- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 1-278-1065/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27358-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Joniškio rajone, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis P. kaime, P. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas:
1) 1995 m. spalio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,
2) 1996 m. balandžio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,
3) 1997 m. gegužės 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,
4) 2000 m. vasario 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams,
5) 2002 m. gegužės 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 375 litų (3 MGL) bauda,
6) 2007 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams,
7) 2009 m. kovo 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinta su 2007 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pakeitus neatliktą 19 mėnesių 1 dienos laisvės apribojimo bausmę į 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę), prie griežtesnės 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį tris mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 16 dienų,
8) 2018 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju ir lankytis nukentėjusiojo namuose ir sodybos teritorijoje per visą bausmės laikotarpį,
laikomas neteistu, nes ankstesni teistumai yra išnykę, o 2018 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2018 m. birželio 9 d., 22.05 val., Pakruojo rajone, Burniškių kaime, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra pagal specialisto išvadą Nr. T-A 5874/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
A. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 09 d., apie 22 val., buvo namuose, esančiuose Pakruojo r., P. k., buvo vienas ir neblaivus, nes gėrė alkoholį prieš tai. Sugalvojo išvažiuoti savo žmonos mašina pasivažinėti. Tada iš namų kiemo išvažiavo žmonos mašina AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kaimą, taip vairuodamas neblaivus minėtą mašiną nuvažiavo šalia esantį į Burniškių k., kur jį neblaivų vairuojantį automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Nuo namų kiemo iki vietos, kur buvo sustabdytas policijos, pavažiavo apie 200 m. Mašinoje važiavo vienas. Jis teisės vairuoti automobilį neturi, nes niekada neturėjo teisių. Žmonos namuose nebuvo, ji nematė, kaip jis paėmė mašiną. Būdamas neblaivus jis sugalvojo pasivažinėti mašina iš įdomumo. Žino ir supranta, kad neblaiviam vairuoti negalima, nuoširdžiai gailisi dėl to (b. l. 112-114, 136-137);
liudytoja R. M. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. kartu su vyru A. M. vartojo alkoholinius gėrimus namuose, esančiuose Pakruojo r., P. k. Apie 18 val. į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie liepė prisirišti palaidą šunį, kadangi gavo skundą iš kaimyno. Policijos pareigūnams išvykus, su vyru toliau vartojo alkoholį. Būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ji supyko ant kaimyno, kuris iškvietė policijos pareigūnus, todėl nuėjo į jo namus, jam sudavė į veido sritį. Tada grįžo į namus, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Netrukus vėl atvažiavo policijos pareigūnai, ją sulaikė byloje dėl fizinio skausmo sukėlimo kaimynui, ji buvo uždaryta į areštinę, tai galėjo būti apie 18.45 val. Kai ją išvežė, namuose pasiliko tik A. M., kuris buvo visiškai girtas. Paleidus iš areštinės, ji paskambino savo vyrui ir sužinojo, kad jis pats tuojau bus pristatytas į areštinę, kadangi, būdamas girtas, vairavo jai priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį automobilį maždaug prieš 5 metus nusipirko už 4200 litų. Automobiliu važinėdavo pati, kadangi turi vairuotojo pažymėjimą, o vyras A. M. vairuotojo pažymėjimo neturi. Kai A. M. pasiėmė jai priklausančio automobilio raktelius ir norėjo su juo kažkur važiuoti, ji nieko nežinojo ir tai nematė, kadangi pati tuo metu buvo sulaikyta. Dėl kokių priežasčių A. M., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas girtas, pasiėmė jai priklausančio automobilio raktelius ir kažkur važiavo, nežino (b. l. 46-48);
liudytojas M. D. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. jis dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio patruliu A. A. ir LPM kursantu A. A.. P. P. r., Burniškių k., pastebėjo po kelią įtartinai manevruojantį lengvąjį automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis sukėlė įtarimą, tai buvo nuspręsta sustabdyti transporto priemonę ir patikrinti vairuotojo blaivumą. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjo vyras, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo A. M., jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Matėsi, kad jo akys buvo paraudusios, o kalba nerišli. Dėl šių priežasčių kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus vairuotojo bendrą būklę, buvo pasiūlyta jam nusistatyti girtumą. Vairuotojas sutiko. Prieš nustatant vairuotojo girtumą, jo buvo pasiteirauta, prieš kiek laiko jis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Vairuotojas nurodė, kad paskutinį kartą vartojo alkoholį ir rūkė maždaug prieš valandą laiko. Alkoholio matavimo prietaisu A. M. buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas. Automobilio vairuotojas iš karto pripažino, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Ginčų dėl automobilio vairavimo nebuvo. Automobilyje kitų asmenų nebuvo (b. l. 63-64);
iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Burniškių k., Pašvitinio sen., Pakruojo r., šiame kaime dešinėje pusėje nuo pagrindinio kelio lauko ir apie 20 metrų atstumu nuo jo keliuke stovi raudonos spalvos automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-28);
iš 2018 m. birželio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės specialisto M. D. tarnybiniu pranešimo matyti, kad 2018 m. birželio 9 d., patruliuodamas kartu su kolegomis, apie 22.05 val. Burniškių k. pastebėjo važiuojantį automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai vinguriavo po kelią. Automobilis buvo sustabdytas, jį vairavo A. M., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas girtumas 1,96 promilės. A. M. pasakė, kad alkoholį vartojo daugiau nei prie valandą laiko. Neblaivus vairuotojas buvo nuvežtas į ligoninę kraujo mėginiui paimti ir sulaikytas (b. l. 29);
specialisto išvada Nr. T-A 5874/2018(01), kuria nustatyta, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio (b. l. 34).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis atitinkamų parametrų automobilio AUDI 80 vidutinė kaina būtų 800 eurų (b. l. 39). Automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės rakteliai su pulteliu, techninės apžiūros rezultatų kortelė, transporto priemonės registracijos liudijimas, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas grąžinti automobilio savininkei R. M. (b. l. 40-43).
Kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 138), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti 60 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 eurų) baudą. Taip pat siūlo A. M. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams bei turto konfiskavimą – iš A. M. išieškant konfiskuotino turto – automobilio, kurį jis vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 eurų.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.
A. M. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, o 2018 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs (b. l. 85-86, LITEKO duomenys), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka baustas (b. l. 87-89), nedirbantis (b. l. 90-91), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 92), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 95). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. M. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 9 d. 22.05 val. iki 2018 m. birželio 10 d. 11.45 val. (b. l. 96-97, 101), tai yra, viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Nors A. M. nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju A. M. vairuotas automobilis „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo žmonos vardu (b. l. 35). Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobiliu naudojasi R. M., o tuo metu, kai A. M., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, jo žmona R. M. buvo laikinai sulaikyta už jos pačios padarytą nusikalstamą veiką, ir apie tai, jog sutuoktinis pasiėmė automobilį, jai nebuvo žinoma, iš kaltinamojo konfiskuotina jo vertę atitinkanti pinigų suma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai minėta transporto priemonė konfiskuojama natūra, ji konfiskuojama būtent tokios būklės, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo metu. Todėl įvertinus A. M. vairuotos transporto priemonės pagaminimo metus, pagrindines technines charakteristikas (kėbulo tipas, durų skaičius, kuras, variklio darbinis tūris, galia) (b. l. 35), VšĮ „Emprekis“ pateiktą pažymą (b. l. 39), iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio, kurį jis vairavo („Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkanti pinigų suma – 800 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-117), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktai: automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktelis su pulteliu, techninės apžiūros rezultatų kortelė, transporto priemonės registracijos liudijimas ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas, grąžinti automobilio savininkei R. M. (b. l. 40-43), paliktini jai nuosavybės teise.
Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nebendrinama su 2018 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nes pastarasis teismo įsakymas nėra įsiteisėjęs.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 9 d. 22.05 val. iki 2018 m. birželio 10 d. 11.45 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi baudos dalis – 38 MGL (1900 Eur (tūkstantis devyni šimtai eurų)) – turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš A. M. išieškant konfiskuotino turto – automobilio, kurį jis vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktus: automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktelius su pulteliu, techninės apžiūros rezultatų kortelę, transporto priemonės registracijos liudijimą, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą palikti R. M. nuosavybės teise.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.