Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-19-253/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-10
Bylos Nr.: 2A-19-253/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
Atsakovas: A. B.
Ieškovas: V. B.
Trečiasis asmuo: DNSB „Pajūris“, O. J. V.

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas

Civilinė byla Nr. 2A-19-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01485-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; (S) 2.3.2.8; 2.3.2.6.1; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. ir ieškovo V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. B. ir atsakovei A. B., trečiasis asmuo DNSB „Pajūris“, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo, trečiojo asmens O. J. V. ieškinį ieškovui V. B. dėl pinigų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė, nutraukus jo ir atsakovės santuoką, padalyti santuokos metu įgytą turtą ir turtines prievoles. Prašė santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui už jam tenkančią minėto buto dalį priteisiant 23 550 Eur kompensaciją. Santuokoje įgytus automobilius siūlė dalyti taip: automobilį „Ford Focus“ priskirti atsakovei, jam iš jos priteisiant 144,81 Eur kompensaciją; automobilį „Honda CR-V“ priteisti atsakovei, išmokant ieškovui 1158,48 Eur kompensaciją, automobilį „Mercedes Benz“ yra pardavęs jau po santuokos nutraukimo už 300 Eur, todėl sutinka atsakovei sumokėti 150 Eur kompensaciją; automobilį „Chrysler Voyager“ yra pardavęs 2015-08-04 už 150 Eur, todėl sutinka sumokėti atsakovei 75 Eur kompensaciją. Savos gamybos priekabą prašo priteisti ieškovui, atsakovei už tai priteisiant 144,81 Eur kompensaciją; traktorių „Porsche“ prašo priteisti jam, o atsakovei priteisti 579,24 Eur kompensaciją. Krautuvą „Zeppelin“ pardavė 2016-11-20 už 4200 Eur ir sutinka išmokėti ieškovei 2100 Eur kompensaciją. Revolverį „ME 38 Compact G 380 ME GUM“ Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas neatlygintinai perdavė Valstybiniam ginklų fondui ir kompensacija už jį ieškovei nepriteistina.

2. Atsakovė A. B. (toliau – atsakovė) pateikė patikslintą priešieškinį ir prašė priteisti jai iš ieškovo 8 036,96 Eur kompensaciją už jos asmenines lėšas, panaudotas šalių kilnojamajam turtui įsigyti ir bendram turtui pagerinti, 69 363,99 Eur kompensaciją už ieškovo turimas arba nežinomiems tikslams panaudotas atsakovės asmenines lėšas ir 9 385,71 Eur kompensaciją už 2007-10-20–2013-10-21 laikotarpiu ieškovo vardu gautas palūkanas; priteisti jai asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui iš jos priteisiant 18 601,90 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovės ieškovui 144,81 Eur kompensaciją už parduotą automobilį „Ford Focus“; priteisti ieškovui priekabą, atsakovei už tai priteisiant 144,81 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei 1500 Eur vertės automobilį „Honda CR-V“, išmokant ieškovui 750 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei iš ieškovo 150 Eur kompensaciją už parduotą automobilį „Mercedes Benz“, 75 Eur kompensaciją už ieškovo parduotą automobilį „Chrysler Voyager“ ir 43,44 Eur kompensaciją už ieškovo perduotą Ginklų fondui revolverį „ME 38 Compact G 380 ME GUM“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2 100 Eur kompensaciją už ieškovo parduotą krautuvą „Zeppelin“; priteisti ieškovui traktorių „Porsche“, atsakovei priteisiant 579,24 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei iš ieškovo 226 Eur kompensaciją už automobilio „Honda CR-V“ priežiūrą ir išlaikymą; 3 721,67 Eur kompensaciją už solidariųjų prievolių vykdymą; pripažinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir šį namą priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už jam tenkančią nuosavybės dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Savo reikalavimus atsakovė grindė tuo, kad 2007-10-05 jos mama O. J. V., atstovaujama pagal įgaliojimą ieškovo, pardavė UAB „Nilorada“ jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 265 002,31 Eur (915 000 Lt), o 2007-10-17 O J. V. atsakovei padovanojo 188 253,01 Eur (650 000 Lt), pervesdama juos į atsakovės banko sąskaitą. Rašytinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau pinigai padovanoti asmeniškai atsakovei, nuorodų, kai jie būtų dovanojami abiem sutuoktiniams, nėra. Atsakovė dalį šių lėšų – 185 356,81 Eur – iškart pervedė ieškovui jų šeimos poreikiams tenkinti ir dalis jų, t. y. 41 994,90 Eur, buvo panaudota sūnums, buitiniams pirkiniams, laisvalaikiui. Iš likusių pinigų 16 073,91 Eur buvo panaudota šalių turtui įsigyti ir pagerinti (automobiliui „Honda CR-V“ įsigyti – 7 008,80 Eur, krautuvui „Zeppelin“ įsigyti – 7 240,50 Eur, automobiliui „Mercedes Benz“ įsigyti – 1 737,72 Eur, 1 448,10 Eur – butui (duomenys neskelbtini) pagerinti, 666,13 Eur – pradiniam įnašui už buto renovaciją), pusę šios sumos (8 036,96 Eur) atsakovė prašo priteisti jai kaip kompensaciją. 57 924 Eur buvo panaudota namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui. 69 363,99 Eur lėšų dalies panaudojimas jai nežinomas ir atsakovė tikrai neišleido šių pinigų savo kelionėms ir kitiems poreikiams. Šalys gaudavo pajamų iš savo darbo užmokesčių, ieškovo banke laikytų indėlių, šių pajamų pakako kasdienėms reikmėms, todėl atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 69 363,99 Eur, kaip nepagrįstai valdomą jos asmeninę nuosavybę.

4. Pagal ieškovo banko sąskaitos AB „Citadele“ išrašus matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-10-20 iki 2013-10-21 ieškovas gavo 18 771,41 Eur palūkanų (po 260,71 Eur per mėnesį) už šiame banke laikytus indėlius; abi šalys dirbo, ieškovas gaudavo atlyginimą nuo 318 iki 434 Eur per mėnesį, o atsakovė – 383,68 Eur per mėnesį, didieji šeimos poreikiai buvo tenkinami iš atsakovės mamos padovanotų pinigų, todėl atsakovė yra įsitikusi, kad ieškovo gaunamos palūkanos nebuvo išleistos šeimos poreikiams ir ieškovas turi sumokėti jai pusės jų dydžio kompensaciją. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo ieškovė nurodo, kad jis buvo įsigytas iškeitus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 2 896,20 Eur vertės butą į šį 4 054,68 Eur įkainotą butą, 1 158,48 Eur skirtumas buvo padengtas iš šeimos lėšų. Ginčo dėl šio buto atitekimo atsakovei nėra, todėl ji prašo jai jį ir priteisti, o iš jos ieškovui priteisiamos kompensacijos dydį nustatyti pagal artimiausią šio sprendimo priėmimui byloje esančią informaciją apie jo rinkos vertę, t. y., pagal VĮ Registrų centro duomenis, buto vertė yra 40 100 Eur, atėmus iš turto vertės ieškovės asmenines lėšas (2 896,20 Eur), panaudotas šiam butui įsigyti.

