Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-22 · Administracinė byla Nr. I-5182-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
I-5182-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05931-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirktutienė
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5182-484/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05931-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau –Lukiškių TI-K), 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1).

Skunde, remdamasis Lietuvos Respublikos sumėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d., 44 str., Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 p., Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124, Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis suėmimo sąlygomis ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2015-04-20 buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 m² ploto. Kameros plotas užstatytas lovomis, dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, kriauklė, spintelė daiktams susidėti. Dėl mažo kameros ploto nebuvo galimybės judėti, mankštintis, trūko oro, negalėjo gerai išsimiegoti, tapo irzlus ir nervingas. Tokias sąlygas pareiškėjas laiko Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

Taip pat nurodė, kad dėl šviesos trūkumo nuolat jautė akių skausmą ir perštėjimą, buvo paraudusios, skaitant akys greitai pavargdavo, imdavo ašaroti. Per medinį langą pūtė vėjas, dėl to žiemos metu nukrisdavo kameros temperatūra. Siekiant apsisaugoti nuo vėjo, langas buvo dengiamas turimais rūbais, todėl kameroje būdavo tamsu. Rūbus tekdavo skalbti kameroje šaltu vandeniu bei toje pačioje kameroje džiovinti. Dėl nurodytų sąlygų daug kartų buvo susirgęs, kreipėsi medicininės pagalbos, tačiau ne visą laiką ją gaudavo.

Aukščiau nurodytos suėmimo sąlygos, anot pareiškėjo, patvirtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl yra teisinis pagrindas remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi atlyginti jam patirtą neturtinė žalą. Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 9-15) nurodė, kad A. Z. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-01-08 ir su pertraukomis buvo laikomas iki 2015-10-15. Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Iš asmens įskaitos kortelėje užfiksuotų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą kalinimo sąlygų poveikį asmenims, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, sportuoti, eiti į biblioteką ir koplyčią, žiūrėti kamerose įrengtą kabelinę televiziją, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų ir esančiųjų asmenų laisvės atėmimo įstaigoje skaičiui, kadangi skirstydama atvykusius asmenis į kameras laikosi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos atidarius langus. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p. reikalavimus. Paaiškino, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose laikomi asmenys, kurie jas reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas skunde nepagrindė aplinkybės, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodydamas, jog bausmę atlikinėjo nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pabrėžė, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai, atsakovo atstovo vertinimu, labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu bei traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 5-8) paaiškino, kad pareiškėjo skundų, kreipimųsi dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde teismui nurodytų aplinkybių nenagrinėjo. Akcentavo, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių. Skundas teismui dėl žalos atlyginimo pateiktas tik 2015 m. gruodžio 18 d., t.y. praėjus daugiau nei 2 metams nuo ginčui aktualaus laikotarpio pradžios.

