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. P. 2011 m. pavasarį, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kambaryje, rankomis liesdamas mažametės savo dukters M. P., gim. (duomenys neskelbtini), lytinius organus, atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.

Be to, A. P. laikotarpiu nuo 2010 m. vasaros iki 2011 m. gegužės 30 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, savo gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kambaryje ir gyvenamojo namo kieme, mažametės dukters M. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vaikščiodamas nepridengtais lytiniais organais, atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

M. P. gimimo liudijimo kopija patvirtina, jog 2011 m. gegužės mėnesį M. P. buvo šešeri metai (b.l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1488/11(02) M. P. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose, sužalojimai padaryti dviem ir daugiau trauminių poveikių kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 1-2 savaitės iki apžiūros, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, būdingų seksualinei prievartai, nekonstatuota. Medicininių duomenų, nurodančių, kad M. P. turėjusi lytinius santykius, nėra. Nukentėjusios M. P. išoriniuose lytiniuose organuose - mergystės plėvėje sužalojimų nėra, burnoje, išangės srityje sužalojimų nėra. Ant M. P. lytinių organų ne jos kūnui priklausančių pašalinių objektų nėra. Tepinėliuose ir tamponuose su M. P. makšties, burnos turiniu spermijų nerasta (b.l. 43-44).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-138 nustatyta, kad M. P. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo sutrikimo būsenoje. M. P., atsižvelgiant į jos amžiaus ypatumus, protinio išsivystymo lygį, įvykių metu negalėjo (ir šiuo metu negali) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo (ir negali) tokiems veiksmams adekvačiai priešintis. M. P., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. M. P., atitinkamai jos amžiui, negalėjo ir negali surasti lytinio potraukio ir lytinių santykių esmės. M. P. dėl įvykių psichotraumuojančio poveikio toliau apklausti, jai dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje nerekomenduojama. Pažymėtina, jog M. P. parodymai, atitinkamai jos pažintinės veiklos ypatumams, ilgainiui gali stokoti detalių, tikslumo, ji gali supainioti įvykių detales, jas užmiršti ir kt., ypatingai, jei praeina kuo daugiau laiko nuo byloje nagrinėjamo įvykio. Šiuo metu M. P. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, nes duomenų apie M. P. psichikos būseną ir jos dinamiką po nusikalstamos veikos padarymo nėra, todėl sveikatos sutrikdymo masto, kuris turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į psichikos sutrikimo sunkumą ir jo trukmę, nustatyti nėra galimybės. M. P. byloje nagrinėjami įvykiai iki šiol veikia psichotraumuojančiai (stebima įtampa, nerimas, baimė, nesaugumas ir kt.); kitos neigiamos įvykio pasekmės gali pasireikšti ateityje, kai ji pradės suvokti įtariamojo seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdį ir reikšmę jos bei gyvūnų atžvilgiu. M. P. parodymai yra realistiški, pakankami, atitinkantys jos žodyną ir gyvenimo patirtį. Yra žinoma, jog įtariamasis mėgino daryti poveikį M. P., tačiau visa tai esminės įtakos jos duodamiems parodymams nepadarė (b.l. 60-63).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 94TPK-27 konstatuota, kad A. P. reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 99).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-64 nustatyta, kad objektyvių medicininių duomenų apie tai, kad A. P. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu, t.y. nuo 2010 m. vasaros iki 2011 m. birželio 1 d. būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra; jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. P. šiuo metu konstatuojamas žalingas alkoholio vartojimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. A. P. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Dėl psichikos sveikatos būklės A. P. gal dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus, stoti prieš teismą ir atlikti bausmę (b.l. 114-115).

Kratos protokolas patvirtina, jog 2011 m. birželio 2 d. kratos metu A. P. priklausančiame gyvenamajame name ant spintos rasti ir paimti žurnalai: „Tik vyrams“ 3 numeriai, „Playboy“ du numeriai, FHM kalendorius ir vienas žurnalas be titulinio lapo (b.l. 82-83).

Teismo posėdyje vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė paaiškino, kad pirmas pranešimas apie tai, jog A. P. galimai tvirkina mažametę savo dukrą, gautas dar 2009 m. gruodžio 28 d., tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2011 m. gavus analogišką informaciją, buvo vėl kreiptasi į teisėsaugos institucijas. M. P. prieš pradedant ikiteisminį tyrimą buvo konsultuota pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, iš vaiko piešimo, žaidimų terapijos gauta informacija leido įtarti kontaktinės seksualinės prievartos aktą. Šiuo metu M. P. nustatyta laikinoji globa A. P. šeimoje.

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą globėjas A. P. paaiškino, kad mergaitė jų šeimoje gyvena nuo 2011 m. liepos mėnesio, pradžioje naktimis prabusdavo, šūkaudavo, šiuo metu jaučiasi normaliai.

Pagal BK 153 straipsnį atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Mažamečio asmens tvirkinimas – tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ir kitokiais būdais, tokie veiksmai gali būti atliekami vaikui demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimą.

