Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. M., atsakovo atstovui Almantui Masioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilbeksa“ skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2014-02-04 pateikė prašymą (reg. Nr. 6215007) įregistruoti NTR žymą (juridinį faktą) NTR įraše Nr. 1/28897, Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 9A, apie 2014-02-03 susitarimą, sudarytą tarp UAB „City property investment“ ir UAB „Vilbeksa“ dėl statinių statybos darbų planavimo ir atlikimo sąlygų žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0041-0069, esančiame adresu J. Basanavičiaus g. 9A, Vilniuje (b. l. 40, 12-16). Nustatyta, kad vienas iš 2014-02-03 susitarimo priedų (Priedas Nr. 7) yra 2014-02-03 preliminari servituto nustatymo statiniui sutartis, pagal kurią UAB „City property investment“ suteikė pareiškėjai teisę naudotis ateityje būsiančia pastatyta aikštele su pravažiavimu žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0041-0069 (b. l. 12-16, 17-19).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2014-02-04 prašymą ir pateiktus dokumentus, 2014-02-05 priėmė sprendimą Nr. VILRS-311, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir tokį sprendimą motyvavo Nuostatų 5 punktu, nustatančiu NTR objektus ir nenumatančiu galimybės įregistruoti prašomą juridinį faktą (b. l. 10).

Pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2014-02-13 pateikė prašymą (reg. Nr. 6255207) įrašyti NTR nekilnojamojo daikto, esančio J. Basanavičiaus g. 7, Vilniuje, registro įraše Nr. 10/134399, bei nekilnojamųjų daiktų, esančių J. Basanavičiaus g. 9A, Vilniuje, registro įraše Nr. 10/134427, žymas (juridinius faktus) apie 2014-02-03 preliminarią servituto nustatymo statiniui sutartį (Priedas Nr. 7) (b. l. 41).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2014-02-13 prašymą ir pateiktus dokumentus, 2014-02-14 priėmė sprendimą Nr. VILRS-424, kuriuo, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsniu, numatančiu, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas ir konstatavęs, kad preliminariojoje sutartyje numatomas nustatyti servitutas daiktui, kuris Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas bei neįregistruotos nuosavybės teisės į jį, pareiškėjos prašymą atsisakė patenkinti (b. l. 11).

Pareiškėja, nesutikdama su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-02-05 sprendimu Nr. VILRS-311 ir 2014-02-14 sprendimu Nr. VILRS-424, 2014-02-28 skundu kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinį registratorių prašydama juos panaikinti ir įpareigoti teritorinį registratorių įrašyti žymas apie sudarytą 2014-02-03 preliminarią servituto nustatymo statiniui sutartį NT registro įrašuose Nr. 1/28897, 10/134427 prie šių NTR objektų, esančių J. Basanavičiaus g. 9A, Vilniuje: žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0041-0069, automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. 1099-6021-7021, radijo mazgo pamatų, unikalus Nr. 1099- 6021-7002 (b. l. 29-31).

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014-02-28 skundą, 2014-03-18 priėmė sprendimą Nr. csprl-61, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 6-7). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad 2014-02-03 Susitarime suformuluotas pareiškėjos sutikimas leisti žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0041-0069, planuoti, projektuoti, statyti ir t. t. statinius, nėra Nekilnojamojo turto registravimo dalykas, todėl 2014-02-03 Susitarimas savo turiniu ir esme negali būti registravimo NTR teisinis pagrindas, o preliminaria servituto nustatymo statiniui sutartimi yra prisiimamas asmeninis įsipareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. sudaryti sandorį ateityje, todėl toks susitarimas taip pat negali būti registruojamas NTR.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymo įrašyti pareiškėjos prašomas NTR žymas (juridinius faktus) įrašuose Nr. 1/28897, Nr. 10/134399 ir Nr. 10/134427, teisėtumo ir pagrįstumo.

Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 – 4.262 straipsniuose. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad registruojami daiktai yra nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre (CK4.253 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 4.254 straipsnio nuostatomis, viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės; 2) registruojamo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; 3) registruoto daikto paveldėjimas; 4) registruoto daikto areštas; 5) registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; 6) civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas; 7) įsiteisėję teismo sprendimai, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos teismo nutartys; 8) turto administravimo faktas; 9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto išnykimo faktas. Juridinių faktų registravimo viešame registre teisiniai pagrindai nustatyti CK 4.255 straipsnyje, kuriame numatyta, kad juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, be kita ko, yra: rašytiniai sandoriai; kiti įstatymų nustatyti dokumentai (atitinkamai CK 4.255 straipsnio 7, 9 dalys).

1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamo turto registro įstatymo Nr. I-1539 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2001-07-01) (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

Įstatymo 12 straipsnis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes; 2) registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; 3) registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas; 4) registruoto nekilnojamojo daikto areštas; 5) registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, taip pat daiktines teises į jį turinčių fizinių asmenų vardo, pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; 6) civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas; 7) įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; 8) turto administravimas; 9) naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas.

Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai (ši nuostata netaikoma registruojant valdymą, kaip savarankišką daiktinę teisę bei nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą kaip juridinį faktą) (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2014-06-01). Pagal Įstatymo 14 straipsnio nuostatas, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė.

Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus: 1) pirkimo–pardavimo sutartis; 2) mainų sutartis; 3) dovanojimo sutartis; 4) nuomos sutartis; 5) panaudos sutartis; 6) rentos sutartis; 7) bendrąją jungtinę nuosavybę; 8) nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui; 9) sugyventinių turto bendrą naudojimą; 10) nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu; 11) įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; 12) civilinių bylų dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 13) hipoteką; 14) sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus; 15) išlaikymo iki gyvos galvos sutartis; 16) įregistruoto nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą; 17) nekilnojamojo daikto įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; 18) nekilnojamojo daikto buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba jų apsaugos zonoje; 19) nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento ar specialių naudojimo sąlygų nustatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymai; 20) kitus juridinius faktus, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (negalioja nuo 2014-05-01) 5 punktas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir su nekilnojamaisiais daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartys.

Vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės aktų nuostatomis, darytinos tokios nagrinėjamam ginčui reikšmingos išvados: 1) Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir su jais susijusios daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai, tarp jų - sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes (Įstatymo 12 straipsnio 1 punktas); 2) Įstatymo 11 ir 12 straipsniuose pateiktas baigtinis Nekilnojamojo turto registre registruojamų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų sąrašas; 3) daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, apie kurį daromos atitinkamos žymos minėtame registre, t. y. tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai ir juridiniai faktai (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis); 4) juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, Nekilnojamojo turto registre registruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše tik esant vienam iš Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, tarp jų – esant sandoriui, kuriame numatyti daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktas).

Pažymėtina, kad teritorinis registratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis juridinių faktų registravimą reglamentuojančiais teisės aktais, Nekilnojamojo turto registre turi teisę įregistruoti tik teisės aktų nustatytus juridinius faktus, todėl šio ginčo išsprendimui svarbu nustatyti, ar ginčo atveju teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjos prašomas žymas (juridinius faktus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, be kita ko VĮ Registrų centrą, įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentavo, kad veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas - negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14- 1166/2005).