Departamento teigimu, pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija sąmoningai siekė nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Departamento vertinimu, pareiškėjas nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad 2013-01-08 A. Z. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas - 7,38 m² (vakare - 2 asmenys kameroje). Toliau pareiškėjas buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: 2013-01-09 kamera Nr. 171, kurios plotas - 7,94 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-10–2013-01-17 kamera Nr. 171 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-18 kamera Nr. 171 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-19–2013-01-22 kamera Nr. 171 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-23 kamera Nr. 171 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-01-24–2013-02-04 kamera Nr. 171 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-05 kamera Nr. 171 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-06–2013-02-10 kamera Nr. 171 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-11 kamera Nr. 171 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-02-12 išvyko į Lazdijų areštinę; 2013-02-19 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas - 7,38 m² (vakare - 5 asmenys kameroje); 2013-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 284, kurios plotas - 7,15 m² (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-21 kamera Nr. 284 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-22 kamera Nr. 284 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-02-23–2013-02-25 kamera Nr. 284 (ryte- 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-02-26 kamera Nr. 284 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-02-27–2013-03-05 kamera Nr. 284 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-03-06 perkeltas į kamerą Nr. 326, kurios plotas - 7,66 m² (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-03-07 kamera Nr. 326 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-03-08 kamera Nr. 326 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-03-09–2013-03-13 kamera Nr. 326 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-03-14 kamera Nr. 326 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-03-15–2013-03-25 kamera Nr. 326 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje);2013-03-26 išvyko į Lazdijų areštinę; 2013-04-02 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas - 7,31 m² (vakare 4 asmenys kameroje); 2013-04-03 perkeltas į kamerą Nr. 151, kurios plotas - 7,48 m² (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-04-04 kamera Nr. 151 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-04-05–2013-04-15 kamera Nr. 151 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-04-16 išvyko į Lazdijų areštinę; 2013-04-23 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, plotas - 6,43 m² (vakare 5 asmenys kameroje); 2013-04-24 perkeltas į kamerą Nr. 181, plotas - 7,94 m² (ryte – 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-04-25 - 2013-05-06 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-05-07 kamera Nr. 181 (ryte - 3. vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-05-08 kamera Nr. 181 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-05-09–2013-05-19 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-05-20 kamera Nr. 181 (ryte - 4. vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-05-21–2013-05-23 kamera Nr. 181 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-05-24 kamera Nr. 181 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-05-25–2013-05-27 kamera Nr. 181 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2013-05-28 išvyko į Lazdijų areštinę; 2013-06-11 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m² (vakare 3 asmenys kameroje); 2013-06-11 perkeltas į kamerą Nr. 258, plotas - 34,71 m² (ryte - 7, vakare - 8 asmenys kameroje); 2013-06-12 kamera Nr. 258 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2013-06-13 kamera Nr. 258 (ryte - 7, vakare - 9 asmenys kameroje); 2013-06-14 kamera Nr. 258 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2013-06-15–2013-06-17 kamera Nr. 258 (ryte - 10, vakare -10 asmenų kameroje);2013-06-18 kamera Nr. 258 (ryte - 9, vakare - 8 asmenys kameroje); 2013-06-19 kamera Nr. 258 (ryte - 8, vakare - 10 asmenų kameroje); 2013-06-20 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2015-02-26 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas - 7,28 m² (1 asmuo kameroje); 2015-02-26 perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas - 40,40 m² (1 asmuo kameroje); 2015-02-27 kamera Nr. 400 (6 asmenys kameroje); 2015-02-28–2015-03-01 kamera Nr. 400 (8 asmenys kameroje); 2015-03-02 kamera Nr. 400 (4 asmenys kameroje); 2015-03-03 išvyko į Lazdijų areštinę; 2015-03-10 atvyko iš Lazdijų arštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2015-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 317, plotas - 7,61 m² (1 asmuo kameroje); 2015-03-11–2015-03-18 kamera Nr. 317 (3 asmenys kameroje); 2015-03-19 išvyko į Marijampolės pataisos namus.2015-10-01 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerąNr. 122, plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje);2015-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas - 40,40 m² (1 asmenys kameroje); 2015-10-02 kamera Nr. 400 (8 asmenys kameroje); 2015-10-03 kamera Nr. 400 (9 asmenys kameroje); 2015-10-04 kamera Nr. 400 (11 asmenų kameroje); 2015-10-05 kamera Nr. 400 (10 asmenų kameroje); 2015-10-06 išvyko į Lazdijų areštinę; 2015-10-13 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 m² (1 asmuo kameroje); 2015-10-13 perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas - 40,40 m² (5 asmenys kameroje); 2015-10-14 kamera Nr. 400 (2 asmenys kameroje); 2015-10-15 išvyko į Marijampolės pataisos namus.

Byloje keliamas ginčas dėl galimai netinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K bei iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013-01-02 iki 2015-04-20.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d.nutartįadministracinėje bylojeNr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d.nutartįadministracinėje bylojeNr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Tačiau svarbu pažymėti, kad ši įrodinėjimo taisyklė nėra besąlyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą (žr. LVAT 2015-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Dėl minimalaus ploto trūkumo

Pareiškėjas skunde kaip žalos atsiradimo pagrindą, be kita ko, nurodė vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto pažeidimą ir akcentuoja dėl šio pažeidimo atsiradusius nepatogumus, įskaitant judėjimo suvaržymus. Teigė, kad jo laikymas perpildytose kamerose laikytinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

Pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m. turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Logothetis ir kt. prieš Graikiją). Taip pat EŽTT nustatė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualią miego vietą; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m.; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kt. prieš Rusiją; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Olszewskiego prieš Lenkiją).

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, o šis reikalavimas yra nustatytas Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau ir ĮsakymasNr. V-124). Būtent ši norma taikytina ir šiuo atveju. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į kameros plotą, kuris yra užstatytas baldais, tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2013-01-08 (o ne nuo2013-01-02, kaip teigiama skunde) iki 2013-02-11 (35 k. d.), nuo 2013-02-19 iki 2013-03-26 (35 k. d.), nuo 2013-04-02 iki 2013-04-16 (14 k. d.), nuo 2013-04-23 iki 2013-05-27 (33 k. d.), nuo 2013-06-11 iki 2013-06-19 (9 k. d.), nuo 2015-02-26 iki 2015-03-02 (5 k. d.), nuo 2015-03-10 iki 2016-03-18 (9 k. d.), nuo 2015-10-01 iki 2015-10-05 (5 k. d.) ir nuo 2015-10-13 iki 2015-10-14 (2 k. d.). Iš viso Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo 149 paras. Išanalizavus atsakovo atstovo pateiktus nurodytų laikotarpių kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, nustatyta, jog teisė būti kalinamam kamerose, kuriose vienam asmeniui tektų 3,6 m² ploto, pareiškėjui buvo užtikrinta šiais laikotarpiais: 2013-01-08 vakare, 2013-04-03 ryte, 2013-04-24 ryte, 2013-06-11, 2013-06-13, 2013-06-14 ryte, 2013-06-18, 2013-06-19 ryte, 2015-02-26, 2015-02-27–2015-03-02, 2015-03-10, 2015-10-01, 2015-10-02–2015-10-05, 2015-10-13–2015-10-14. Visą kitą laikotarpį – iš viso 130,5 paros aptariama pareiškėjo teisė buvo pažeista. Šiuo atveju pareiškėjui teko nuo 1,29 iki 3,47 m² kameros ploto.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėrareikšmingi:Pagal CK6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Pareiškėjo skunde ir atsikirtime į skundą nurodytos aplinkybės dėl nebuvimo vietos judėti, pavalgyti, mankštintis, neužtikrinimo privatumo iš esmės yra susijusius su ploto trūkumu. Teismui pripažinus šį teisės pažeidimą, teismas atskirai šių aplinkybių nevertina.