A. P. parodymai, kad jis inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, vertinami kaip jo gynybos versija ir atmestini, nes juos paneigia mažametės nukentėjusiosios M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, liudytojų J. Š., G. K. ir N. B. parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai. Aptariant bylos įrodymus, t. y. nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, kartu vertinamos ir specialistų išvados. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad tyrimą atliko reikiamą kvalifikaciją turinčios specialistės – vaikų ir paauglių psichiatrė ir vaikų ir paauglių psichologė, taip pat dalyvavo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė-stažuotoja, kurių kompetencija nekelia abejonių. Specialisčių išvados yra pagrįstos mažametės M. P. stebėjimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga ir psichiatrinio ir psichologinio tyrimo duomenimis, šios išvados aiškios, išsamios ir informatyvios.

Nukentėjusioji tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant specializuoto vaiko kambario psichologei, tiek teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu parodė iš esmės vienodai – kad tėtis lindo prie jos, lietė krūtinę, pilvuką, kišdavo pirštą į lytinius organus („putę“), jai tai nepatiko ir ji verkė, taip pat parodė, jog apie tai pasakojo mamai ir kaimynei N. (B.), taip pat ji patvirtino mačiusi tėvą tenkinant savo lytinį potraukį su ožka. Ji, atliekant ekspertizę, pasakojo mačiusi tėtę buvus lauke pliką. Ekspertizės išvadoje nurodyta, jog išanalizavus M. P. 2011 m. birželio 8 d. duotus parodymus, galima matyti, jog mergaitė ekspertizės metu juos iš esmės pakartoja (b.l. 62). Specialistės patvirtino, jog nukentėjusioji galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. Liudytoja G. K. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, jog dukra jai pasakojo, kad kaltinamasis prie jos lindo, grabaliodavo, darė „tuku tuku“, kad mergaitė verkė, jai skaudėjo. Ji taip pat analogiškai nukentėjusiosios parodymams patvirtino, kad kaltinamasis mergaitei prigrasino apie tai niekam nepasakoti. Liudytoja G. K. taip pat patvirtino, jog A. P. visiškai nuogas vaikščiodavo po kambarį, sodybos kiemą, taip pat tai, kad su dukra matė kaltinamąjį atliekant lytinį aktą su ožka. Liudytojos J. Š. ir N. B. taip pat parodė M. P. pasakojus, kad A. P. jai kišo pirštus į lytinius organus. Liudytoja N. B. patvirtino ir tai, kad Marija pasakojo mačiusi, kaip jos tėtis kiša „pimpalą“ ožkai. Nors kaltinamojo gynėja teigė, jog liudytojos N. B. parodymai vertintini kaip siekis atkeršyti A. P. už tariamą jos dukrų tvirkinimą, tačiau tokie argumentai atmestini, nes liudytojos N. B. parodymai nė kiek neprieštarauja pačios nukentėjusiosios bei liudytojų G. K. ir J. Š. parodymams. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne N. B. iniciatyva, o prokuratūrai gavus informaciją iš Šilavoto seniūnijos ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Be to, iš M. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, matyti, jog mergaitė parodė, kad N. B. jos neprašė meluoti. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji M. P. tvirtino, kad ji nieko neišsigalvojanti, kad niekas neliepė jai meluoti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie galimą liudytojų poveikį M. P. parodymams. Tai, jog mergaitė apie A. P. elgesį nieko nepapasakojo savo klasės mokytojai V. M., yra visiškai paaiškinama, ypač atsižvelgiantį teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas išvadas, kad viso tyrimo metu buvo stebimas M. P. gynybiškumas, gėdijimasis kalbėti apie byloje nagrinėjamą įvykį. Akivaizdu, kad nukentėjusioji tik klausinėjama pasakojo apie tvirkinimo veiksmus, pati iniciatyvos pasipasakoti svetimiems asmenims apie A. P. elgesį nerodė, išskyrus savo motiną, iš kurios vaikas natūraliai ir tikėjosi pagalbos. Liudytojos J. Š., G. K. ir N. B. iš esmės vienodai aiškino joms iš nukentėjusiosios išgirstas nusikaltimų faktines aplinkybes, jų parodymų detalės sutampa, jų bei nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, aiškūs, patvirtina, papildo vieni kitus, jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vieningą įrodomąją medžiagą bei atskleidžia nusikalstamų veikų vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nėra pagrindo. Teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių mažametė nukentėjusioji ar jos motina, taip pat liudytojos galėtų kaltinamąjį apkalbėti, melagingai apkaltinti.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia A. P. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnyje: A. P. savo namuose atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, 2011 m. pavasarį rankomis liesdamas mažametės savo dukters M. P. lytinius organus, taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. vasaros iki 2011 m. gegužės 30 d. mažametės dukters akivaizdoje vaikščiodamas nepridengtais lytiniais organais, o 2010 m. vasarą savo sodybos tvarte, mažametės dukters akivaizdoje atlikdamas lytinį aktą su ožka. Tuo jis pasikėsino į mažametės M. P. seksualinį neliečiamumą. Tokie jo veiksmai gali sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Mažamečio asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio atžvilgiu ir nori taip veikti. Veikos yra baigtos – įstatymas nereikalauja tokios veikos pasekmių, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiui. Nusikaltimus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia – jis žinojo, kad jo dukra M. P. yra mažametė. Byloje surinkti duomenys ir jais nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakankamai gyvenimiškos ir seksualinės patirties turintis vyras, liesdamas mažametės dukros lytinius organus, namuose vaikščiodamas nepridengtais lytiniais organais, atvirai tenkindamas savo iškreiptus seksualinius poreikius su gyvuliu, siekė dukrą lytiškai sujaudinti, sukelti jos ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis. Toks elgesys draudžiamas mažamečių asmenų atžvilgiu, siekiant apsaugoti juos nuo jokiais būdais nepateisinamo per ankstyvo kišimosi į jų lytinį ir dorovinį vystymąsi. Šiuo atveju A. P. neteisėtas elgesys mažametės dukros atžvilgiu akivaizdžiai buvo toks, kuris pažeidė minėtus įstatymo saugomus gėrius, ir jis visais inkriminuojamais epizodais atitinka tvirkinamųjų veiksmų turinį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 153 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.) žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui mažamečio asmens atžvilgiu, į tai, jog kaltinamasis dėl žemų paskatų nusikalto prieš mažametį savo šeimos narį, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąsias nusikalstamas veikas, sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas. A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis laikomas pirmiau neteistu (b.l. 90), todėl teismas bausmių terminą nustato žemiau jo vidurkio.

Teismui konstatavus, kad kaltinamojo padarytos trys nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, yra realioji nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės, atskirai paskirtos už šias nusikalstamas veikas, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Įvertinus kaltinamojo asmenybę - neįrašytas į narkologo ar psichiatro įskaitą (b.l. 96), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 91-94), pensininkas, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant vieną BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, vieną BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiosios M. P., uždraudžiant A. P. iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąją, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji (BK 72¹ straipsnis).

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate saugomi „FHM“ kalendorius, „FHM“ žurnalas, du žurnalai „Playboy“, trys žurnalai „Tik vyrams“, žurnalas be titulinio lapo grąžintini jų savininkui A. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Byloje Prienų rajono apylinkės prokuratūra, gindama mažametės nukentėjusiosios M. P. interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 litų neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai, atlyginimo.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys.

Byloje surinkti duomenys ir jais patikimai nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad mažametė nukentėjusioji M. P. dėl kaltinamojo A. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė baimę, išgąstį, nesaugumo jausmą, pažeminimą, psichologinę įtampą, nerimą, išgyveno gėdos jausmą, tuo kaltinamasis jai padarė moralinę žalą, kuri ateityje gali atsiliepti mergaitės vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, šiuo metu sunku nustatyti, kokią įtaką jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos turės ateityje. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. P. nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo fizinio smurto bei intensyvaus psichinio smurto. Jo ir dukros santykiai buvo geri. A. P. turtinė padėtis nėra gera, jis gauna senatvės pensiją, niekur nedirba. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, jo kalte, nukentėjusiajai sukeltais išgyvenimais, nuteistojo turtine padėtimi, civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 10000 Lt. Nepilnametei M. P. priteistų lėšų tvarkytoju paskirtinas jos atstovas pagal įstatymą globėjas A. P..

Dėl kaltinimo žiauriu elgesiu su gyvūnu

Kaltinamasis A. P. atiduotas teismui taip pat kaltinant jį žiauriu elgesiu su gyvūnu, o būtent, kad jis 2010 m. vasarą, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kieme, tvarte atlikdamas lytinį aktą su naminiu gyvuliu – ožka, taip jį kankindamas, žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Kaltinamasis A. P. kaltės dėl žiauraus elgesio su ožka nepripažino.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas A. P. padarius BK 310 straipsnyje numatytą nusikaltimą yra nepagrįstas. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Žiauraus elgesio su gyvūnu atveju būtina, kad gyvūnas žūtų arba būtų suluošintas, t.y. šio nusikaltimo sudėtis yra materiali. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ožkos žuvimą ar suluošinimą dėl A. P. žiauraus elgesio su ja. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. P. veikoje nenustatyti visi būtini BK 310 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos – žiauraus elgesio su gyvūnu - sudėties objektyvieji požymiai. Todėl A. P. pagal BK 310 straipsnį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje, (mažametės tvirkinimas, rankomis liečiant jos lytinius organus) ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje, (mažametės tvirkinimas, jos akivaizdoje demonstruojant nepridengtus lytinius organus) ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje, (mažametės tvirkinimas, jos akivaizdoje tenkinant seksualinius poreikius su ožka) ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti bausmes, paskirtas už veikas pagal BK 153 straipsnį, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir uždraudžiant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiosios M. P..

Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. P. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 15 d., ir laiką, išbūtą ekspertizės įstaigoje nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Prienų rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. P. nukentėjusiajai M. P. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai priteistomis piniginėmis lėšomis paskirti disponuoti uzufrukto teise jos atstovą pagal įstatymą globėją A. P..

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

„FHM“ kalendorių, žurnalą „FHM“, du žurnalus „Playboy“, tris žurnalus „Tik vyrams“, žurnalą be titulinio lapo, saugomus Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, grąžinti jų savininkui A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.