Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-217-606/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
AN2-217-606/2020
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00034-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. M.
Institucija
Biudžetinė įstaiga Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-217-606/2020Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00034-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. M. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 10 d. nutarimas, kuriuo D. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 13 mėnesių, už tai, kad 2020 m. sausio 10 d. 17.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (1,49 prom.) neblaivumo laipsnis.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais dėl teismo nešališkumo reikalavimo, tvirtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įrodymus tyrė šališkai, visiškai nesistengdamas būti objektyvus, išsamiai išanalizuoti visų įrodymų, esančių byloje, ir priimti teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo. Itin atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas išimtinai vertino tik ją kaltinančius įrodymus, visiškai neaptardamas ją teisinančių įrodymų. Pažymi, kad apylinkės teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, buvo šališkas, formuluodamas klausimus jai, juos užduodamas, aiškiai norėjo sustiprinti kaltinimo pusės pozicijas. Be to, buvo ne tik tyčia ir specialiai ignoruojami, bet ir eliminuojami ją teisinantys įrodymai. Objektyviai pašalinti abejones procesinių galimybių jau nėra, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos jos naudai. Apeliantė nurodo, kad teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylose (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 566, 567 straipsniai), nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, pažeidė nekaltumo prezumpciją, jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Skundžiama nutartis pagrįsta tik subjektyviomis įvykio interpretacijomis, nepatikimais, prieštaringais paaiškinimais, prielaidomis ir spėlionėmis. Bylos įrodymai buvo nagrinėtini ir vertintini tik selektyviai, kilusios abejonės nevertintos jos naudai. Teismas nepagrįstai nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. kad ji davė konstantiškai nuoseklius parodymus apie inkriminuojamame delikte nurodytas aplinkybes.

