- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-145-844/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24083-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Gintaras Andrijauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Ši bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2023 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ir 2023 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu A. L. paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, taikant intensyvią priežiūrą, kurios metu A. L. įpareigotas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu, o taip pat skirti šie įpareigojimai: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį ir 2023 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. L. priteista 500 (penki šimtai) Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. L. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra 2022 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, melagingai žadėdamas nukentėjusiajam A. B. atlikti laiptinės remonto darbus, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų neįvykdys, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, paėmė piniginį avansą 500 Eur, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą, t. y. 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog A. L. kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. B. bei liudytojų V. S. ir D. B. parodymais, rašytine bylos medžiaga, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės svetimo turto užvaldymas apgaule pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. nurodo nesutinkantis su jo pripažinimu kaltu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį bei sprendimu priteisti iš jo nukentėjusiojo naudai 500 Eur turtinei žalai atlyginti, nes yra nekaltas ir nėra įrodymų, sutarčių, patvirtinančių, kad jis iš nukentėjusiojo paėmė 500 Eur. Anot nuteistojo, pinigus avansu jis gaudavo tik sudaręs sutartis, jie būdavo pervedami į jo asmeninę sąskaitą, nes vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Tokiu būdu dirbo 5 metus, neapgaudinėjo žmonių, visada sudarydavo sutartis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. L. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį. Prokuroras prašė skundą atmesti, tačiau pažymėjo, jog nuosprendyje buvo padaryta faktinė klaida, nurodant, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, prašė šią techninio pobūdžio klaidą ištaisyti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą, t. y. 500 Eur (tikslesnės aplinkybės nurodytos šios nutarties 1 punkte), kas, apylinkės teismo vertinimu, atitinka BK 182 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Nors apeliaciniu skundu su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, nurodant, kad nėra įrodymų, sutarčių, patvirtinančių, kad apeliantas iš nukentėjusiojo paėmė 500 Eur. Anot nuteistojo, pinigus avansu jis gaudavo tik sudaręs sutartis, jie būdavo pervedami į jo asmeninę sąskaitą, nes vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą ir tokiu principu dirbo jau 5 metus.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl A. L. kaltės. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo A. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, įtikinami bei pagrįsti, kad dėl nuteistojo A. L. padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 182 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo nedidelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimą, nedidelės vertės turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
10. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę.
11. Kaip matyti, bylos duomenys patvirtina, jog A. L. neneigė internetiniuose skelbimų portaluose buvo patalpinęs skelbimų apie jo paties atliekamus įvairius remonto darbus. Pirmosios instancijos metu apklaustas kaltinamasis parodė, kad turėjo įsteigęs mažąją bendriją, jog iš žmonių tik pasirašius sutartį imdavo 35 procentų dydžio nuo galutinės sutartos sumos avansą, kurį jam klientai pervesdavo į banko sąskaitą. Neneigė ir tos aplinkybės, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju adresu (duomenys neskelbtini), kad buvo žodinis susitarimas su A. B., jog laiptinę pradės remontuoti atšilus orams, kad iš viso laiptinės remontas kainuos 1 500 Eur, tačiau patikino, kad dėl jokio avanso nesitarė, vėliau pasikeitė telefono numeris, o su nukentėjusiuoju daugiau nebebendravo. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. L. argumentus bei išsakytą poziciją, kad jis nepaėmė avanso 500 Eur grynais pinigais iš A. B., todėl jo veiksmuose nėra sukčiavimo požymių, vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie išsamiai aprašyti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje.
12. A. B. 2023 m. vasario 21 d. pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą, kuriame nurodė, kad internetiniame portale „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, jog asmuo atlieka dažymo darbus patalpose su minėtu asmeniu susitarė susitikti. Susitikimas įvyko 2022 m. lapkričio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), aptarė darbus, sutarė, kad asmuo perdažys laiptinę minėtu adresu. Nurodė, kad namas yra daugiabutis (8 butų), namo niekas neadministruoja, nutarė visų gyventojų bendru sutarimu atnaujinti namo laiptinę. Asmuo, kuris turėjo perdažyti laiptinę prisistatė A. L., taip pat parodė savo asmens tapatybės kortelę (A. L. gimęs (duomenys neskelbtini)). Sutarus dėl darbų jis paprašė avanso 500 Eur, kad galėtų nusipirkti darbų atlikimui reikiamų statybinių medžiagų. Jam davė prašomą sumą, t. y. 500 Eur, sutartį dėl atliekamų darbų sutarė pasirašyti tada, kai bus pradėti darbai. Preliminariai darbai turėjo būti pradėti 2023 m. vasario mėnesio pradžioje, taip pat parodė, kad su minėtu asmeniu susisiekti niekaip nepavyksta, į skambučius neatsako, namuose nėra, asmuo buvo nurodęs savo du telefono Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-27).
13. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad nukentėjusysis A. B. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai aiškino, kad su A. L. susitiko 2022 m. lapkričio 22 d. Nurodė, kad A. L. į susitikimo vietą atvažiavo taksi automobiliu. Susitikimo metu A. L. pasakė, kad artimiausias dvi savaites yra užimtas ir negalės remontuoti, sutarė galutinę kainą – 1 500 Eur, jis (A. L.) pasakė, kad reikia avanso statybinėms medžiagos susipirkti bei laidavimo, kad neužsisakytų kitų meistrų, todėl jis nusifotografavo A. L. asmens kortelę iš abiejų pusių. Tuomet jis, jo žmona D. B. ir A. L. nuėjo pas V. S. į (duomenys neskelbtini) 7 butą, kadangi V. S. renka namo pinigus. A. B. patikino V. S., kad A. L. reikia 500 Eur avanso, kad galėtų daryti remontą, todėl ji atnešė 500 Eur. Paėmęs pinigus A. L. perskaičiavo ir išvažiavo taksi automobiliu. Vėliau su A. L. nukentėjusiajam nebepavyko susisiekti, į telefoninius skambučius neatsiliepė, buvo nuvažiavęs ir prie jo gyvenamosios vietos, tačiau paaiškėjo, kad jis tame name nuomojosi butą, ten nebegyvena ir tuomet parašė pareiškimą policijai. Pinigai buvo surinkti iš namo laiptinės gyventojų (iš viso 8 butai). Paaiškino, kad rašytinės sutarties su A. L. nesudarė, nes tarėsi, kad ją sudarys, kai jis atvyks atlikti remonto darbų. Pinigų perdavimo nefiksavo. Patvirtino, kad pinigų perdavimą matė jis (A. B.), D. B. ir V. S..
14. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, avanso perdavimą nuteistajam patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. B. duoti parodymai, pareiškimas policijos įstaigai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bet ir kiti įvykio metu dalyvavusių asmenų, t. y. D. B. ir V. S. duoti parodymai. D. B. pirmosios instancijos teisme apklausiama kaip liudytoja, patvirtino visas įvykio aplinkybes, kad jos vyras (A. B.) tarėsi su asmeniu dėl remonto darbų, kad ji matė, kaip V. S. padavė pinigus jos vyrui, o šis perdavė A. L.. V. S. parodė, kad A. B. surado meistrą, kuris sutvarkys jų namo bendrą laiptinę, tačiau jam reikia 500 Eur avanso, todėl ji minėtą pinigų sumą perdavė A. B., o šis perdavė A. L.. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nenustatytos jokios aplinkybės, galinčios patvirtinti, kad minėti asmenys (A. B., D. B., V. S.) turėtų tikslą apkalbėti nuteistąjį A. L. ir tokiu būdu jam pakenkti. Be kita ko, minėti asmenys parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Jų parymai yra nuoseklūs, logiški, išsamūs ir nekintantys.
Žemesnės instancijos teismas
15. Ir nors jokia rašytinė sutartis tarp nukentėjusiojo A. B. ir nuteistojo A. L. nebuvo pasirašyta, kaip ir nebuvo pasirašytas pinigų perdavimo priėmimo aktas, tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. B. 500 Eur dydžio avansą A. L. perdavė kitų dviejų asmenų akivaizdoje, minėtos liudytojos (D. B., V. S.) šias aplinkybes patvirtino. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Asmenys tarpusavyje buvo sutarę, kad sutartį dėl darbų atlikimo pasirašys tuomet, kada A. L. pradės faktiškai atlikinėti sutartus darbus, o kol sutartis nepasirašyta, nukentėjusysis siekdamas apsisaugoti, kad neliktų apgautas, nusifotografavo nuteistojo asmens dokumentą, užsirašė visus asmens duomenis (vardas, pavardė, telefono Nr., gyvenamasis adresas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ne tik apgaulės būdų įgijęs pinigus pasikeitė telefono numerius, taip sumažindamas galimybes nukentėjusiajam su juo susisiekti, bet dar ir pakeitė gyvenamąją vietą neinformavęs nukentėjusiojo, todėl darytina išvada, kad A. L. veiksmuose yra visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, požymiai.