5. Atsakovė prašė namą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine jos ir atsakovo nuosavybe, kadangi jie santuokoje šį turtą sukūrė. Namas yra pastatytas ieškovo motinai A. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype, jai buvo išduotas ir statybos leidimas, tačiau visas darbas ir lėšos buvo naudojamos sutuoktinių. 2005-05-12 šio namo statybai ir įrengimui ieškovo vardu buvo paimtas 14 481 Eur kreditas iš AB SEB banko, taip pat jam panaudota 57 924 Eur atsakovės motinos padovanotų pinigų. Ieškovas ir pats buvo iškėlęs reikalavimą pripažinti šį namą bendrąja šalių nuosavybe, tačiau, atlikęs jo teisinę registraciją savo motinos A. B. vardu, šio reikalavimo atsisakė. A. B., įtraukta šioje byloje trečiuoju asmeniu, niekada nereiškė nuosavybės teisių į šį namą ir neskyrė jo statybai nei lėšų, nei darbo, todėl negali būti pripažįstama šio turto savininke. Šio turto rinkos vertė yra 20 400 Eur, šalys jos neginčija ir ji laikytina pagrįsta. Kadangi šio namo statybai yra panaudota 57 924 Eur asmeninių ieškovės lėšų ir ji turi teisę gauti už tai kompensaciją, ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe visą šį namą, nepriteisiant ieškovui už tai jokios kompensacijos.

6. Nuo ieškinio pateikimo ieškovas nebevykdė ir solidariosios prievolės kreditorei AB SEB bankui. Atsakovė viena įvykdė likusią šios prievolės dalį – 7 339,95 Eur, todėl prašo priteisti jai iš ieškovo 3 669,98 Eur kompensaciją. Sudarius kredito sutartį, banko reikalavimu buvo sudaryta ir buto draudimo sutartis, kurią nuo 2013-09-13 vykdydama viena atsakovė yra sumokėjusi 103,38 Eur, todėl ieškovas turi jai kompensuoti 51,59 Eur, iš viso už solidariųjų prievolių vykdymą jis turi jai kompensuoti 3 721,67 Eur.

7. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje O. J. V. pareiškė byloje savarankišką reikalavimą ieškovui dėl 249 000 Lt (72 115, 38 Eur) grąžinimo. Ji nurodė, kad 2007-09-25 buvo įgaliojusi savo žentą ieškovą parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jis 2007-10-05 jį pardavė UAB „Nilorada“ . Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta pirkimo kaina – 915 000 Lt, taip pat pažymėta, kad 265 000 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti grynaisiais, o 650 000 Lt – į O. J. V. sąskaitą. Dėl pastarosios sumos ginčo nėra, ji buvo pervesta į nurodytą sąskaitą, o vėliau ji padovanojo šias lėšas savo dukrai ieškovei. Likę 265 000 Lt buvo grynaisiais išmokėti V. B., jis yra tai patvirtinęs pas notarą, tačiau jai perdavė tik 16 000 Lt. Likusių 249 000 Lt ieškovas nėra perdavęs, O. J. V. visą laiką tikėjo, kad kada nors atgaus ir šiuos pinigus, tačiau kol ieškovas buvo jos žentas, jo neskubino ir į teismą nesikreipė, o dabar prašo priteisti jai šiuos ieškovo be pagrindo įgytus ir laikomus jos pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio reikalavimai iš dalies patenkinti. Teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalijo tokiu būdu: ieškovui pripažino asmeninės nuosavybės teisę į traktorių „Porsche“, atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į automobilį „Honda CR-V“, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 197,68 Eur dydžio kompensaciją už didesnę jam atitekusią kilnojamojo turto, kurį jis yra pardavęs ar kitaip perleidęs, dalį, atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nepriteisė ieškovui kompensacijos už šį turtą; nustatė, kad atsakovė asmeniškai įvykdys prievolę sumokėti DNSB „Pajūris“ 2 155,78 Eur už namo, kuriame yra šis butas, renovaciją. Pripažino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojais ir savininkais V. B. ir A. B., panaikino 2016-05-16 VĮ Registrų centro duomenų bazės įrašą, kuriame šio namo savininke nurodyta A. B., pripažino atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teisę į šį namą ir nepriteisė iš jos ieškovui kompensacijos už šį santuokoje įgytą turtą. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas atmetė, taip pat atmetė trečiojo asmens O. J. V. reikalavimą dėl 72 115, 38 Eur priteisimo iš ieškovo V. B.. Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovės A. B. 1059,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei A. B. iš V. B. ir A. B. po 50,68 Eur advokato pagalbos išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės A. B. 1018 Eur žyminio mokesčio, atleido ją nuo likusios nesumokėtos šio mokesčio dalies sumokėjimo. Priteisė valstybei iš O. J. V. 200 Eur žyminio mokesčio, atleido ją nuo likusios nesumokėtos šio mokesčio dalies sumokėjimo.

9. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens O. J. V. perleistų lėšų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe arba asmenine atsakovės nuosavybe, nustatė, kad iš proceso dalyvių bankinių sąskaitų duomenų matyti, kad iškart po to, kai į O. J. V. sąskaitą UAB „Nilorada“ pervedė 650 000 Lt, ji šias lėšas pervedė A. B., o ši po trijų dienų 640 000 Lt pervedė ieškovui, kaip pati nurodė, šeimos poreikiams tenkinti. Jokia rašytinė sutartis dėl šių lėšų perleidimo nebuvo sudaryta, o iš bylos medžiagos apie jos esmę galima spręsti tik tiek, kad tai buvo neatlygintinis lėšų perleidimas, ir trečiasis asmuo dėl jų grąžinimo pretenzijų nereiškia. CK 6.469 straipsnyje nustatyta privaloma rašytinė dovanojimo sutarties forma, kai dovanojama didesnė kaip 1500 Eur (pinigų pervedimo metu – 5000 Lt) suma. Šios formos nesilaikymas nedaro paties sandorio automatiškai negaliojančio, tačiau atima iš jo šalių teisę liudytojų parodymais įrodinėti jo sudarymo ar įvykdymo faktą (CK 1.93 str.) bei tikėtis, kad ir tretieji asmenys, šiuo atveju – ieškovas, kilus ginčui supras tokio sandorio esmę ir sąlygas taip pat, kaip ir jo šalys. Lėšų perleidimo metu visas šio proceso šalis siejo glaudūs šeiminiai ir pasitikėjimo santykiai, trečiasis asmuo buvo įgaliojęs ieškovą rūpintis didelę vertę turinčio žemės sklypo nuosavybės dokumentų sutvarkymu, pirkėjo suradimu, derybomis ir pardavimu, abiem sutuoktiniams buvo pažadėta, kad gautos lėšos bus skirtos jų šeimai, o atsakovė pati yra parodžiusi ir bankinių pavedimų duomenys patvirtina, kad gautas lėšas, išskyrus 8 000 Lt, pervestus seseriai, po kelių dienų pervedė savo sutuoktiniui disponuoti bendrų šeimos poreikių tenkinimui ir iki pat 2013 m. rudens (6 metus) nereiškė jam jokių pretenzijų dėl šių lėšų naudojimo. Abi šalys yra patvirtinusios, kad šie pinigai buvo naudojami būtent šeimos poreikių tenkinimui – buto pagerinimui, namo statyboms, pilnamečiais tapusių vaikų mokslams, dovanoms ir kitiems poreikiams, kelionėms, jubiliejams ir t. t. Dėl to teismas pripažino, kad O. J. V. A. B., o šios – V. B. 2007 m. spalio mėn. pervestos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne asmeninė atsakovės nuosavybė. Teismas nurodė, kad toliau sprendime atsižvelgė į tai, kad ši didelė pinigų suma buvo neatlygintinai gauta iš atsakovės motinos.

10. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimų priteisti jai kompensacijas už jos asmeninių lėšų panaudojimą šalių kilnojamojo turto įsigijimui ir bendro turto pagerinimui, už ieškovo turimas arba nežinomiems tikslams panaudotas atsakovės asmenines lėšas ir už 2007-10-20–2013-10-21 laikotarpiu ieškovo vardu gautas palūkanas, nustatė, kad, pripažinus O. J. V. perleistas pinigines lėšas bendrąja šalių jungtine nuosavybe, atsakovės reikalavimas priteisti jai 8 036,96 Eur kompensaciją už šių jos asmeninių lėšų panaudojimą santuokoje įsigyto kilnojamojo turto įsigijimui ir turimo bendro turto pagerinimui negali būti tenkinamas. Tuo pačiu pagrindu atmesti ir atsakovės reikalavimai priteisti jai 69 363,99 Eur kompensaciją už ieškovo turimas arba nežinomiems tikslams panaudotas atsakovės asmenines lėšas bei 9 385,71 Eur kompensaciją už 2007-10-20–2013-10-21 laikotarpiu ieškovo vardu gautas palūkanas. Iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo šalys gyveno santuokoje, naudojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas lėšas taip, kaip susitarė – laikydamos vis mažėjančius indėlius banke ir leisdamos turimus pinigus labiau ir mažiau pastebimiems savo poreikiams ir norams tenkinti. Skrupulingas atsakovės skaičiavimas, kad tiek pinigų, kiek jie buvo gavę iš jos mamos, gyvendami kartu, negalėjo išleisti, nėra pagrįstas buhalteriškai pagrįstais šeimos išlaidų apskaitos duomenimis ir prasilenkia su gyvenimiška praktika, kad padidėjus galimybėms paprastai padidėja ir išlaidos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po šių lėšų gavimo pati atsakovė pakankamai ilgai nedirbo, tuo metu šalių sūnūs siekė aukštojo išsilavinimo Didžiojoje Britanijoje, tam buvo reikalingos nemažos lėšos jų pragyvenimui, jiems buvo perkamos nemažos dovanos, atsakovė šventė jubiliejų, viena ir kartu su ieškovu keliavo ir t. t. Teismas pažymėjo, kad nutraukus santuoką dalijamas jos pabaigoje esantis turtas, o atsakovė byloje nėra net įrodžiusi, kad šios lėšos buvo likusios neišleistos, šalims pradėjus gyventi atskirai ir faktiškai nutrūkus jų santuokai.

11. Pasisakydamas dėl transporto priemonių ir ginklo padalijimo bei kompensacijų už juos priteisimo teismas nurodė, kad abi šalys pripažįsta santuokos metu įgijusios kilnojamąjį turtą – automobilius „Ford Focus“, „Honda CR-V“, „Mercedes Benz“, „Chrysler Voyager“, savos gamybos priekabą, traktorių „Porsche“, krautuvą „Zeppelin“ ir revolverį „ME 38 Compact G 380 ME GUM“. Abi šalys sutaria dėl transporto priemonių padalijimo, automobilius „Ford Focus“ ir „Honda CR-V“ priskiriant atsakovei, o likusias transporto priemones – ieškovui. Ginčas kilo tik dėl atsakovei priskirtino automobilio „Honda CR-V“ vertės: ieškovas automobilį įvertino pagal jo įsigijimo kainą, t. y. 2316,96 Eur, o atsakovė 1500 Eur vertę nustatė, atsižvelgusi į nusidėvėjimą. Teismas sprendė, kad šio automobilio vertė nustatytina pagal atsakovės pasiūlymą, nes automobilis per 5 metus trukusį bylos nagrinėjimą nusidėvėjo. Teismas nepriteisė atsakovei 226 Eur už „Honda CR-V“ priežiūrą ir išlaikymą, nes atsižvelgė į ieškovo nesutikimą su šiuo reikalavimu, kad žiemines padangas šiam automobiliui jis pasiėmė, nes jos jam ir priklausė, kitokių įrodymų dėl šios aplinkybės nepateikta, į faktą, kad šalims nustojus vesti bendrą ūkį joms abiem liko po keletą transporto priemonių, kurias jos eksploatavo ir pardavinėjo savo nuožiūra. Teismas, pasisakydamas dėl kompensacijos atsakovei už ginklą priteisimo, nurodė, kad šis kilnojamojo turto objektas buvo įsigytas šalių santuokos metu, todėl ieškovas, vienašališkai nuspręsdamas atiduoti jį neatlygintinai, sumažino bendros nuosavybės apimtį šio ginklo verte ir turi kompensuoti už tai atsakovei 43,44 Eur. Teismas, susumavęs šalims tenkančias kompensacijas už dalytinas transporto priemones bei ginklą, nustatė, kad atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 894,81 Eur, o ieškovas atsakovei – 3092,49 Eur kompensaciją, todėl iš ieškovo atsakovei priteisiama šių skaičiavimų skirtumą atitinkančio 2 197,68 Eur dydžio kompensacija.

12. Spręsdamas reikalavimą dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo teismas nustatė, kad ieškovas, sutvarkęs šio pastato statybą leidžiančius dokumentus ir įregistravęs jį VĮ Registrų centro duomenų bazėje, pareiškė, kad jokių pretenzijų į šį namą nebeturi, nes tai yra jo motinos A. B. vardu įregistruotas turtas. Atsakovė A. B. su tuo nesutiko. Nors byloje nebuvo pareikšti reikalavimai pripažinti ieškovą ir atsakovę gyvenamojo namo statytojais ar ginčijamas statybos leidimo išdavimas ar proceso metu ieškovo pastangomis atlikta jo registracija A. B. vardu, tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad būtina išspręsti ir šiuos tiesiogiai susijusius reikalavimus. Byloje nebuvo ginčo, kad šio gyvenamojo namo statytojai buvo būtent atsakovas ir ieškovė, o statybos leidimo išdavimas ir pastato registravimas A. B. vardu buvo susieti tik su jos nuosavybės teisėmis į žemės sklypą, ant kurio jis pastatytas, dėl to tikraisiais jo statytojais pripažįstamos šalys. Kadangi ieškovas atsisakė savo reikalavimo pripažinti jį šio turto bendraturčiu, o atsakovė palaikė ne tik šį reikalavimą, bet ir reikalavimą priteisti jai po santuokos nutraukimo visą šį turtą asmeninės nuosavybės teise, toks jos reikalavimas, įvertinus proceso dalyvių pozicijas ir byloje surinktus įrodymus apie tai, iš kokių lėšų šis turtas buvo pastatytas, yra pagrįstas ir tenkinamas.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad namo statybai buvo paimtas 50 000 Lt (14 481 Eur) kreditas bei panaudotos atsakovės motinos lėšos, į tai, kad nuo šalių bendro gyvenimo pabaigos ieškovas yra nusišalinęs nuo įsipareigojimų pagal 2005-05-12 tarp AB SEB banko ir ieškovo sudarytą kredito sutartį vykdymo, kad atsakovė proceso metu yra viena padengusi įsiskolinimo likutį ir prašo priteisti jai 3 721,67 Eur kompensaciją už šios solidariosios prievolės įvykdymą, nusprendė nepriteisti ieškovui kompensacijos už šio santuokoje įgyto esanįvykdymą.

14. Teismas, pasisakydamas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), skolos už jo renovavimą DNSB „Pajūris“ padalijimo, nustatė, kad šis butas įgytas santuokos metu ir įgytas išmainius atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 2 896,20 Eur vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), į šį 4 054,68 Eur įkainotą butą. Ginčo dėl to, kad šis butas iki mainų priklausė asmeniškai atsakovei, byloje nebuvo, taip pat nekilo ginčas ir dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), dalijant šalių turtą po santuokos nutraukimo, turi atitekti būtent atsakovei ir kad jos nuosavybės dalis jo vertėje turi būti didesnė tais 2 896,20 Eur, kurie įgyjant šį turtą buvo jos asmeniškai įnešti išmainyto buto vertės pavidalu. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl šio buto vertės nustatymo – ieškovas prašė ją nustatant remtis jo užsakymu UAB korporacijos „Matininkai“ 2015-06-10 parengta šio buto vertinimo ataskaita, pagal kurią šio buto rinkos vertė tuo metu buvo 47 100 Eur, o atsakovė, įrodinėdama, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė iki šiol nepasibaigė, prašė nustatant šią vertę remtis paskutiniais byloje esančiais duomenimis apie jo vertę – VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos 2018-01-01 ši vertė buvo 40 100 Eur. Ieškovo užsakytas vertinimas buvo atliktas prieš pat dalinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimą, dėl to teismas pripažino dalijamo turto rinkos verte 47 100 Eur sumą.

15. Atėmus iš ieškovui skirtinos 23 550 Eur dalies anksčiau aptartą 2 896,20 Eur sumą, atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 20 653,80 Eur kompensaciją už didesnę jai tenkančią turto dalį. Tokiu atveju tarp šalių lygiomis dalimis turėtų būti padalyta ir prievolė DNSB „Pajūris“ – iki šiol neišmokėta už namo, kuriame yra šis butas, renovaciją 7443,49 Lt (2 155,78 Eur) suma, kiekvienam po 1 077,89 Eur. Tačiau teismas, įvertinęs faktą, kad atsakovės asmeninis indėlis, įsigyjant šį butą, sudarė daugiau kaip 2/3 jo vertės, didžiulį šio buto rinkos vertės pokytį nuo jo įgijimo momento (4 054,68 Eur), į tai, kad būtent didžiausio jo vertės išaugimo laikotarpiu šalims atsakovės motinos buvo perleista didžiulė pinigų suma, į tai, kad ieškovas buvo kaltas dėl šių šalių santuokos nutrūkimo, ir faktą, kad jis nuo 2013 m. vasaros yra išėjęs gyventi atskirai ir visiškai nesirūpina šio buto išlaikymu, nusprendė nepriteisti ieškovui kompensacijos už šio santuokoje įgyto turto dalį. Priimant tokį sprendimą, prievolė atlyginti namo, kuriame yra šis butas, renovavimo išlaidas taip pat palikta atsakovės asmenine prievole.

16. Teismas atmetė trečiojo asmens O. J. V. reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 72 115, 38 Eur (249 000 Lt) ir nurodė, kad nėra įrodymų, jog ieškovas, atstovavęs O. J. V., būtų gavęs papildomą pinigų sumą – skirtumą tarp žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų 915 000 Lt ir neginčijamų 666 000 Lt. Faktas, kad O. J. V. buvo įgaliojusi ieškovą tvarkyti žemės pardavimo reikalus ir iki pat jo bei savo dukters skyrybų bylos (6 metus) nereiškė jam jokių pretenzijų dėl šio trūkumo, kelia rimtų įtarimų, kad šio reikalavimo pareiškimas dukters skyrybų byloje yra bandymas atkeršyti ieškovui, naudojantis oficialių rašytinių įrodymų svarumu. Teismas pripažino logiškais, teisingais ir patikimais liudytojo R. J. M. parodymus apie sandorio kainos nustatymą ir išmokėjimą. Jokių priežasčių, dėl ko šis liudytojas turėtų meluoti, nebuvo nustatyta; be to, būtent jo parodymus patvirtina ir O. J. V. reikalavimo teiginys, kad ji yra gavusi būtent 666 000 Lt – po 2000 Lt už kiekvieną 3,33 ha ploto sklypo arą, pripažįstant, kad 16 000 Lt buvo sumokėti grynaisiais (tą patį nurodė ir liudytojas), o 650 000 Lt pervesti į jos banko sąskaitą (tai patvirtina sąskaitų išrašai). Teismas pažymėjo, kad ir atsakovė, atsakydama į klausimus po liudytojo R. J. M. apklausos, pripažino nuo pat tarimosi dėl šio sandorio sudarymo pradžios žinojusi sutartą už jį kainą – po 2000 Lt už arą, taip pat žinojusi, kad jos sutuoktinis, su kuriuo ji tuo metu gerai sutarė ir nė neketino skirtis, negavo likusių sutartyje nurodytų 249 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovė A. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovei priteistinų kompensacijų panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti atsakovei iš ieškovo 8036,96 Eur kompensaciją už atsakovės asmenines lėšas, panaudotas turto įsigijimui, 69 363,99 Eur kompensaciją už ieškovo nežinomiems tikslams panaudotas asmenines lėšas bei 9385,74 Eur kompensaciją už ieškovo vardu gautas palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nesutinka su teismo išvada, kad 188 253,01 Eur, kuriuos jai pervedė motina O. J. V., buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Jos motina šias lėšas padovanojo asmeniškai atsakovei, o tai, kad ji šias lėšas pervedė ieškovui, nekeičia lėšų nuosavybės pobūdžio. Teismo išvada, kad šios lėšos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, dėl to jos yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra nepagrįsta, nes teismas lėšų panaudojimo faktą sutapatino su nuosavybės teise. Atsakovės motina visą laiką teigė, kad lėšos dovanojamos asmeniškai atsakovei, o tai, kad šalis siejo glaudūs, pasitikėjimu grįsti santykiai, o ieškovas buvo įgaliotas rūpintis atsakovės motinos žemės sklypo pardavimu bei lėšų panaudojimu, nereiškia, kad lėšos buvo skirtos abiem sutuoktiniams bendrai.

17.2. Apeliantė pažymėjo, kad jeigu už parduotą žemės sklypą gautos lėšos būtų dovanotos ir ieškovui, jis būtų turėjęs už gautas pajamas sumokėti mokesčius, tačiau tokių duomenų byloje nėra, o tai patvirtina faktą, kad lėšos buvo dovanojamos tik atsakovei asmeniškai.

17.3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad dėl to, jog ieškovė 6 metus nereiškė pretenzijų ieškovui dėl lėšų panaudojimo, lėšos buvo naudojamos bendriems poreikiams, o tai reiškia, kad lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Šalims gyvenant kartu nekilo poreikis reikalauti ataskaitų apie lėšų panaudojimą, tačiau ieškovui išėjus gyventi su kita moterimi, atsakovei tapo žinoma, kad jos asmeninių lėšų bei ieškovo vardu gautų palūkanų nuo investuotų asmeninių atsakovės lėšų neliko, tačiau nežinoma, kokiems tikslams jos buvo panaudotos.

17.4. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti atsakovei 8036,96 Eur kompensaciją už pirktą bendrą kilnojamąjį turtą – automobilius, krautuvą, buto pagerinimus. Atsakovė iš motinos jai asmeniškai padovanotų lėšų 16 073,91 Eur skyrė turto įsigijimui ir jo pagerinimui, dėl to jai priteistina pusė (8036,96 Eur) šios sumos.

17.5. Teismas iš dalies teisingai nurodo, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, tačiau iš atsakovės motinos jai asmeniškai dovanotų 188 253,01 Eur šeimos poreikiams buvo išleista tik dalis, t. y. 115 992,81 Eur: 2896,20 Eur asmeninių atsakovės poreikių tenkinimui, 33 306,30 Eur išleista vaikams (buto įsigijimui, mokslams, gimtadienio dovanoms), 8688,60 Eur panaudota kasdienėms šeimos reikmėms, (duomenys neskelbtini) statybai. Taigi bendro gyvenimo metu buvo išleista 115 992,81 Eur, o likusios 69 363,99 Eur sumos panaudojimas neaiškus. Atsakovė detaliai nurodė, kiek išleido vaikams ir kitų poreikių tenkinimui, ieškovas nepateikė įrodymų, kad likusi 69 363,99 Eur suma buvo panaudota šeimos poreikiams, dėl to teismo išvada, kad visa gauta suma buvo panaudota bendrų poreikių tenkinimui, yra nepagrįsta.

17.6. Teismas nepagrįstai nepriteisė 9385,71 Eur kompensacijos už ieškovo vardu gautas palūkanas, nurodęs, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Visi šeimos poreikiai buvo tenkinami iš asmeniškai atsakovei dovanotų lėšų bei ieškovo ir atsakovės darbo užmokesčio, o palūkanas, gautas už indėlius, panaudojo ieškovas atsakovei nežinomiems tikslams. Teismo išvada, kad didėjant pajamos auga ir išlaidos, yra paremta vien tik subjektyviu vertinimu. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad už indėlius gautos palūkanos buvo išleistos šeimos poreikių tenkinimui.

18. Apeliaciniame skunde ieškovas V. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nepriteisti kompensacijos ieškovui ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), priteistas atsakovei ir nepriteista kompensacija ieškovui, panaikinti ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti ieškovui 22 101,90 Eur kompensaciją už butą bei 20 000 Eur kompensaciją už atsakovei priteistą namą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

18.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui 22 101,90 Eur kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistą butą. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovui priteistina kompensacija, atskaičius į butą investuotus asmeninius atsakovės 2896,20 Eur. Atsakovė sutiko su ieškovo pateiktu buto vertinimu. Teismas pažeidė CK 3.117 straipsnio 2 dalies reikalavimus butą priteisdamas atsakovei, o ieškovui nepriteisdamas jokios kompensacijos. Nurodo, kad jis prisidėjo prie buto išlaikymo.

18.2. Teismas nepagrįstai, pripažinęs namą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, nepriteisė ieškovui 20 000 Eur kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Šalys buvo sutarusios, kad namo vertė yra 40 000 Eur, tačiau teismas namo vertę nustatė pagal VĮ Registrų centro duomenis ir nesuteikė šalims galimybės įvertinti namo pačioms.

18.3. Ieškovas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla buvo vilkinama 5 metus, būtina aiškintis faktines aplinkybes, išklausyti šalių paaiškinimus, ištirti naujus įrodymus, kuriuos jis prašo pridėti prie bylos, t. y. rašytinį susitarimą dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo už 40 000 Eur.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

19.1. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis iš atsakovės motinos padovanotų lėšų neįsigijo jokio turto, kad atsakovė gautus pinigus iššvaistė savo pomėgiams, yra nesusiję su kompensacijos už atsakovei atitekusią didesnę turto dalį priteisimu. Teismas teisingai nurodė, kad kompensacija ieškovui už atsakovei priteistą butą nepriteistina, nes atsakovės asmeninės lėšos už išmainytą butą sudarė net 2/3 tuometinės buto vertės. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutrūkimo, nuo 2013 m. nusišalino nuo buto priežiūros ir išlaikymo, kad atsakovė viena grąžino kreditą, kuris buvo paimtas buto pagerinimui. Teismas nurodytas aplinkybes įvertino kaip svarbias, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant bendrą turtą.

Šalies argumentai

19.2. Ieškovas nesutinka su teismo nustatyta namo, adresu (duomenys neskelbtini), verte (20 400 Eur), tačiau ši vertė buvo nurodyta VĮ Registrų centro duomenų bazėje ir šių duomenų šalys neginčijo. Ieškovo pateiktas susitarimas dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo už 40 000 Eur, visų pirma, neturi būti priimtas kaip naujai pateiktas įrodymas. Be to, susitarime nurodyta, kad 40 000 Eur yra pastatų vertė, t. y. namo ir ūkinio pastato, o pastarasis nebuvo įtrauktas į dalytiną turtą. Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad vien namo vertė yra 40 000 Eur. Pažymėjo, kad pagal ieškovo pateiktą susitarimą pastatai nėra parduoti, dėl to ieškovas neturi pagrindo reikalauti ir kompensacijos.

19.3. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti jam kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitekusią didesnę bendro turto dalį, pažeidžia CPK 312 straipsnio nuostatas, pagal kurias apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus. Ieškovas pirmosios instancijos teisme atsisakė savo reikalavimo dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir neprašė priteisti kompensacijos.

Atsiliepimas

19.4. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, priteisdamas namą atsakovei ir nepriteisdamas ieškovui kompensacijos, atsižvelgė į ieškovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, į tai, kad jis nesirūpino namu nuo 2013 m., nemokėjo kredito, paimto namo statybai ir renovacijai, įmokų.

20. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

20.1. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovės motinos jai dovanotos lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju sutartis nebuvo sudaryta, nenurodyta jokių priežasčių, dėl ko taip padaryta nebuvo.

20.2. Teismas teisingai nustatė, kad norint įrodyti, jog tam tikras turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai gali būti įrodyta tik rašytiniais įrodymais, o išimtis numatyta tik tiems atvejams, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju į ieškovo sąskaitą pervesta 640 000 Lt (daugiau nei 14 500 Eur), todėl įstatymas tokiam sandoriui patvirtinti reikalauja išskirtinai notarinės formos. Teismas teisingai nustatė, kad neabejotinų pagrindų taikyti šią išimtį šioje byloje nėra.

Šalies argumentai

20.3. Ieškovas teigia, jog faktas, kad atsakovės motina pervedė lėšas atsakovei, o ši ieškovui, rodo, jog būtent ieškovu atsakovės motina pasitikėjo labiau ir būtent jam pavedė tvarkyti šeimos finansinius ir ūkinius reikalus. Šios aplinkybės liudija faktą, kad atsakovei dovanotos lėšos iš tiesų buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o ne atsakovės asmeninės lėšos.

20.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad O. J. V. perleistos piniginės lėšos tapo bendrąja šalių jungtine nuosavybe, todėl atsakovės reikalavimas priteisti jai 8036,96 Eur kompensaciją už šių neva jos asmeninių lėšų panaudojimą santuokoje įsigyto kilnojamojo turto įsigijimui ir turimo bendro turto pagerinimui nebegali būti tenkinamas. Teismas aiškiai nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės esmė ir yra tokia, kad ji naudojama abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Paskutiniai pinigai, gauti už parduotą žemę, buvo išleisti 2013 m. rugpjūčio mėn. Visas įgytas už juos turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

20.5. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 69 363,99 Eur kompensacijos priteisimo už ieškovo nežinomiems tikslams išleistas jos asmenines lėšas, nes šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui ir santuokos nutrūkimo metu jų nebebuvo likę. Ieškovas buvo pateikęs visus apskaičiavimus, banko sąskaitos išrašus, įrodančius pinigų panaudojimą šeimos poreikiams.

20.6. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos už palūkanas priteisimo. Ieškovas kas kelis mėnesius pasirašydavo sutartį su banku, padėdavo indėlį ir gaudavo atitinkamas palūkanas. Gautas ieškovo vardu palūkanas šalys išleido šeimos poreikiams tenkinti, nes turint daugiau galimybių didėja ir poreikiai. Sutuoktinių darbo užmokestis nuo 2007-10-20 iki 2013-10-21 svyravo nuo 1400 Lt iki 2000 Lt per mėnesį. Tokių pajamų nebūtų užtekę sumokėti už vaikų studijas užsienyje, pirkti prabangius automobilius, keliauti, valgyti kavinėse.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

22. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodo du pagrindinius motyvus: kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas nuo 2013-09-04 ir kad 2018-01-30 buvo pasirašytas susitarimas dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuris atiteko atsakovei, pirkimo už 40 000 Eur, iš kurių pusė priklauso ieškovui. Sutartyje nurodyta verte pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, nustatydamas namo vertę, o ne VĮ Registrų centro duomenimis. Dėl to būtina aiškintis faktines aplinkybes, susijusias su namo verte, išklausyti šalių paaiškinimus ir ištirti naujus įrodymus. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aplinkybės, kad byla buvo nagrinėjama nuo 2013-09-04 ir kad buvo sudarytas susitarimas dėl namo, atitekusio atsakovei, pirkimo, nevertintinos kaip reikšmingos sprendžiant klausimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių visi būtini rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai yra byloje, šalys jų nekvestionuoja, dėl to nėra pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

23. Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo naują įrodymą – 2018 m. sausio 30 d. susitarimą dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo už 40 000 Eur. Apeliantas teigia, kad šie duomenys yra svarbūs nustatant namo vertę, nes ji yra didesnė, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ir tai turi būti iš naujo įvertinta. Kolegija, spręsdama klausimą dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo, pabrėžia, jog pagal bendrą Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje įtvirtiną taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog prašomas priimti įrodymas – 2018 m. sausio 30 d. susitarimas – yra sudarytas dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, konstatuoja, jog apeliantas turėjo visas galimybes pateikti jį pirmosios instancijos teismui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų jį teikęs pirmosios instancijos teismui ir teismas būtų atsisakęs jį priimti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prašomas priimti naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl to 2018 m. sausio 30 d. susitarimą atsisakytina priimti.

Ginčo esmė

24. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. daliniu sprendimu buvo nutraukta ieškovo V. B. ir atsakovės A. B. santuoka (t. 4, b. l. 99–102). Santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės. Šioje byloje sprendžiamas santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas. Santuokos metu 2007 m. spalio 17 d. atsakovės motina O. J. V. pervedė atsakovei 188 253,01 Eur (650 000 Lt), gautų pardavus žemės sklypą. Atsakovė didžiąją dalį į jos sąskaitą pervestų lėšų, t. y. 185 356,81 Eur, 2017 m. spalio 20 d. pervedė į ieškovo sąskaitą, o 2316,96 Eur (8000 Lt) pervedė A. T. (t. 1, b. l. 63). Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą – automobilius, nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu, statė namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas ieškovo motinos A. B. vardu, investavo lėšas ir gavo palūkanas už indėlius. Pirmosios instancijos teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą, tačiau šalys su teismo sprendimu nesutinka, o esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės motinos atsakovei pervestų lėšų nuosavybės teisės – atsakovė įrodinėjo, kad šias lėšas jos motina jai dovanojo asmeniškai, ieškovas teigė, kad tai buvo bendroji jungtinė nuosavybė; dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą – atsakovė prašė priteisti 8036,96 Eur kompensaciją už jos asmeninių lėšų panaudojimą transporto priemonių įsigijimui bei buto pagerinimui; dėl 69 363,99 Eur asmeninių atsakovės lėšų priteisimo, kurias ieškovas panaudojo atsakovei nežinomiems tikslams; 9385,71 Eur kompensacijos už ieškovo vardu gautas palūkanas priteisimo bei kompensacijų ieškovui už atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitekusį butą ir namą priteisimo.

Dėl atsakovės A. B. apeliacinio skundo

25. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos motinos O. J. V. jai pervestus 185 356,81 Eur pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsižvelgdamas į tai padalijo santuokos metu įgytą turtą. Apeliantės teigimu, jos motina šias lėšas padovanojo asmeniškai atsakovei, o tai, kad ji šias lėšas pervedė ieškovui, nekeičia lėšų nuosavybės pobūdžio. Teismo išvada, kad šios lėšos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, dėl to jos yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra nepagrįsta, nes teismas lėšų panaudojimo faktą sutapatino su nuosavybės teise. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, CK 3.87–3.92 straipsniai reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai dėl to nėra sudarę vedybų sutarties. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, ir sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti turtą asmenine nuosavybe, turi būti pagrindai, išdėstyti CK 3.89 straipsnyje. Asmeniniu sutuoktinio turtu taip pat pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad, nustatant, ar konkretus turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, atsižvelgiama į šio turto įgijimo pagrindą (dovanojimo sandorį, paveldėjimą ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad atsakovės motina visas už parduotą žemės sklypą gautas lėšas – 188 253,01 Eur 2017 m. spalio 17 d. pervedė atsakovei, tačiau dėl šių lėšų dovanojimo išimtinai asmeniškai atsakovei nebuvo sudaryta jokia sutartis. 2017 m. spalio 20 d. atsakovė didžiąją dalį šių lėšų – 185 365,81 Eur pervedė į ieškovo sąskaitą šeimos poreikių tenkinimui. Šių aplinkybių neginčijo nė viena iš šalių, tačiau atsakovė teigia, kad pervedimas ieškovui ir lėšų naudojimas šeimos poreikių tenkinimui nepaneigia fakto, kad tai buvo asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Visų pirma, pažymėtina tai, kad atsakovės motina pagal 2004 m. gruodžio 24 d. įgaliojimą įgaliojo ieškovą gauti ir tvarkyti jos vardu dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152–153). Pagal 2007 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimą rūpintis žemės sklypo pardavimu atsakovės motina įgaliojo vėlgi ieškovą, o ne atsakovę. Tai liudija faktą, kad šalis su atsakovės motina siejo itin glaudūs, tarpusavio pasitikėjimu paremti santykiai. Už žemės sklypą gautas lėšas atsakovės motina be jokių sutarčių pervedė atsakovei, o ši po trijų dienų – ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės bei tai, kad didžiulė pinigų suma buvo pervesta atsakovei be jokių sutarčių, o netrukus ieškovui, tik patvirtina faktą, kad lėšos buvo dovanojamos abiem sutuoktiniams jų šeimos poreikių tenkinimui ir bendro turto kūrimui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos motina būtų reiškusios pretenzijas dėl netinkamai naudojamų neva asmeninių atsakovės lėšų, priešingai, visi duomenys (įsigytas turtas, kelionės, daiktai, pramogos) patvirtina faktą, kad lėšos buvo naudojamos kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CPK 178 straipsnis, CK 3.88 straipsnis).

27. Apeliantė teigia, kad jeigu už parduotą žemės sklypą gautos lėšos būtų dovanotos ir ieškovui, jis būtų turėjęs už gautas pajamas sumokėti mokesčius, tačiau tokių duomenų byloje nėra, o tai patvirtina faktą, kad lėšos buvo dovanojamos tik atsakovei asmeniškai. Ši skundo nuostata nepagrįsta. nes aplinkybė, kad ieškovas nedeklaravo gautų lėšų gali būti vertinama kaip sandorių deklaravimo pareigos pažeidimas, bet ji savaime nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos vertinimo pagrindu padarytos išvados, kad O. J. V. atsakovei pervestos lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

28. Apibendrinus nutarties 25–27 punktuose nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės motinos O. J. V. už parduotą žemės sklypą gautos ir atsakovei pervestos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinė nuosavybė. Atsakovė nepaneigė šio turto bendrumo prezumpcijos (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti atsakovei 8036,96 Eur kompensaciją už pirktą bendrą kilnojamąjį turtą – automobilius, krautuvą, buto pagerinimą. Atsakovė iš motinos jai asmeniškai padovanotų lėšų 16 073,91 Eur skyrė turto įsigijimui ir jo pagerinimui, dėl to jai priteistina pusė (8036,96 Eur) šios sumos. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius, kad atsakovės motinos atsakovei pervestos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nelieka pagrindo tenkinti ir reikalavimo priteisti 8036,96 Eur kompensaciją už, atsakovės teigimu, asmeninių lėšų panaudojimą automobilių įsigijimui bei bendro turto buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Visi už šias lėšas įsigyti kilnojamieji daiktai – automobiliai buvo padalyti šalims, apskaičiuota kiekvienai šaliai tekusi kompensacija už priešingai šaliai tekusią didesnę turto dalį, šalys dėl šio turto padalijimo teisingumo ginčo apeliaciniuose skunduose nekėlė, dėl to teisėjų kolegija plačiau nebepasisako.

30. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad iš atsakovės motinos jai asmeniškai dovanotų 188 253,01 Eur šeimos poreikiams buvo išleista tik dalis, t. y. 115 992,81 Eur, o likusios 69 363,99 Eur sumos panaudojimas neaiškus. Atsakovė teigia detaliai nurodžiusi, kiek išleido vaikams ir kitų poreikių tenkinimui, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad likusi 69 363,99 Eur buvo panaudota šeimos poreikiams, dėl to teismo išvada, kad visa gauta suma buvo panaudota bendrų poreikių tenkinimui, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija, atmesdama šį skundo argumentą kaip nepagrįstą, pažymi, kad santuokos pabaigoje beveik visos lėšos, gautos iš atsakovės motinos, buvo panaudotos. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. lapkričio 28 d. ieškovo sąskaitos likutis, kuris buvo 174,04 Eur (600,95 Lt, t. 2, b. l. 23–125). Byloje pateikti Klaipėdos apskrities VPK tyrimo duomenys, kad 2013 m. liepos mėn. iš ieškovo sąskaitos buvo paimta 1407,55 Eur (4860 Lt, t. 3, b. l. 144–162), o šiuos pinigus paėmė atsakovė A. B.. Taigi akivaizdu, jog bendromis sutuoktinių lėšomis, esančiomis ieškovo sąskaitoje, disponavo abu sutuoktiniai ir jau santuokos pabaigoje jų nebebuvo likę. Kaip jau buvo minėta nutarties 29 p., pripažinus, kad visos atsakovės motinos pervestos lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, atmestinas reikalavimas dėl neva ieškovo nežinomiems tikslams išleistų asmeninių atsakovės 69 363,99 Eur.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 9385,71 Eur kompensacijos už ieškovo vardu gautas palūkanas, nurodęs, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Visi šeimos poreikiai buvo tenkinami iš asmeniškai atsakovei dovanotų lėšų bei ieškovo ir atsakovės darbo užmokesčio, o palūkanas, gautas už indėlius, panaudojo ieškovas atsakovei nežinomiems tikslams. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Ieškovas santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybe buvusias atsakovės motinos perleistas lėšas investavo, t. y. laikė indėlius banke ir nuo 2007 m. spalio 20 d. iki 2013 m. spalio 21 d. gaudavo už tai palūkanas. Šios palūkanos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jas naudojo abu sutuoktiniai būdami santuokoje. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir atsakovė, kad santuokos pabaigoje būtų likusi reikšminga šių lėšų dalis (CPK 12, 178 straipsnis), kurią teismas privalėjo padalyti.

32. Pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su bendrų prievolių vykdymu (CK 3.109 straipsnis). Atsakovė teigdama, kad ieškovas išleido šias lėšas tikslams, nesusijusiems su bendromis prievolėmis, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Už indėlių palūkanas gautos lėšos buvo naudojamos santuokos metu, kai šalis siejo artimi ir glaudūs santykiai. Šalys už palūkanas gautomis lėšomis, buvusiomis ieškovo sąskaitoje, disponavo bendrai, atsakovė neneigė, jog galėjo laisvai disponuoti ieškovo banko kortele. Sutuoktiniai santuokos metu turėjo didelių išlaidų sūnų mokslams užsienyje, pirko vienas kitam bei vaikams dideles dovanas, automobilius, pervedinėjo sūnums lėšas pragyvenimui, keliavo, rengdavo dideles asmenines šventes ir turėjo kasdienių išlaidų, kurios, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, auga, kai didėja pajamos. Be to, palūkanos už indėlius būdavo išmokamos kas mėnesį vidutiniškai po 720 Eur (2700 Lt, t. 2, b. l. 23–125), o ši suma, įvertinus šalių gautas pajamas (vidutiniškai 500 Eur per mėnesį) nelaikytina tokia didele, kad šalys jos negalėtų išleisti kasdieniams poreikiams.

33. Apibendrinusi, tai kas išdėstyta nutarties 31 ir 32 punktuose, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas už indėlius gautas palūkanas, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas, panaudojo ne bendriems šeimos poreikiams, dėl to ši suma pagrįstai nepriteista atsakovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad lėšos, gautos kaip palūkanos už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 20 d. iki 2013 m. spalio 21 d., buvo susidariusios investavus bendrąja jungtine nuosavybe buvusias lėšas, konstatuoja, kad už investuotus indėlius gautos palūkanos buvo išleistos šeimos poreikių tenkinimui.

Dėl ieškovo V. B. apeliacinio skundo

34. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui 22 101,90 Eur kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistą butą. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovui priteistina kompensacija, atskaičius į butą investuotus asmeninius atsakovės 2896,20 Eur. Apeliantas teigia, kad jis prisidėjo prie buto išlaikymo. Teismas pažeidė CK 3.117 straipsnio 2 dalies reikalavimus butą priteisdamas atsakovei, o ieškovui nepriteisdamas jokios kompensacijos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

35. CK 3.117 straipsnis reglamentuoja sutuoktinių bendro turto dalis, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (1 dalis), tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti, tačiau tik Kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buto vertė yra 47 100 Eur, t. y., pagal ieškovo pateiktą 2015 m. birželio 10 d. turto vertinimą, atliktą prieš pat dalinio sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks vertinimas atitinka CK 3.67 straipsnio 1 dalies bei 3.119 straipsnio nuostatas. Šis butas buvo įgytas santuokos metu, t. y. išmainius atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą į didesnį, dėl kurio ginčas kilo šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovui priklausytų 23 550 Eur kompensacija, iš jos atėmus 2896,20 Eur, t. y. sumą, kuria atsakovė asmeniškai prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepaisant to, kad buto vertė nuo jo įsigijimo momento išaugo itin daug (nuo 4054,68 Eur įsigijimo kainos iki 47 100 Eur santuokos pabaigos momento), būtina atsižvelgti į tai, kad pagal, buto įsigijimo metu galiojusias kainas, atsakovė prie jo įsigijimo prisidėjo net 2/3 asmeninio turto (2896,20 Eur asmenine nuosavybe turimo buto vertė ir 4054,68 Eur įsigyto santuokos metu buto vertė), kad ieškovas nuo 2013 m. vasaros pabaigos išėjo iš bendrų namų ir visiškai nesirūpino buto išlaikymu bei priežiūra, be to, teismo sprendimu yra nustatyta jo kaltė dėl santuokos nutrūkimo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos pozicija ir konstatuoja, jog visos paminėtos aplinkybės, o ypač atsakovės asmeninis indėlis į butą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teisę atitekusį butą. Tai nepažeidžia CK 3.117 bei 3.123 straipsnių nuostatų, atitinka teisingumo ir protingumo principus, kuriais teismas pagrįstai vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą.

37. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai, pripažinęs namą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, nepriteisė ieškovui 20 000 Eur kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Šalys buvo sutarusios, kad namo vertė yra 40 000 Eur, tačiau teismas namo vertę nustatė pagal VĮ Registrų centro duomenis ir nesuteikė šalims galimybės įvertinti namo pačioms. Atsakydama į šį skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas atsisakė savo reikalavimo dėl gyvenamojo namo įtraukimo į bendrosios jungtinės nuosavybės turto balansą, šį atsisakymą pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi priėmė ir patvirtino, o šią bylos dalį nutraukė (t. 6, b. l. 78–79). Ši nutartis įsiteisėjo. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas savo reikalavimo dėl namo įtraukimo į bendro dalytino turto balansą atsisakė, dėl to bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme toks reikalavimas nebegali būti reiškiamas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau dėl šio skundo argumento nepasisako, nes tai neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šalys už apeliacinius skundus turėjo sumokėti žyminį mokestį: ieškovas turėjo sumokėti 429 Eur žyminį mokestį, atsakovė turėjo sumokėti 1527 Eur žyminį mokestį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartimis šalims buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas: ieškovui atidėtas 329 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, atsakovei atidėtas 1327 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinių skundų išnagrinėjimo (t. 7, b. l. 45–48).

39. Atmetus šalių apeliacinius skundus, iš jų priteistinas atidėtas žyminis (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys): iš ieškovo priteistinas 329 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei, iš atsakovės priteistinas 1327 Eur žyminis mokestis valstybei.

40. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ruošiant apeliacinius skundus nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

41. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už juos. Atsakovė nepateikė duomenų apie išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, dėl to jos nepriteistinos.

42. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė duomenis apie išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. NTP-7-5253 nurodyta, kad valstybė patyrė 100,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui (jam suteikta 50 proc. nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba), tačiau šioje pažymoje išlaidos nedetalizuotos ir nenurodyta, ar 100,75 Eur išlaidos yra už apeliacinį skundą, ar už atsiliepimą į apeliacinį skundą, ar už abu. Kadangi išlaidos nedetalizuotos, o ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ieškovui apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nepriteistinos.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir teisingai įvertino teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo V. B. ir atsakovės A. B. apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 329 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybei.

Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 327 Eur žyminį mokestį valstybei.

Teisėjai Raimonda AndrulienėMarius DobrovolskisAlbina Pupeikienė