2.2. Apeliantė akcentuoja, kad tuo realiuoju laiku, kai ją sustabdė policijos pareigūnai, būdama frustracinės fiziologinio afekto būsenos, kurią įtakojo po 4 metų itin skaudus išsiskyrimas su savo širdies draugu, policijos pareigūnams aplaidžiai, nerūpestingai bei atsainiai, nepagalvodama realaus vairavimo fakto nurodė neteisingą aplinkybę, jog esą ji vairavo automobilį būdama išgėrusi valerijonų. Be to, ji tuo metu, būdama slegiama savo šeiminių rūpesčių bei skaudžių išgyvenimų naštos, tiesiog žmogiškai nesuprato, jog sėdėjimas automobilyje su išjungtu jo motoru, yra laikytinas bei traktuotinas kaip faktinė vairavimo sudėtinė dalis. Šiame kontekste ypač atkreipia dėmesį į tai, jog policijos pareigūnai ją sustabdė, o tiksliau atvykę ją rado stovinčią kelkraštyje su išjungtu automobilio varikliu. Administracinio nusižengimo byloje nėra policijos pareigūnų užfiksuoto esminio ir nekvestionuojamojo fakto, kad ji buvo policijos pareigūnų sustabdyta būtent vairuojanti, t. y. dinamiškai judant jos automobiliui, o jai pačiai sėdint vairuotojo vietoje. Šiuo atveju akivaizdžiai yra konstatuotina, jog policijos pareigūnai ją užklupo ne vairavimo (nevažiuotumo) stadijoje, o tiesiog pasyviai sėdinčią automobilyje. Todėl, esant šioms aplinkybėms, ji niekaip negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių 14 punkto imperatyviųjų reikalavimų. Apeliantės tvirtinimu, ji sustojusiame automobilyje bei dinamiškai nebevažiuojant, išjungusi automobilio variklį, tik tuomet iš sielvarto ir išgėrė 2 buteliukus po 50 ml vaistinio (medicininio) augalinės kilmės ekstrakto valerijonų tinktūros Valentis geriamojo tirpalo bei paskambino per „Messenger“ programėlę savo dukrai, jog pastaroji ateitų parvairuoti automobilio, nes ji, vadovaudamasi Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatomis, puikiai žinojo, jog draudžiama vairuoti pavargus, susijaudinus, esant streso būsenos et cetera. Be kita ko, apeliantė deklaravo, kad yra išgėrusi būtent valerijonų tinktūros Valentis geriamojo tirpalo, o ne tikrojo gryno alkoholio. Ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad aukštąjį medicininį išsilavinimą turinti „Gintarinės vaistinės“ vedėja, t. y. liudytoja R. A. savo rašytiniame paaiškinime labai aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog valerijono tinktūra apskritai net nėra priskiriama prie alkoholinių gėrimų klasifikacijos. Pagal vaistininkės R. A. rašytiniame paaiškinime išdėstytas faktines aplinkybes, t. y. apeliantės apsilankymą vaistinėje ir medicininio (vaistinio) valerijonų tinktūros Valentis geriamojo tirpalo pirkimą bei policininkų privažiavimą prie apeliantės išjungtu varikliu stovinčio automobilio chronologinį laiką, kurį apytiksliai apima 20 minučių laikotarpis, ir sudaro laiko tarpo idealiąją sutaptį, valerijonų tinktūros suvartojimo atžvilgiu. Visa ši nuosekli įvykių grandinė aiškiai rodo, jog apeliantė nusipirkusi vaistinėje valerijonų tinktūros Valentis, išvyko namo, kol prie jos už 20 minučių, t. y. apie 17.51 val., prie stovinčio ir dinamiškai nebejudančio automobilio, privažiavo policijos ekipažas. Apeliantė pažymi, kad jeigu ji būtų vartojusi būtent gamyklinį / komercinį etilo alkoholį, tuomet per valandą iš jos organizmo niekaip nebūtų galėję pasišalinti net 1,16% promilės nustatytos alkoholio koncentracijos, t. y. atimant pirmąjį alkotesterio parodymą (17 val. 51 min.) iš galutinio Toksikologijos laboratorijos kraujo tyrimo (19 val. 20 min.), (2,53% - 1,37% = 1,16%), kadangi visuotinai yra žinoma, jog per valandą iš žmogaus organinio gali pasišalinti tik vos 0,16 – 0,2 promilės. O, tai, kad ji vartojo būtent medicininį (vaistinį) augalinės kilmės ekstrakto valerijonų tinktūros Valentis geriamąjį tirpalą, įrodo jo labai greita šalinimosi tendencija iš organizmo: 17 val. 51 min. – 2,53%; 18 val. 22 min. – 1,49%; 19 val. 20 min. – 1,37%. Todėl, pakankamai realiai yra tikėtina, jog už dar vienos valandos padarius dar vieną pakartotinį patikrinimą, jos organizme valerijono tinktūros Valentis geriamojo tirpalo jau galbūt būtų likę 0,4 promilės, tai būtų dar labiau pagrindę, jog gamyklinis / komercinis etilo alkoholis, fiziologiškai tokiais itin sparčiais tempais iš žmogaus organizmo nepasišalina. Argumentuotina ir tai, jog medicinos literatūroje yra nurodoma, kad vaistinio preparato valerijono tinktūros Valentis geriamojo tirpalo sudėtyje yra nuo 65% iki 70% (V/V) etanolio, t. y. iki 2,29 g dozėje (viename arbatiniame šaukštelyje), (atitinka 70,0 ml alaus, 29,17 ml vyno). Apeliantės teigimu, jai per trumpą laiką išgėrus 100 ml valerijonų tinktūros Valentis geriamojo tirpalo, Toksikologijos laboratorijos galutinis kraujo tyrimas ir parodė lengvą neblaivumo laipsnį, kadangi ji beveik jau 5 metai apskritai nevartoja jokio gamyklinio / komercinio alkoholio. Be kita ko, jos organizme nustatytas pirminis – 2,53% promilės bei vėliausias – 1,37% promilės neblaivumo laipsnis ir parodė tokius rodmenis būtent todėl, jog jai per tokį itin trumpą laiką išgėrus 2 buteliukus po 50 ml, t. y. iš viso 100 ml valerijonų tinktūros Valentis geriamojo tirpalo, pakilo maksimali bei staigi (ūmi) organizmo toksiška šoko terapinė reakcija, į tai jos organizmas ir sureagavo labai jautriai ir neadekvačiai. Apeliaciniame skunde taip pat aptariama nuo kokių ligų buvo skiriamas gydymas valerijonais.

2.3. Apeliantė pažymi, kad jeigu ji būtų iš tikrųjų vartojusi būtent gamyklinį / komercinį alkoholį, tuomet, vadovaudamasi loginiu mąstymu, būtų siekusi visais įmanomais būdais kuo greičiau ir operatyviai parvažiuoti į savo namus, kad tik jos nepatikrintų policija, o ne sustojusi, likus 20 metrų iki namų ir pati bravūriškai bei savanoriškai laukusi policijos reido ar patikrinimo, žinodama, jog pastarajai gresia potenciali galimybė netekti teisės vairuoti bei didžiulė piniginė bauda.

2.4. Nors skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teigia, kad Institucija neva tai tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau paradoksalu yra tai, jog net pats apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje profanuodamas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam skundžiamos nutarties priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įrodymus vertino kardinaliai pažeisdamas ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 422 straipsnio 5 dalį. Taip pat teigiama, kad apylinkės teismas apskritai negalėjo priimti ir privalėjo grąžinti atgal Tauragės AVPK Šilutės rajono PK atsiliepimą. Apeliantė pažymi, jog ji pirmosios instancijos teismui buvo padavusi ne apeliacinį skundą, o paprastąjį skundą. Lietuvos Respublikoje bendrosios kompetencijos (nespecializuotieji) teismai nagrinėja aplikantų skundus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, o apeliacinius skundus administracinėse bylose nagrinėja tik specializuotasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ. Žemesnysis teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, tai yra į bylą ieškovo pozicijoje įtraukdamas Instituciją, kuri visiškai nesiorientavo kam ir kokį atsiliepimą teikia. Svarbiausia, Institucija vadovavosi ABTĮ, todėl apylinkės teismas privalėjo grąžinti atsiliepimą Institucijai.

2.5. Be to, apeliaciniame skunde apeliantė pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pavyzdį, kai administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta dėl padaryto ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, kur asmuo vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,11 promilės girtumas, tačiau važiavo netolimą distanciją, nebuvo nustatyta, kad asmuo ryte atėjęs prie automobilio, jį ketino vairuoti; automobilis buvo perstatytas į šalia esančią laisvą vietą neketinant su juo toliau važiuoti (buvo pavažiuota 10-15 metrų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-26-895/2019). Šiuo atveju, apeliantės teigimu, ji policijos pareigūnų buvo apskritai užklupta net nevairuojanti (dinamiškai nevažiuojant) automobilio. Todėl, absoliučiai yra akivaizdu, jog vertinant šias tapačių panašumų turinčias situacijas lyginamuoju aspektu bei teisės taikymo aspektu, jai, kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kazuistinėje byloje paminėtajam aplikantui, byla privalo būti nutraukta.

2.6. Apeliantės tvirtinimu, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu (lot. praesumptio boni viri) bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymi, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai pagal principą onus probandi (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, apeliantė daro išvadą, kad šioje byloje neįrodyta, jog būtent ji vairavo automobilį, būdama išgėrusi valerijonų. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės yra aiškinamos kaltinamojo asmens naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 etc).

2.7. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punkto nuostatos kategoriškai numato, jog teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisenoje niekas objektyviai ir neginčijamai negali šimtaprocentaliai patvirtinti, kad būtent ji išgėrusi valerijonų tinktūros Valentis geriamojo tirpalo būtų vairavusi automobilį. Norint asmenį objektyviai pripažinti kaltu, byloje turi būti fundamentalūs, neginčijami ir triuškinantys įrodymai, neabejotinai ir šimtaprocentaliai įrodantys bei patvirtinantys jo įvykdytą veiką bei realią kaltę. Teismas negali asmens konvikcijos grįsti savo subjektyviai pritemptais supoziciniais kazuistiniais išvedžiojimais, hipotetiniais vidiniais įsitikinimais ar preziumuotinomis premisomis.

2.8. Reziumuodama argumentacijos visetą, apeliantė daro išvadą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena jai privalo būti nutrauktina kaip not guilty. Skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta vien to paties teismo suformuluotomis alogiškomis ekvilibristinėmis supozicijomis inter alia itin šiurkščiai bei grubiai pažeidžiant įrodymų išsamumo vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota jurisprudencine nutartimi Nr. 2AT-26-895/2019, kurioje net neblaiviam vairuotojui byla buvo nutraukta.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininko R. Rudmino nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniu skundu D. M. prašo nutraukti jai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, motyvuodama tuo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra policijos pareigūnų užfiksuoto esminio ir nekvestionuojamojo fakto, kad ji buvo policijos pareigūnų sustabdyta būtent vairuojanti, t. y. dinamiškai judant jos automobiliui, o jai pačiai sėdint vairuotojo vietoje, todėl, esant šioms aplinkybėms, ji niekaip negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių 14 punkto imperatyviųjų reikalavimų. Apeliantės tvirtinimu, ji sustojusiame automobilyje, išjungusi automobilio variklį išgėrė 2 buteliukus po 50 ml vaistinio (medicininio) augalinės kilmės ekstrakto valerijonų tinktūros Valentis geriamojo tirpalo bei paskambino per „Messenger“ programėlę savo dukrai, jog pastaroji ateitų parvairuoti automobilio. Policijos pareigūnams aplaidžiai, nerūpestingai bei atsainiai, nepagalvodama realaus vairavimo fakto nurodė neteisingą aplinkybę, jog esą ji vairavo automobilį būdama išgėrusi valerijonų.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. paaiškino, kad 2020 m. sausio 10 d. ji susipyko su savo draugu, todėl tam, kad nusiramintų, (duomenys neskelbtini), vaistinėje „Gintarinė“, apie 17.30 val. nusipirko du buteliukus po 50 ml valerijono tinktūros, ją išgėrė automobiliu parvažiavusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, kelkraštyje stovinčiame automobilyje, netoli savo namų. Kadangi negalėjo vairuoti, paskambino dukrai, kad ši parvairuotų automobilį. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jos neblaivumą ir 17.51 val. nustatė 2,53 promilės, o 18.22 val. – 1,49 promilės neblaivumą, nors ji automobilio tuo metu nevairavo.

9. Apeliaciniame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. taip pat neigė vairavusi automobilį neblaivi, tvirtino, jog alkoholio apskritai nevartoja jau 6 metus, o įvykio dieną tam, jog nurimtų, nes mušė širdį dėl išsiskyrimo su draugu, (duomenys neskelbtini), pakeliui į namus, iki jų likus apie 10 kilometrų, nusipirko valerijonų. Kadangi kartu su ja gyvena dukra su vaikais, buvęs vyras, tam, kad jie nematytų jos stresinės būsenos, iki namų likus 20-25 metrams sustojo ir išgėrė valerijonų. Po to paskambino dukrai, kad parvarytų automobilį. Tada privažiavo policijos pareigūnai, patikrino neblaivumą. Policijos pareigūnams sakė, kad gėrė valerijonų, jie tikrino automobilį, jame alkoholio nerado, leido pūsti dar kartą, promilės krito greitai, automobilyje policijos pareigūnas sakė kolegei, kad „netrenkia“ alkoholiu. Po to dukra nuvežė į medicinos įstaigą duoti kraujo, gydytojui girta neatrodė. Buvo gauti duomenys iš gydytojo, promilės nukrito iki 1,27 promilės. Atsakymas buvo 1,27 promilės kraujyje.

10. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje buvo apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė D. Č., ji parodė, kad įvykį prisimena labai gerai, buvo po darbo valandų, tamsu, žiema, iš budėtojo gavo pranešimą apie galbūt neblaivią vairuotoją, buvo nurodytas ir automobilio valstybinis numeris, kad automobilis išvažiuoja iš didelės aikštelės, esančios prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo tamsu, blogas matomumas, lynojo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, į aikštelę, bet automobilio nerado. Neradę automobilio, važiavo ieškoti toliau. Budėtojas gavo antrą pranešimą, jis matomai bendravo su pranešėju, nes nurodė, kur automobilis važiuoja, kad važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini)g., nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kai važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, kaimo keliuke nematė priekyje nė vieno automobilio, stengėsi suspėti, ir pamatė tą automobilį, kuris buvo nurodytas pranešime. Jį pamatė nuo pagrindinės gatvės įsukę į (duomenys neskelbtini) kaimą, automobilis buvo tik įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę po dešine. Automobilį pamatė tikrai judantį. Tuo metu automobilis įtarimo nesukėlė, buvo tik įsukęs ir važiavo lėtai į gatvelę, atstumas nuo pagrindinės gatvės (duomenys neskelbtini) kaime buvo 5-6 metrai, iki 10 metrų. Kitų žmonių nepastebėjo. Kolegai priėjus prie automobilio, automobilio variklis buvo įjungtas, paprašė vairuotojos išlipti iš automobilio. Moteris buvo apsvaigusi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, iš išvaizdos atrodė tikrai neblaivi, ją nusivedė į galą už tarnybinio automobilio, ji svirduliavo, laikėsi atsirėmusi ranka į automobilio bagažinės dangtį, kalbėjo kaip ir normaliai, nes nežino jos kalbėjimo manieros, kalbėjo ramiai ir lėtai. Patikrinus neblaivumą, alkotesteris parodė virš 2 promilių, ją pasodino į automobilį, nes reikėjo palaukti iki 30 minučių ir duoti perpūsti. Pajuto, kad nėra alkoholio kvapo, ji sakė, kad alkoholio nevartojo, vartojo valerijonų, antro pūtimo metu įpūtė apie 1,4 promiles, todėl jai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Moteris nurodė, kad netoli namai, jai kelis kartus buvo išaiškinta, kad jeigu nesutinka su alkotesterio parodymais, kad važiuotų priduoti kraują. Būdama tarnybiniame automobilyje, ji paskambino dukrai ir neužilgo atėjo dukra. Dukra klausė, kas nutiko, paaiškino, kad buvo sustabdyta, alkotesteris parodė neblaivumą, paaiškino, kad jeigu nesutinka, kad važiuotų į ligoninę.

11. Apeliaciniame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. prašymu buvo apklausta kaip liudytoja ir A. M.. Liudytoja A. M. parodė, kad įvykio dieną buvo namie su vaikais, buvo senelis, praleido skambutį. Kai ėjo skambinti, mama vėl skambino, kalbėjo tyliai, pasakė ateiti parvaryti automobilį, sakė negera, yra prie bažnyčios. Išėjusi iš kiemo pamatė policiją, išsigando, mama sėdėjo policijos automobilyje. Ji paklausė, kas nutiko, mama pasižiūrėjo, tada išlipo policininkė ir pasakė, kad mamai nustatytas girtumas, neleido bendrauti su mama. Ji atsakė, jog mama nevartoja alkoholio. Policininkė pasakė, jog per valandą gali pasidaryti kraujo tyrimą, paprašė pasirašyti, kad paėmė automobilį ir palaukti mamas automobilyje. Automobilyje ji ieškojo įrodymų – ant priekinės sėdynės rado kuprinę, daugiau nieko nerado. Po to iškart važiavo į ligoninę, buvo paimtas kraujas, kada buvo gauti rezultatai, nežino, nesigilino. Gydytoja atliko orientacinę patikrą, svyravimų nebuvo, reikėjo paliesti nosį, pereiti liniją, atsakyti į klausimus, ji viską atliko teisingai, gydytojas surašė duomenis. Nekilo įtarimo, kad mama gali būti neblaivi, kvapo nebuvo, elgėsi normaliai, labiau buvo paveikta raminamųjų. Liudytoja parodė, kad mama nevartoja alkoholio 6 ar daugiau metų, padeda auginti vaikus. Anksčiau taip nėra buvę. Mama sakė, kad pergyvena dėl draugo, santykiai byra, užsiminė, kad žada skirtis. Neprisiminė, kad anksčiau namie būtų vartojusi valerijonų.

12. Kaip matyti, iš administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. paaiškinimų, duotų apylinkės ir apygardos teismuose, nustatyta, kad įvykio dieną ji tam, kad nusiramintų, (duomenys neskelbtini), vaistinėje „Gintarinė“, apie 17.30 val. nusipirko du buteliukus po 50 ml valerijono tinktūros, ją išgėrė automobiliu parvažiavusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, kelkraštyje stovinčiame automobilyje, netoli savo namų. Tvirtino, kad jokio alkoholio nevartojo, jo nevartoja 6 metus. Apeliaciniame skunde nurodė, jog išgėrus iš viso 100 ml valerijonų tinktūros, pakilo maksimali bei staigi (ūmi) organizmo toksiška šoko terapinė reakcija, į tai jos organizmas ir sureagavo labai jautriai ir neadekvačiai. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. paaiškinimai dėl to, kad ji, būdama neblaivi, automobilio nevairavo, prieštarauja apeliaciniame teismo posėdyje duotiems kaip liudytojos policijos pareigūnės D. Č. parodymams.

13. Pažymėtina, kad iš liudytojos policijos pareigūnės D. Č. parodymų nustatyta, jog apie D. M. automobilį, kad vairuotojas galbūt yra neblaivus, pranešė policijos komisariato budėtojui visiškai pašalinis asmuo, nurodė ir automobilio valstybinį numerį, o automobiliui pajudėjus iš aikštelės, asmuo dar kartą pranešė apie minėto automobilio važiavimo kryptį. Liudytoja parodė, kad ji su kolega važiuodami keliuku, aiškiai matė priekyje važiuojantį būtent D. M. automobilį, t. y. liudytoja matė automobilį tikrai judantį, aiškiai parodė, kurioje vietoje pastebėjo važiuojantį automobilį, ir, kai automobilis jau buvo pastebėtas, nurodė, į kurią pusę ir kokiu greičiu jis važiavo, patvirtino, kad automobilio variklis buvo įjungtas ir priėjus prie automobilio. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai pamatė jau keliu važiuojantį D. M. automobilį ir važiavo jam iš paskos. Kai priėjo prie vairuotojos, variklis dar buvo įjungtas. Ir ši aplinkybė paneigia D. M. nurodytą aplinkybę, kad ji gėrė valerijonų stovinčiame automobilyje, pažymėtina, kaip ji teigė, ir su išjungtu varikliu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad D. M. net neturėjo galimybės išgerti valerijonų sustojusiame automobilyje, nes prie jos iš karto priėjo policijos pareigūnai. Juolab, nustatyta aplinkybė paneigia D. M. teiginį skunde apylinkės teismui, kad antrą buteliuką valerijonų ji išgėrė net po 5 minučių po to, kai išgėrė pirmąjį.

14. Pažymėtina, kad liudytoja policijos pareigūnė D. Č. aiškiai nurodė ir požymius, iš kurių sprendė, jog vairuotoja yra neblaivi, t. y., nors vairuotoja kalbėjo kaip ir normaliai, ramiai ir lėtai, nes liudytoja apskritai nežinojo jos kalbėjimo manieros, iš vairuotojos nesklido ir alkoholio kvapas, tačiau ši aplinkybė visiškai nepaneigia to, kad D. M. vairavo automobilį būdama neblaivi. Liudytoja D. Č. parodė ir tai, kad vairuotojos judesiai buvo nekoordinuoti, iš išvaizdos atrodė tikrai neblaivi, ji svirduliavo, laikėsi atsirėmusi ranka į automobilio bagažinės dangtį, o alkotesterio rodmenys parodė atitinkamą neblaivumo laipsnį.

15. Pažymėtina, kad liudytoja policijos pareigūnė D. Č. nuosekliai parodė visą įvykių eigą, kad matė judantį automobilį, sąžiningai nurodė ir aplinkybę, kad iš D. M. nesklido alkoholio kvapas, kad vairuotoja kalbėjo kaip ir normaliai, ramiai ir lėtai, tačiau kiti nurodyti požymiai leido suprasti, jog vairuotoja gali būti neblaivi, o patikrinus neblaivumą alkotesteriu, ši aplinkybė pasitvirtino. Policijos pareigūnė jai net kelis kartus išaiškino ir tai, jog ji per valandą laiko gali nuvažiuoti į medicinos įstaigą tam, kad būtų paimtas kraujas tyrimui. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. M.. Šiuo atveju ir pati D. M. baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog policijos pareigūnai davė atsigerti ir vandens. Todėl akivaizdu, kad nėra jokio manyti, jog liudytoja būtų turėjusi pagrindo apkalbėti D. M.. Be to, pažymėtina, kad liudytoja D. Č. davė parodymus būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekusi sakyti tiesą, o administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistoma. Įstatymas jai suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę.