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės 1997-08-21 sprendimo Nr. 1395V ir Vilniaus apskrities viršininko 1999-04-22 įsakymo Nr. 1208-01 pagrindu NTR įraše Nr. 1/28897 yra įregistruotas 0,2737 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0041-0069, esantis J. Basanavičiaus g. 9A, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o nuomos teise valdomas UAB „City property investment“ (b. l. 35-36). Žemės sklypui Vilniaus apskrities viršininko 1999-04-22 įsakymo Nr. 1208-01 pagrindu nustatyta ir NTR įregistruota daiktinė teisė - kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) - teisė visą parą eiti ir važiuoti 88 kv. m ploto šio žemės sklypo plane pažymėta dalimi (b. l. 35-36). Taip pat nustatyta, kad į Žemės sklype esančius statinius - radijo mazgo pamatus, unikalus Nr. 1099-6021-7021 ir automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. 1099-6021-7021, 2013-05-17 pirkimo - pardavimo sutarties, reg. Nr. TPV-2532, ir 2013-05-21 priėmimo - perdavimo akto, reg. Nr. TPV-2612, pagrindu NTR įraše Nr. 10/134427 įregistruota UAB „City property investment“ nuosavybės teisė (b. l. 20-21).

NTR įraše Nr. 1/28465 yra įregistruotas 0,1906 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0041-0060, esantis J. Basanavičiaus g. 7, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o dalį šio sklypo (0,1521 ha) nuomos teise valdo UAB „Vilbeksa“ (b. l. 37-38). Minėtam žemės sklypui Vilniaus apskrities viršininko 1998-12-31 įsakymo Nr. 4082-01 pagrindu nustatyta ir NTR įregistruota daiktinė teisė - kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) - teisė visą parą eiti ir važiuoti šio žemės sklypo plane pažymėta dalimi. Taip pat nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0041-0060, UAB „Vilbeksa“ nuosavybės teisėmis valdo administracinį pastatą, unikalus Nr. 1098-2006-6015 (b. l. 12-16).

Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Vilbeksa“ su UAB „City property investment“ 2014-02-03 sudarė susitarimą, kuriuo UAB „Vilbeksa” neatšaukiamai ir besąlygiškai sutiko, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0041:69, esančiame adresu J. Basanavičiaus g. 9A, Vilnius (toliau - Žemės sklypas), būtų planuojami, projektuojami ir/ar statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti inžineriniai statiniai (toliau - Statiniai), pagal pridedamą Statinių išdėstymo planą ir Šilumos tinklų schemą nesilaikant norminio atstumo iki gretimo valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0041:60, adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 7, bei įsipareigojo pagal UAB „City property investment“ reikalavimą (o tretiesiems asmenims įsigijus iš UAB „City property investment“ teises į Žemės sklypą ir/ar jame esančių statinių, t. y. pastato, unikalus Nr. 1099-6021-7002, ir kitų statinių, unikalus Nr. 1099- 6021-7021, nuosavybės teisę - pagal šių trečiųjų asmenų reikalavimą) nedelsiant išduoti visus būtinus sutikimus, įgaliojimus ar suderinimus, pateikti prašymus ar kitus dokumentus, reikalingus naujų Statinių planavimui, projektavimui ir/ar statybai (susitarimo 1 punktas) (b. l. 12-16). Susitarimo 2-uoju punktu UAB „City property investment“ įsipareigojo Statinių techniniame projekte numatyti ir pastatyti statinį - aikštelę su pravažiavimu Žemės sklype, skirtu įvažiavimui (ir išvažiavimui) į Vilbeksos valdomą pagal nuomos sutartį valstybinės žemės sklypą kadastrinis Nr. 0101/0041:60, adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 7, ir jame esančio administracinio pastato, unikalus Nr.2006-6015 (toliau - Administracinis pastatas) patalpas. Taip pat 2-ajame susitarimo punkte šalys susitarė, pastačius ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus šiame punkte nurodytą statinį - aikštelę su pravažiavimu, sudaryti sutartį dėl statinio servituto nustatymo, tai yra UAB „City property investment“, kaip servituto davėjas, suteiktų Vilbeksai, kaip servituto turėtojui (ar jo teisių perėmėjui), teisę naudotis UAB „City property investment“, kaip servituto davėjui, Žemės sklype pastatyto nekilnojamojo daikto - aikštelės su pravažiavimu dalimi, pažymėta Statinių išdėstymo plane (Priedas Nr. 4 prie šio Susitarimo), preliminarioje servituto nustatymo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (Priedas Nr. 7 prie šio Susitarimo). Susitarimo 3-iuoju punktu UAB „City property investment“ neatšaukiamai ir besąlygiškai sutiko, kad gretimame valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0041:60, adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 7, būtų teritorijų planavimo dokumentais planuojami, taip pat techninio projekto rengimo metu projektuojami ir/ar statomi pastatai ir/ar inžineriniai statiniai, pagal pridedamus planuojamų statyti (rekonstruoti) pastatų žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0041:60, projektinius pasiūlymus nesilaikant norminio atstumo iki Žemės sklypo ribos ir/ar ant šiame punkte nurodyto valstybinės žemės sklypo ribos, besiribojančios su Žemės sklypu, taip pat keičiama pastatų/statinių paskirtis, su sąlyga, kad tokiems planavimo, projektavimo ar statybos darbams bus gauti visi būtini institucijų sutikimai ir (ar) leidimai ir šie darbai neužkirs kelio UAB „City property investment“ gauti statybą leidžiančius dokumentus bei užbaigti planuojamų ir/ar projektuojamų Statinių statybą, bei įsipareigoja pagal Vilbeksa reikalavimą (o tretiesiems asmenims įsigijus iš Vilbeksa teises į valstybinės žemės sklypą ir/ar jame esančio statinio, t. y. administracinio pastato, unikalus Nr. 1098-2006-6015 (toliau - Administracinis pastatas), nuosavybės teisę - pagal šių trečiųjų asmenų reikalavimą) nedelsiant išduoti visus būtinus sutikimus, įgaliojimus ar suderinimus, pateikti prašymus ar kitus dokumentus, reikalingus naujų statinių planavimui, projektavimui, statybai, rekonstrukcijai ar griovimui, kaip numatyta šiame punkte.

Susitarimo priedo Nr. 7 - 2017-02-03 preliminariosios servituto nustatymo statiniui sutarties - 1.1 punktu Susitarimo šalys įsipareigojo šioje sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis sudaryti servituto nustatymo statiniui sutartį (toliau - Servituto nustatymo sutartis), pagal kurią Servituto davėjas, t. y. UAB „City property investment“, suteikia Servituto turėtojui, t. y. UAB “Vilbeksa”, teisę sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka naudotis nekilnojamuoju daiktu - statiniu - aikštele su pravažiavimu (toliau - Tarnaujantis daiktas), pastatytų žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0041:69, adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Basanavičiaus g. 9A, ir skirtu įvažiavimui ir išvažiavimui į Servituto turėtojo valdomas patalpas, esančias administraciniame pastate, unikalus Nr. 1098-2006-6015, valstybiniame žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0041:60, adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 7 (toliau - Viešpataujantis daiktas) (b. l. 17-19). Servituto nustatymo sutarties 2.1 punkte numatyta, kad šalys įsipareigoja šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis Servituto nustatymo statiniui sutartį sudaryti per 2 mėn. nuo Tarnaujančio daikto statybos užbaigimo akto išdavimo (deklaracijos surašymo) ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos 2014-02-04 ir 2014-02-13 prašymų pateikimo NTR teritoriniam registratoriui metu 2014-02-03 Susitarime nurodytame žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0041:69, numatomi pastatyti nekilnojamieji daiktai - daugiabučiai gyvenamieji namai, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti inžineriniai statiniai, neegzistavo. Minėtų prašymų pateikimo metu taip pat neegzistavo ir Susitarimo priede Nr. 7 - Preliminarioje servituto nustatymo statiniui sutartyje - žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0041:69, numatytas nekilnojamojo turto objektas - statinys - aikštelė su pravažiavimu, kuriam minėto susitarimo šalys įsipareigojo sudaryti servituto nustatymo statiniui sutartį. Pažymėtina, kad Įstatymo 13 straipsnis imperatyviai nustato, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai šiame registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Todėl pareiškėjos argumentas, kad, kol 2014-02-03 preliminarioje servituto nustatymo statiniui sutartyje nurodytas būsimas nekilnojamasis daiktas - aikštelė su pravažiavimu - nėra nei pastatytas, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žyma apie šį juridinį faktą turi būti registruojama kitų - šiuo metu minėtame registre įregistruotų statinių registro įraše Nr. 10/134427, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis imperatyvioms Įstatymo nuostatoms. Pabrėžtina, kad viešajame registre registruojami ne bet kokie sandoriai, bet tik tokie, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija, todėl ne kiekvienas sandoris gali būti viešinamas Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos nenumato galimybės Nekilnojamojo turto registre viešinti 2014-02-03 Susitarimą, o jame numatyti šalių įsipareigojimai nėra Nekilnojamojo turto registravimo objektas, registruojamas šiame registre. Todėl darytina išvada, kad tiek 2014-02-03 Susitarimas, tiek ir šio susitarimo priedas - Preliminarioji servituto nustatymo statiniui sutartis - savo turiniu ir esme nėra ir negali būti neegzistuojančio nekilnojamojo daikto juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniais pagrindais.

Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde nurodoma preliminariųjų sutarčių sudarymo teisė dėl būsimų nekilnojamojo turto objektų savaime nesukuria pareigos NTR tvarkytojui įregistruoti žymą (juridinį faktą) NTR nesilaikant viešosios teisės aktais nustatytų viešojo administravimo subjekto veiklos taisyklių.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad NTR paskirtis - užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą ir nekilnojamojo turto savininkų, daiktinių teisių turėtojų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių apsaugą, kadangi pagal NTR įstatymo 2 straipsnio nuostatas, šio registro paskirtis - registruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus ir įstatymų nustatytus, o ne suinteresuotų asmenų pageidaujamus - kaip yra šiuo atveju, - juridinius faktus bei teikti oficialią informaciją apie sukauptus duomenis. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja yra tik viena iš žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0041-0060, esančio J. Basanavičiaus g. 7, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nuomininkių (b. l. 37-38). Todėl jos sutikimas 2014-02-03 susitarime, kad Žemės sklype būtų projektuojami ir statomi statiniai nesilaikant norminio atstumo iki jos nuomos teise dalinai valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0041-0060, ribos, ir 2014-02-03 susitarimo priedas, jokių teisinių pasekmių sukelti negali. Atsižvelgiant į tai, minėtų dokumentų pagrindu jokia žyma (juridinis faktas) NTR taip pat negali būti registruojama.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai). Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 7 punkto nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sprendimais 2014-02-05 Nr. VILRS-311 ir 2014-02-14 Nr. VILRS-424 teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2014-02-04 ir 2014-02-13 prašymus įrašyti Nekilnojamojo turto registre žymas (juridinius faktus) registro įrašuose Nr. 1/28897, Nr. 10/134399 ir Nr. 10/134427, o VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014-03-18 sprendimu Nr. csprl-61 teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2014-02-28 skundą. Atsižvelgiant į tai, panaikinti ginčijamus Sprendimus, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Skundo reikalavimas įpareigoti Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įrašyti žymas apie sudarytą 2014-02-03 preliminarią servituto nustatymo statiniui sutartį NT registro įrašuose Nr. 1/28897, 10/134427 prie šių NTR objektų, esančių J. Basanavičiaus g. 9A, Vilniuje: žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0041-0069, automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. 1099-6021-7021, radijo mazgo pamatų, unikalus Nr. 1099- 6021-7002, yra išvestinis reikalavimų panaikinti ginčijamus Sprendimus atžvilgiu. Netenkinus reikalavimų panaikinti ginčijamus Sprendimus, išvestinis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Vilbeksa“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.