16. Darytina išvada, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, A. L. kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kuriuos apeliantas nepagrįstai siekia nuginčyti. Kaip jau nustatyta, nukentėjusysis A. B. bei liudytojos D. B. ir V. S. aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtino, kad nuteistasis paėmė 500 Eur dydžio avansą už neva sutartus atlikti darbus, tačiau A. L. net neketino atlikti minėtų darbų. Jokios byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia šių asmenų parodymų, o ir apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų negalima vadovautis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais ir kurie patvirtintų nuteistojo duotus parodymus.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, jog A. L. veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus. Jis susitarė su nukentėjusiuoju dėl darbų atlikimo daugiabučio namo laiptinėje, nors realiai neketino jų atlikti, nors patikino nukentėjusįjį, kad sutartus darbus padarys atšilus orams, todėl įgavęs nukentėjusiojo pasitikėjimą paėmė iš jo 500 Eur dydžio avansą, tačiau realių ketinimų atlikti minėtus darbus, nuteistasis neturėjo. Tokiu būdu A. L. neteisėtai, t. y. panaudojęs apgaulę, užvaldė svetimą turtą. Byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl A. L. padarytos jam inkriminuotos BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis ir anksčiau yra pasielgęs analogiškai ir tai patvirtina jo ankstesni teistumai (1 t., b. l. 99-106) bei jo baustumai (1 t, b. l. 122-130). Be to, kad nuteistasis elgėsi nusikalstamai, įrodo ir jo elgesys po pinigų paėmimo iš A. B.. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis, negalėdamas laiku pradėti sutartų darbų, nesiekė susitikti su nukentėjusiuoju ir jam paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių, nesiėmė iniciatyvos nurodyti jam priežasčių, kodėl jis laiku negali pradėti sutartų darbų, jam neskambino, pas jį neatvyko, pakeitė savo telefono numerį, gyvenamosios vietos adresą ir apie tai neinformavo nukentėjusiojo, vengė bendravimo su juo. Toks nuteistojo elgesys labai tiksliai iliustruoja jo nesąžiningą ir nusikalstamą elgesį, atskleidžia jo tikruosius tikslus.
18. Apibendrindamas apygardos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šiame nuosprendyje aptartų įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. B. priklausantį turtą, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir A. L. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu jos buvo padarytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Be to, nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstai tenkintas.
19. Byloje neginčytinai nustačius, kad A. L. apgaulės būdu pasisavino svetimą turtą šios nutarties 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad jo veika pagal BK 182 straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Pagrįstai pripažinus nuteistąjį kaltu dėl BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, bausmė nuteistajam paskirta ir individualizuota nepažeidžiant BK 54, 62 straipsnio nuostatų. Paskirta bausmė savo rūšimi (areštas) ir dydžiu (mažesnė, negu maksimali), įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), tai, kad nėra nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinus informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus, baustas administracine tvarka, nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Apylinkės teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis teisingai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Be to, teismas nuteistojo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės 90 parų vykdymą atidėjo 1 metų laikotarpiui taikant intensyvią priežiūrą su tam tikrais įpareigojimais. Civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti klausimas išspręstas teisingai, įvertinus nukentėjusiojo patirtus nuostolius.
20. Nuteistojo apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko šio teismo neištirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl A. L. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti. Nuteistojo apeliacinis skundas, nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių proceso pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas nuteistąjį pagal BK 182 straipsnio 4 dalį išteisinti, atmetamas.
Dėl nuorodos į sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis)
21. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (3 pastraipa) nurodė, kad kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
22. BPK 273 straipsnyje nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.
23. Iš aptarto teisinio reguliavimo, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju neturėjo. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. L. nepripažino kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisiamųjų posėdžio metu buvo atliekamos nukentėjusiojo, liudytojų apklausos, tiriami kiti rašytiniai įrodymai. Todėl ši rašymo apsirikimo klaida šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies. Skiriant apeliantui bausmę BK 64¹ straipsnio nuostatos nebuvo pritaikytos, bausmė vienu trečdaliu sumažinta nebuvo, todėl skundžiamas nuosprendis nėra keistinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 21 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-02031 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. L.. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos nuteistajam A. L. sudaro 162,50 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas nuteistojo apeliaciniu skundu, kuris atmestas kaip nepagrįstas, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji turi būti išieškotina iš nuteistojo A. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. aprašomosios dalies pašalinti nuorodą į sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš nuteistojo A. L. priteisti 162,50 Eur valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.