Dėl galimų higienos normų reikalavimų pažeidimų

Pareiškėjas be to, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus plotas kameroje, nurodė ir tai, kad kamerose buvo tamsu, šalta, buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, dėl ko dažnai sirgo, skaudėjo akis.

Minėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laisvės atėmimo vietos administracijai tenka tik tuomet, kai pareiškėjas aiškiai nurodo reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Akcentuotina, kad pareiškėjo teiginiai apie netinkamą kamerų apšvietimą ir temperatūrą skunde abstraktūs, t. y. pareiškėjas nedetalizavo, ar natūralus ar dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir nepaaiškino dėl gyvenamųjų patalpų temperatūros. Pareiškėjas taip pat nekonkretizavo, kada kreipėsi medicinos pagalbos dėl negalavimų, susijusių su jo nurodytomis laikymo sąlygomis, ar iš viso kreipėsi. Detalesnių paaiškinimų dėl galimai netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ar atsisakymo jas teikti, skunde nenurodė, dalyvauti teismo posėdyje atsisakė.

Higienos normos HN 76:2010 22–23 punktuose nustatyti gyvenamųjų patalpų apšvietimo, o 26 punkte - temperatūros reikalavimai. Byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras kamerose, kuriose tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, būtų nustatęs su apšvietimu ar vėdinimu susijusius pažeidimus(b. l. 21-67). Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu būtų reiškęs nusiskundimus dėl kamerų apšvietimo ir temperatūros Visuomenės sveikatos centrui ar Lukiškių TI-K administracijai. To neteigė ir pareiškėjas savo skunde. Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar apie įpareigojimų nesilaikymą žinant administracijai ji ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nėra. Taigi, šiuo aspektu neegzistuoja ir CK nustatytos būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Tuo tarpu šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta tik sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje (Higienos normos HN 76:2010 27 p.). Be to, pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad kamerose nebuvo šilto vandens, atmestas kaip nepagrįstas, nes tai nelaikytina pažeidimu.

Dėl pareiškėjo skundo ir atskirtimo į atsiliepimą argumento, kad sanitarinį mazgą atitverianti nuo gyvenamosios patalpos sienelė neužtikrino privatumo, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atitvertos nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpos įrengimas kameroje atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybe, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Nors sanitarinio mazgo erdvė šiuo atveju nebuvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto, tačiau laisvės atėmimo (suėmimo vykdymo) vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. EŽTT yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Glotov prieš Rusiją; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą A. M. prieš Rusiją).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas didelę laiko dalį buvo kalinamas itin mažo ploto kamerose, teismaspripažįsta, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais galėjo patirti tam tikrus nepatogumus naudodamasis tualetu.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad didesnę dalį buvimo Lukiškių TI-K laiko (iš viso 130,5 paros iš 149) pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3,6 m². Be to, kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, sanitariniu mazgu, dėl to pareiškėjui realiai tekęs plotas buvo itin mažas (nuo 1,29 m²), jis neturėjo pakankamai laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Taip pat atsižvelgus į tai, kad kamerose buvo neužtikrintas asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, spręstina, jog pareiškėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus ir gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Nagrinėjamu atveju nustatant žalos dydį, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai nebuvo nepertraukiami: laikotarpyje nuo 2013-01-08 iki 2015-10-15 pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais (2013-02-12–2013-02-18, 2013-03-26–2013-04-01, 2013-04-16–2014-04-22, 2013-05-28–2013-06-10, 2013-06-20–2015-02-25, 2015-03-03–2015-03-09, 2015-03-19–2015-09-30, 2015-10-06–2015-10-12) buvo išvykęs į kitas įkalinimo ar laikino sulaikymo įstaigas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“; nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – 300 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972); nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur (žr.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615) bei gyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismasdaro išvadą, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1000 eurų, kurie priteistini iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalis teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 44 straipsniu, įgyja tuomet, kai teismas priima sprendimą šios šalies naudai. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Aptariamu atveju pareiškėjas nepateikė detalaus patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirktutienė