Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-08-21 · Civilinė byla Nr. e2-4548-1093/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
e2-4548-1093/2019
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00362-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Benetė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
S. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4548-1093/2019Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00362-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ 2019 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. V. 231,12 Eur skolos, 9 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. vasario 22 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „Tele2“ sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 31.2 60133260 1470 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo teikiamos judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugos ir, jei nustatyta sutartyje – papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka. Nors atsakovui buvo teikiamos mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugos bei sąskaitos už suteiktas paslaugas įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti, tačiau atsakovas su pradine kreditore už paslaugas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas pirminei kreditorei 231,12 Eur.

2015 m. vasario 27 d. pradinė kreditorė UAB „Tele2“ Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu.

Ieškinys ir jo priedai, ieškovei prašant, atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai jį priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. vasario 22 d. pradinė kreditorė UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 31.2 60133260 1470. UAB „Tele2“ suteikė atsakovui SIM kortelę ir mobiliojo ryšio telefoną bei teikė mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugas, tačiau atsakovas už jas tinkamai ir laiku neatsiskaitė, nors buvo įsipareigojęs tai padaryti (sutarties 3.1., 7.1., 7.3. punktai). Atsakovas neapmokėjo 2008 m. rugpjūčio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 28599586, todėl susidarė 231,12 Eur dydžio skola.

2015 m. vasario 27 d. pradinė kreditorė UAB „Tele2“ Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovą perleido naujajai kreditorei Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) ieškovė (tuo metu UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai (išrašas iš 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. MK-9083).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė rašytiniu pranešimu informavo atsakovą apie naująją kreditorę.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 231,12 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 7.5. punkte nustatyta, kad jeigu klientas (atsakovas) nustatytu laiku neapmoka sąskaitos, privalo mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 9 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. birželio 27 d., kurie paskaičiuoti už 180 dienų. Ieškovės reikalavimas dėl 9 Eur delspinigių laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos už priteistiną 240,12 Eur sumą (231,12 Eur + 9 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį ir ši suma iš atsakovo jai priteistina (CPK 93 straipsnis 2 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 231,12 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 12 ct) skolos, 9 Eur (devynis eurus) delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. birželio 27 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 240,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė