Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Jucio, Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 27 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-56-348/2016 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2014 m. liepos 18 d., apie 19.00 val. prie (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“ atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R. – pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia“ su sim kortele, bendros 500 litų vertės, tuo padarydamas M. R. 500 litų turtinę žalą, po ko nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo, tada naudodamasis šiuo telefonu pateko į interneto portale „ieškok.lt“ esančią M. R. paskyrą ir, siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl ko anketos vėl neaktyvavus per 6 mėn., ji automatiškai ištrinama, taip pat jis ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus sms pranešimus, šiais veiksmais sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis, po ko paminėtą telefoną grąžino M. R. tik Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato patalpose, sužinojęs, kad M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į šią policijos įstaigą.

A. K. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2014 m. liepos 20 d., laikotarpyje nuo 02.30 val. iki 03.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. bei atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė kojomis į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių kartų rankomis ir kojomis smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu, po ko nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, jog veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo dešinę pusę ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Technikos g., ties pastatu Nr. 10, Kaune, vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o šiai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė ją prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę, o nepavykus uždaryti bagažinės – nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė M. R. per galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti jai kaklą, šaukdamas, kad neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką, visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines ir psichologines kančias ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinantį į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinant į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiajame petyje, pereinant į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai, nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo sulaikytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. laikinai sulaikytas 2014 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. iš suėmimo paleido ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones. Įtariamajam pažeidus kardomąsias priemones bei bandžius paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi švelnesnes kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 27 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. K. gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas Romualdas Lincevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį. Nurodo, kad kaltinamasis su skundžiama nutartimi nesutinka.

Gynėjas mano, kad šiuo atveju BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai. A. K. pateiktame kaltinime nurodytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis bei pobūdis, jų skaičius nėra lemiantys kriterijai, kurias remiantis gali būti daroma išvada, jog egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo pagrindas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors kaltinamasis anksčiau yra teistas, tačiau jis niekada nebuvo pripažintas kaltu padaręs tokio paties pobūdžio ar sunkumo nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai šioje byloje. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas. Tad pagrindo manyti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar įstatyme nurodytų apysunkių nusikaltimų, nėra. Pasak advokato, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, matyti, kad teismas nepagrįstai pratęsė kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Gynėjas pažymi, kad taip pat nepagrįstai kardomąją priemonę - suėmimą teismas pratęsė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus, kitus asmenis. Be to, šioje byloje visi liudytojai, specialistai jau yra apklausti teisminio nagrinėjimo metu, įrodymų tyrimas yra baigtas, liko tik kaltinamojo paskutinis žodis. Pasak advokato, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje visi įrodymai jau ištirti, manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, yra nepagrįstas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis praeityje būtų ėmęsis neleistinų veiksmų ar ketina jų imtis siekdamas trukdyti procesui, todėl suėmimo paskyrimas šiuo pagrindu būtų galimas tik esant labai patikimai informacijai apie kaltinamojo ketinimus kenkti procesui. Teismo argumentacija, kad kaltinamasis, po to kai jam buvo kardomoji priemonė - suėmimas pakeista į švelnesnę, remiantis nukentėjusiosios parodymais, siekė įvairiais būdais su ja susisiekti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja bendravo artimai, žino jos gyvenamąją vietą, kad jai buvo skambinta ir tylima, kad nukentėjusioji rado nuleistą savo automobilio ratą ir kt. nurodomos aplinkybės, neįrodo, jog buvo bandoma trukdyti procesui. Be to, aplinkybė, kad kaltinamajam pakeitus kardomąją pramonę į švelnesnę, nukentėjusioji iškart kitą dieną kreipėsi į prokuratūrą pranešdama, kad jai pradėtas daryti poveikis, kelia pagrįstų abejonių dėl kreipimosi teisingumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, gynėjas mano, kad suėmimo pratęsimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindu nepagrįstas.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai. Žemesnės instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymo kaltinamajam būtinumo šiuo momentu, kai jau yra praėję net vieneri metai bei septyni mėnesiai jo įkalinimo. Atsižvelgiant į labai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti jam taikomos kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Skundžiamoje nutartyje nepakako deklaratyviai nurodyti vien nusikaltimų sunkumą, turėjo būti vertinamas ir suėmimo trukmės pagrįstumas, kad kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas, atitiktų BPK 11 straipsnyje numatytą proporcingumo principą.

Gynėjas mano, kad įvertinus visas aptartas aplinkybes, skundžiama nutartis, nesant jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių kaltinamasis A. K. turi būti laikomas suimtas taip ilgai, naikintina. Jo atžvilgiu gali būti paskirta kita (ar kitos) švelnesnio pobūdžio kardomosios priemonės, kurios yra pakankamas garantas užtikrinti ir pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios M. R., liudytojų V. S., J. A. ir kitų liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, specialistės M. K. parodymai, automobilio apžiūros protokolas, daiktų pateikimo ir apžiūrų protokolai, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma skunde, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. iš suėmimo paleido ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones. A. K. buvo įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. R., liudytojais V. S., J. Ž., A. O. ir J. A., tačiau jau 2015 m. vasario 13 d. nukentėjusioji M. R. informavo tyrimui vadovaujantį prokurorą apie jai pradėtą daryti poveikį, nurodė, kad ją seka įtartini automobiliai, skambina asmuo iš jai nežinomo telefono numerio ir tyli. Apklausta nukentėjusioji nurodė ir tai, kad jos kambario langas, balkono turėklai buvo apmėtyti žaliais kiaušiniais, be to, nuleistas kieme stovėjusio jos automobilio ratas. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai R. J., J. Ž., J. A., kurie taip pat parodė, kad A. K. ieškojo ryšių su nukentėjusiąja, bandė ją paveikti. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, atlikus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai skambino A. K., nukentėjusioji buvo sekama automobiliu, kuris priklausė A. K. draugui, A. K. važinėjo automobiliu šalia nukentėjusios namų. Be to, iš 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis siekė bendrauti su nukentėjusiąja M. R.. Tai minėto posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis bei nukentėjusiosios atstovė advokatė L. S., kuri paaiškino, jog M. R. ją informavo, kad nukentėjusioji ir jos aplinkos žmonės iš A. K. sulaukė skambučių. M. R. prašė apriboti galimybes A. K. skambinti. Skundo argumentai, jog šioje byloje nukentėjusioji, visi liudytojai, specialistai jau yra apklausti teisminio nagrinėjimo metu, įrodymų tyrimas yra baigtas, liko tik kaltinamojo paskutinis žodis, nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo. Priešingai, teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti poveikį nukentėjusiajai M. R. ir taip trukdyti procesui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis suėmimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, pagrįstai suėmimo terminą pratęsė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, motyvuodamas, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. A. K. yra kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p., ir padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai M. R. kreipusis į policiją dėl A. K. jos atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų, po kelių dienų A. K. galimai pasikėsino padaryti antrą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, dėl ko jam pateiktas kaltinamas dėl pasikėsinimo nužudyti, kankinant ar kitaip itin žiauriai pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, A. K. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-311/2015 teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus dar iki aptariamų veikų, nagrinėjamų Kauno apygardos teisme. A. K. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau aptariamam suėmimo termino pratęsimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi juos daryti.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad A. K. yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei siekį užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo A. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (teistas, baustas administracine tvarka), galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, sunkumą, kiekį, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai taip pat leidžia konstatuoti, kad nėra pagrindo paleisti A. K. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. pažeidė jam šioje baudžiamojoje byloje taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, jos jam nebuvo veiksmingos ir neužtikrino BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. K. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. K. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.