16. Šiuo atveju pagrindą neabejoti būtent liudytojos policijos pareigūnės D. Č. parodymų teisingumu sudaro ir pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. paaiškinime nurodytos aplinkybės, surašius jai administracinio nusižengimo protokolą. Akcentuotina, kad D. M. paaiškinime pripažino, jog vairavo automobilį būdama išgėrusi valerijonų, dėl tokio poelgio gailėjosi. Nors apeliaciniame skunde D. M. teigia, kad policijos pareigūnams aplaidžiai, nerūpestingai bei atsainiai, nepagalvodama realaus vairavimo fakto nurodė neteisingą aplinkybę, jog esą ji vairavo automobilį būdama išgėrusi valerijonų, tačiau apygardos teismas neturi jokio pagrindo tikėti tuo, kad D. M., netgi būdama streso būsenos, pati save apkalbėjo ir dar gailėjosi. Logiška, kad jeigu D. M. būtų išgėrusi valerijonų jau stovinčiame automobilyje su išjungtu varikliu, šias aplinkybes ir būtų nurodžiusi. Logiška ir tai, kad protingas žmogus, turintis teisę vairuoti transporto priemonę, aiškiai suvokia vairavimo sąvoką, ir nebūtų pagrindo sugalvoti sau nenaudingos aplinkybės, kurios net nebuvo. Be to, logiška, kad D. M. būtų iškart policijos pareigūnams nurodžiusi ir aplinkybę, jog ką tik į kelkraštį numetė išgerto valerijono buteliukus, tačiau tokios aplinkybės nenurodė, bet, kaip jau minėta, ji pripažino, kad būtent vairavo automobilį, jau būdama išgėrusi valerijonų.

17. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad patikrinus alkotesteriu D. M. neblaivumą, 17.51 val. jai nustatytas 2,53 promilių, o 18.22 val. – 1,49 promilių girtumas. Šiuo atveju aplinkybė, jog nuo pirmojo D. M. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu iki antrojo patikrinimo, dėl tik D. M. žinomų aplinkybių, stipriai sumažėjo neblaivumo laipsnis, visiškai nepaneigia fakto, jog ji automobilį vairavo būdama neblaivi. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Šiuo atveju specialisto išvadoje Nr. T-A 452/2020(01) užfiksuoti duomenys tik dar kartą patvirtina, kad D. M., kaip nustatyta, vairavimo metu buvo neblaivi. Pažymėtina, po jos neblaivumo patikrinimo alkotesteriu antrą kartą, praėjus valandai laiko, ir jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,37 promilės etilo alkoholio. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame teismo posėdyje D. M. nurodė, kad medicinos įstaigoje jai ne tik buvo paimtas kraujas tyrimui, bet gydytojas atliko ir jos orientacinę patikrą, ji gavo duomenis iš gydytojo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. M., parodė, kad gydytojas nenustatė, jog D. M. svyruotų, reikėjo paliesti nosį, pereiti liniją, atsakyti į klausimus, ji viską atliko teisingai. Tačiau pažymėtina, kad D. M. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuotų duomenų teismui nepateikė. Ir ši aplinkybė nepaneigia to, jog medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte buvo užfiksuotos taip pat D. M. nenaudingos aplinkybės.

18. Esant nustatytų ir aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2020 m. sausio 10 d. 17.51 val., (duomenys neskelbtini), D. M. vairavo automobilį, pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (1,49 promilių) neblaivumo laipsnis, todėl D. M. pagrįstai ir teisėtai nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą.

19. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, į bylą ieškovo pozicijoje įtraukdamas Instituciją, kuri visiškai nesiorientavo kam ir kokį atsiliepimą teikia, nes atsiliepime vadovavosi ABTĮ, todėl apylinkės teismas privalėjo grąžinti atsiliepimą Institucijai. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad atsiliepime Institucija turi išdėstyti tik nuomonę, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo reikalavimais. Šiuo atveju atsiliepime nurodyta, kuriam teismui teikiamas atsiliepimas, aiškiai išdėstyta nuomonė dėl D. M. skundo pagrįstumo. Todėl tai, jog Institucija, manydama, jog skundas turi būti atmestinas, neteisingai nurodė, jog vadovaujasi ABTĮ, nesudaro pagrindo tokio atsiliepimo nepriimti.

20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė