Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios S. M. atstovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, bedarbis, pagal (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012m. kovo 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-laisvės apribojimu septyniems mėnesiams; 2) 2013m. spalio 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-7 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2015m. gegužės 15d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, abu teistumai išnykę,

B.Š, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamasis G. G. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, o kaltinamasis Borisas Šilo yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019m. gegužės 11d., tarpe 13⁰⁰-17⁰⁰ val., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamasis G. G. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme kilusio tarpusavio konflikto su pil. S. M. ir A. T. metu, užsipuolęs vieną iš nukentėjusiųjų S. M., užstojusią kelią, mėginant neprisileisti šio kaltinamojo ir kito kaltinamojo B. Š. prie nukentėjusiojo A. T., kad šio nesumuštų, kartu su kitu kaltinamuoju B. Š. nukentėjusiąją S. M. stumdė rankomis, o pastarajai nuo jo(kaltinamojo G. G.) pastūmimo pargriuvus ant žemės, tyčia vieną kartą su medine lazda sudavė gulinčiai nukentėjusiajai S. M. į dešinį petį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios S. M. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytas dešiniojo peties srities sumušimas su poodine kraujusruva ir dešinio raktikaulio petinio galo lūžiu, kas nukentėjusiajai S. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl raktikaulio lūžio sveikata nukentėjusiajai S. M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, 2019m. gegužės 11d., tarpe 13⁰⁰-17⁰⁰ val., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamieji G. G. ir B. Š., veikdami bendrininkų grupėje, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme kilusio tarpusavio konflikto su pil. S. M. ir A. T. metu, užsipuolę kitą iš nukentėjusiųjų A. T., pastarajam su medinėmis lazdomis kartu tyčia sudavė ne mažiau keturių smūgių į rankas, o vienas iš kaltinamųjų G. G.-ir vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo A. T. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryta 3 cm ilgio ir 1 cm pločio žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kas nukentėjusiajam A. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. G., bylos nagrinėjimo teisme metu pagal kaltinimą byloje palaikančio prokuroro rašytinį prašymą pakeitus jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą, kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, teisme iš esmės prisipažino ir parodė, kad pil. B.Š. jis pažįsta, nes pastarąjį po to, kai šis buvo išvytas iš sugyventinės S. M. namų, kurį tai laiką buvo leidęs pagyventi pas jį namuose. B. Š. gyvenant jo namuose, tuo metu pasižiūrėti, kaip šis gyvena, buvo atėjusi ir pastarojo sugyventinė S. M.. Po to jis su B. Š. nesimatė apie vienerius metus laiko iki to momento, kai 2019m. gegužės 11d. pastarasis su buteliu degtinės vėl atėjo į jo namus. Galėjo būti apie 11⁰⁰ val. dienos. Išgertuvių metu B. Š. kažkas pradėjo skambinėti, kaip jis suprato, kad tai buvo sugėrovo sugyventinė S. M., su kuria telefoninių pokalbių metu B. Š. barėsi. Po to B. Š., nieko konkrečiai neaiškindamas, paprašė su juo kažkur eiti kartu, kad padėti. Jis iš B. Š. pasakymo jis nesuprato, kad eina kalba apie muštynes. Su pasiūlymu sutiko, nes norėjo, kad B. Š, greičiau išeitų iš jo namų. Būtų žinojęs, kas įvyks, būtų nėjęs. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Ėjo link Ukmergės m. Dukstynos pagrindinės mokyklos, kur kitoje gatvės pusėje, prie vieno iš daugiabučių gyvenamųjų namų kieme pamatė B. Š. sugyventinę ir dar vieną vyriškį, kurie matėsi, jog yra išgėrę. Juos pamatęs, B. Šilo puolė bėgti prie savo sugyventinės ir to nepažįstamo vyriškio, su kuriais pradėjo stumdytis. Matė, kaip B. Š., pirmas pradėjęs konfliktą, rankomis mušėsi su nepažįstamu vyriškiu, kuris rankose turėjo medinį pagalį. Į konfliktą buvo įsikišusi ir B. Š. sugyventinė, kuri bandė vyrus išskirti, buvo pargriuvusi ant žemės. Tiek jis, tiek ir B. Š. jokių pagalių rankose neturėjo. Matydamas, kad B. Š. nuo to vyriškio gauna „ lupti “, jis, atsiliepdamas į B. Š. raginimą: „ ko tu stovi “, atėjo šiam į pagalbą. Ar B. Š. muštynių metu rankose turėjo kokį nors pagalį, jis negali pasakyti, nes nematė. Galėjo pagalį(kelio riboženklį) išsitraukti ir iš žemės, nes to namo kieme vyko kelio remontas. Atėmęs iš nepažįstamo vyriškio medinį pagalį, vieną kartą su pagaliu trenkė B. Š. sugyventinei S. M. per petį. Smūgio sudavimo metu, jam atrodo, kad moteris dar stovėjo. Su B. Š. konfliktavusiam nepažįstamam vyriškiui su mediniu pagaliu jis trenkė per galvą. Muštynės truko apie pusvalandį, po ko jis parėjo į savo namus, o kur nuėjo sugėrovas B. Š., jis negali pasakyti, nes nematė.

Iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. S. M. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2019m. gegužės 14d., 10³¹ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl patirto smurto buvo atvykusi pil. S. M., gim. (duomenys neskelbtini) pasak kurios, 2019m. gegužės 11d. ją užpuolė pažįstamas asmuo, kuris trenkė su lenta, skundžiasi dešinio peties skausmu. Pacientės apžiūros metu pastarajai buvo konstatuota stebima dešinio peties srities masyvi poodinė hematoma, skausmingi ir riboti judesiai. Radiologinio tyrimo(Ro) metu nustatytas raktikaulio distalinio galo lūžis, lūžgaliai čiuopiami per odą, bus operuojama. Po apžiūros rekomenduota 2019m. gegužės 15d. hospitalizuoti į OTS operaciniam gydymui(šiandien negali)(b.l. 9, t. 1).

Iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. A. T. ligos istorijos Nr. (duomens neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2019m. gegužės 12d., 11¹¹ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl patirto smurto buvo atvykęs pil. A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasak kurio, išvakarėse, t.y. 2019m. gegužės 11d., apie 17⁰⁰ val., patyrė galvos traumą(žaizda galvoje), skundėsi galvos skausmu, tačiau įvykio aplinkybių pasakoti nenorėjo. Paciento apžiūros metu pastarajam buvo konstatuota stebima 3 cm ilgio ir 1 cm pločio žaizda plaukuotoje galvos dalyje, kuri tą pačią dieną chirurgo buvo susiūta kabutėmis(b.l. 124, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos proceso teisme eigoje patikrintų bei papildomai byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad pagal kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu ir jų panaudoto fizinio smurto prieš kiekvieno iš nukentėjusiųjų asmenį sukeltas pasekmes, t.y. nukentėjusiajam A. T. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, o kitai nukentėjusiajai S. M.-nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 65-66, 115-118, t. 1), laikytina, kad abiejų kaltinamųjų G. G. ir B. Š. kaltė dėl kitų asmenų sužalojimo yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo B. Š. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str, 1d., požymius, t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį panaudojus fizinį smurtą(nežymus sveikatos sutrikdymas), o kito kaltinamojo G. G.-pagal idealiąją sutaptį nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį panaudojus fizinį smurtą(nežymus sveikatos sutrikdymas), ir LR BK 138 str. 1d., t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį panaudojus fizinį smurtą(nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinimuose abiejų kaltinamųjų atžvilgiu patikslinant nusikalstamų veiksmų padarymo laiką ir įvykio aplinkybes.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Nukentėjusiosios S. M. byloje pareikštame patikslintame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro patirtos gydymo išlaidos, t.y. išleistos asmeninės piniginės lėšos įvairiems vaistams įsigyti.

Kadangi bylos duomenimis žala nukentėjusiosios S. M. sveikatai, t.y. dešiniojo peties srities sumušimas su poodine kraujosruva ir dešinio raktikaulio petinio galo lūžiu, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais tik vieno iš kaltinamųjų G. G. veiksmais, o prašoma atlyginti turtinė žala yra grindžiama rašytiniais įrodymais, šios nukentėjusiosios byloje pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalinai tik dokumentais pagrįstai turėtų gydymo išlaidų daliai, susijusiai su įvykiu ir jo sukeltomis nukentėjusiosios S. M. sveikatai pasekmėmis, kompensuoti, kurias kaltinamasis G. G. privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais LR CK 6.263 str. 2d. pagrindu. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios S. M. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo kito kaltinamojo B. Šilo atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartus civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į žalą padariusių asmenų kaltės formą-tyčią ir jų pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį pasekoje sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai S. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasak kurios patirto sužalojimo pasekmes ji tebejaučianti ir šiuo metu, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sumušimo ar dėl to netektą nedarbingumą byloje nėra, juolab, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, jog nukentėjusiajai S. M. padarytas peties sumušimas jokios įtakos gyvybinėms funkcijoms neturi(b.l. 65-66, t. 1)), į nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji S. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje), bet ir į abiejų kaltinamųjų turtinę padėtį(kaltinamasis G. G. yra bedarbis, pagal Užimtumo tarnybos siuntimą besimokantis (duomenys neskelbtini), o kitas kaltinamasis B. Š. -niekur nedirbantis asmuo) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 138 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), laikytina, kad nukentėjusiosios S. M. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas ir yra tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 3.500,- Eur.(trijų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos. Kadangi bylos duomenimis žala nukentėjusiosios S. M. sveikatai, t.y. dešiniojo peties srities sumušimas su poodine kraujosruva ir dešinio raktikaulio petinio galo lūžiu, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais tik vieno iš kaltinamųjų G. G. veiksmais, atlygintina neturtinė žala yra priteistina tik iš šio kaltinamojo, kurią pastarasis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios S. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo kito kaltinamojo B. Š. atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys bendrai 1.724,76 Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 76 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiųjų S. M. ir A. T. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 132, 136-137, t. 1).

Kadangi bylos duomenimis žala tiek nukentėjusiosios S. M. sveikatai, t.y. dešiniojo peties srities sumušimas su poodine kraujosruva ir dešinio raktikaulio petinio galo lūžiu, tiek ir kito nukentėjusiojo A. T. sveikatai, t.y. 3 cm ilgio ir 1 cm pločio žaizda galvos plaukuotoje dalyje, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais tik vieno iš kaltinamųjų G. G. veiksmais, pastarajam 2019m. gegužės 11d. įvykusio konflikto metu su mediniu pagaliu nukentėjusiajai S. M. suduodant į dešinįjį petį, o kitam nukentėjusiajam A. T.-į galvą, tik pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiųjų S. M. ir A. T. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys kito kaltinamojo B. Šilo atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamųjų G. G. ir B. Šilo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Tiek kaltinamojo B. Šilo padarytas nusikaltimas, tiek ir kito kaltinamojo G. G. abu padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų vieno iš kaltinamųjų G. G. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad šis kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje du kartus yra buvęs teistas asmuo, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau abu ankstesni teistumai jau yra išnykę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe tiek šio kaltinamojo, tiek ir kito kaltinamojo B. Šilo atžvilgiu yra laikytinas tai, kad vienas iš nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 1d., buvo padarytas bendrininkų grupe, kas sunkina abiejų kaltinamųjų atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis G. G., duodamas parodymus teisme, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę už padarytas veikas sankcijose numatytą galutinę bausmę, kas lengvina šio kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis G. G. nėra recidyvistas ir yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes šio kaltinamojo ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamų naujų veikų žmogaus sveikatai padarymo metu jau seniai yra išnykę.

Kadangi kaltinamasis G. G. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, teismas, atsižvelgdamas tiek į šio kaltinamojo padarytų veikų pobūdį, tiek ir į pastarojo asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis G. G. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam G. G. bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam G. G., kaip bedarbiui, pagal Užimtumo tarnybos siuntimą besimokančiam (duomenys neskelbtini) (b.l. 154, t. 2), už abu padarytus nusikaltimus yra paskirtinos sankcijose numatytos alternatyvinės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rūšys,-laisvės apribojimas, paskiriant tokius baudžiamojo įstatymo numatytus draudimus ar įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo G. G. elgesiui(LR BK 48 str. 2-7d.d.).

Tuo tarpu kitas kaltinamasis B. Š. nusikalto pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, teisme irgi visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę už padarytą veiką sankcijoje numatytą bausmę, kas lengvina ir šio kaltinamojo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis B. Š. irgi yra pirmą kartą teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas tiek į nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek ir į šio kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad ir kaltinamasis B. Š. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai ir šiam kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam B. Š, kaip šiuo metu niekur nedirbančiam asmeniui, už padarytą nusikaltimą irgi yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvinė, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas, paskiriant tokius baudžiamojo įstatymo numatytus draudimus ar įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką ir šio kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 2-7d.d.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vienos iš nukentėjusiųjų S. M. prašymu jos interesus baudžiamojoje byloje(tiek teisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019m. spalio 08d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-3323-15963 suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovavo advokatė V. B.(b.l. 73-75, t. 1).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2020m. kovo 09d. ir 2020m. gegužės 26d. Ukmergės rūmuose buvo gauti du Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl nukentėjusiajai S. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 400,- Eur.(keturis šimtus eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 99, 131, t. 2). LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi nukentėjusioji S. M. tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, o bylos duomenimis žala nukentėjusiosios S. M. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais tik vieno iš kaltinamųjų G. G. veiksmais, atsižvelgiant į padarytos veikos sukeltus turtinius padarinius, kurie šiuo metu dar nėra pašalinti, o taip pat ir į kaltinamojo G. G., kaip bedarbio, pagal Užimtumo tarnybos siuntimą šiuo metu besimokančio (duomenys neskelbtini) specialybei įsigyti, turtinę padėtį, laikytina, kad prašomos priteisti byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant vienos iš nukentėjusiųjų S. M. interesus byloje, nėra aiškiai per didelės, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos vien tik iš kaltinamojo G. G.(LR BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1d., 140 str. 1d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 138 str. 1d.-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) pagal Užimtumo tarnybos siuntimą specialybei įsigyti, o baigus mokymąsi, pradėti dirbti arba toliau tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

-pagal LR BK 140 str. 1d.-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) pagal Užimtumo tarnybos siuntimą specialybei įsigyti, o baigus mokymąsi, pradėti dirbti arba toliau tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40(keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti devynis mėnesius laisvės apribojimo, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) pagal Užimtumo tarnybos siuntimą specialybei įsigyti, o baigus mokymąsi, pradėti dirbti arba toliau tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. G. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

B. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60(šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai uždrausti kaltinamajam be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam B. Š. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo G. G. 73,64 Eur.(septyniasdešimt tris eurus ir 64 eur/ct.) turtinės žalos ir 3.500,- Eur.(tris tūkstančius penkis šimtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, o keliamus ieškininius reikalavimus kito kaltinamojo B. Š. atžvilgiu atmesti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo G. G. 1.724,76 Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 76 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiųjų S. M. ir A. T. gydymui, atlyginti, o keliamus ieškininius reikalavimus kito kaltinamojo B. Š. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo G. G. 400,- Lt.(keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant vienos iš nukentėjusiųjų S. M. interesus baudžiamojoje byloje, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.