- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- e2-310-544/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00146-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Vilstata”
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės administracijos, Visagino savivaldybės administracijos priešieškinio reikalavimą
Procesinio dokumento kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.3.; 3.1.7.6.
2018 m. sausio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovės UAB „Vilstata” atstovams I. M., J. T., atsakovės Visagino savivaldybės administracijos atstovei N. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilstata“ ieškinį atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl darbų atlikimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo išnagrinėjo atsakovės Visagino savivaldybės administracijos priešieškinio reikalavimą dėl 65 189,81 Eur delspinigių priteisimo iš ieškovės UAB „Vilstata“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė Visagino savivaldybės administracija priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Vilstata“ 65 189,81 Eur delspinigių pagal sutartį.
Nurodė, kad su ieškove 2014 m. gegužės 6 d. sudarė pagrindinę sutartį dėl Visagino „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus bei atlikti statybos rangos darbus pagal techninę specifikaciją ir pagal suderintą techninį projektą (Sutarties 2.1, 9.4.8 punktai). Šioje byloje įsiteisėjusiame teismo sprendime jau konstatuota, kad ieškovė pagal sutarties 5.1 punktą visus darbus turėjo atlikti per 18 mėnesių nuo 2014 m. gegužės 14 d. Tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl termino pratęsimo ir galutinis terminas darbams atlikti buvo nustatytas 2016 m. gegužės 6 d.
Paaiškino, kad ieškovė tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų per nustatytą terminą, neatliko visų mokyklos modernizavimo darbų, todėl pagal pagrindinės sutarties 10.4 punktą nuo visos 749 308,12 Eur sutarties kainos nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki ieškinio padavimo dienos už 174 dienas buvo priskaityta 0,05 procentų dydžio 65 189,81 Eur delspinigių, įvertinant tai, kad ieškovė darbų atliko tik už pusę sutarties kainos, byla truko ilgai, negalėjo laiku užbaigti objekto, bendradarbiavimas buvo apsunkintas, o ieškovė nesutinka atlikti vienos iš sutarties prievolių – perduoti atliktus darbus, pasirašyti darbų perdavimo aktą ir pabaigti sutarties pabaigos veiksmus. 2017 m. balandžio 7 d. raštu jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovė pranešė apie pagrindinės sutarties nutraukimą nuo 2017 m. balandžio 22 dienos, kas didina atsakovės nuostolius. Mano, kad ieškovė neturi būti atleista nuo netesybų mokėjimo, nes dėl netinkamo sutarties vykdymo yra ir jos kaltė, kadangi ji nepateikė PVM sąskaitos faktūros mažesnei sumai, kuri savivaldybės nebuvo ginčijama, atliktų darbų aktai iš dalies buvo neteisingi ir teismo sprendimu yra pripažinti negaliojančiais. Jau nuo spalio mėnesio ieškovė reikalavo skelbti naują konkursą papildomiems darbams pirkti, nesiekė kompromiso, o savivaldybė laikosi pozicijos, kad ieškovė turėjo atlikti visus sutartyje numatytus darbus už nurodytą kainą. Paaiškino, kad su ieškove atsiskaitė per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nes reikėjo padalinti pinigus tarp visų kreditorių. Nors ieškovė nurodė, kad turėjo finansinių nuostolių dėl šios sutarties vykdymo, bet žalos dydis neįrodinėjamas, o viešoje erdvėje yra eilė kitų jos neįvykdytų sutarčių ir kreditorių, su kuriais neatsiskaityta. Paaiškino, kad savivaldybė taip pat patyrė žalą, nes darbai taip pat ilgai buvo neužbaigti, reikėjo šalinti avarijas, negalėjo vykdyti naujo pirkimo, baigiasi atskaitinis laikotarpis, todėl nuostoliai dar gali didėti. Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės neturi būti pagrindas mažinti delspinigius, nes ji pažeidė pagrindinės sutarties 1.2 punktą, kadangi neatliko visų darbų, neįvertino savo pajėgumų ir galimybių įvykdyti sutartį, jei bus finansavimo trukdžių, bus nepriimti darbai ir pan.
Nurodė, kad sutinka, jog delspinigiai galėtų būti mažinami ne dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, bet pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nes teismas šioje byloje įsiteisėjusiame sprendime konstatavo abiejų šalių, o ne tik savivaldybės kaltę dėl bendradarbiavimo pareigos vykdant sutartį pažeidimo.
Ieškovė UAB „Vilstata“ nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti delspinigius pagal sutartį yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Paaiškino, kad atsakovė delspinigių reikalauja pagal pagrindinės sutarties 10.4 punktą, bet šio punkto negalima traktuoti atskirai nuo kitų sutarties sąlygų ir nustatytų visų bylos aplinkybių. Mano, kad reikia atsižvelgti į CK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų laikymosi.
Ieškinys dėl darbų apmokėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu šioje byloje buvo patenkintas iš esmės visa apimtimi, todėl neįrodyta, kad atsakovė netinkamai vykdė ir pažeidė sutartį. Pareigų pagal sutartį tinkamas vykdymas vienodai svarbus abiem šalims, nes tai yra šalių bendradarbiavimas, ir šią pareigą pažeidusi šalis neturi reikalauti netesybų iš kitos šalies. Byloje teismai įvertino abiejų sutarties šalių elgesį. Atsakovė be pagrindo neapmokėjo už atliktus darbus ir jų pagal sutarties nuostatas be pagrindo nepriėmė, nuo gruodžio mėnesio iki ginčo teisme nemokėjo už darbus ir sumokėjo iki šio posėdžio likus savaitei laiko, kai perdavė antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą. Atsakovė nesudarė tinkamų sąlygų prievolei vykdyti, nes, nesant finansavimo, ieškovė, kaip rangovė, negalėjo vykdyti tokios didelės apimties įsipareigojimų ir nesutiko toliau vykdyti darbus, už kuriuos nemokama net toje dalyje, kur nėra ginčo. Pagal sutartį šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovė atliks visus sutartyje numatytus darbus ir tik po gaus atlygį, nes tai buvo neįmanoma dėl didelės sutarties darbų kainos, dėl to ir buvo numatyti tarpiniai įsipareigojimai. Todėl atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovė neįvertino savo galimybių prieš prisiimdama įsipareigojimus, teisiškai nereikšmingi.
Paaiškino, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė ir patiria didelius nuostolius, nes darbuotojai turėjo išeiti iš darbo su išeitinėmis išmokomis, turėjo atsiskaityti su kitais tiekėjais, nenaudingomis sąlygomis buvo nutrauktos sutartys. Atsakovė savo raštuose nurodė, kad nesutinka su viena darbų pozicija ir, nors kitų dviejų pozicijų neginčijo, vis tiek už pagal jas atliktus darbus nemokėjo ir dėl to savo kaltės nemato. Atsakovei dokumentai apmokėjimui buvo pateikti didesnei sumai, todėl ji už darbus galėjo apmokėti su išlygomis.
CK 6.38, 6.200, 6.291 straipsniuose įtvirtinti bendradarbiavimo principai, to laikomasi ir teismų praktikoje. Atsakovei buvo pranešta apie sunkumus vykdant sutartį ir, net atsakovei neapmokant už darbus 6 mėnesius, ieškovė toliau vykdė sutartį. Į pastangas užbaigti darbus atsakovė nereagavo ir būtent dėl jos kaltės nebuvo įvykdyta sutartis, tą konstatavo ir apeliacinis teismas. Šiame teisme nagrinėtoje byloje Nr. e2-259-252/2017 yra konkrečiai konstatuota, kad sutartinių delspinigių mokėjimas galimas tik esant rangovo kaltei. Šioje byloje neįrodyta rangovo (ieškovės) kaltė, todėl teisėjas ir atmetė reikalavimą, tik dėl procesinės klaidos to neargumentavo. Tvirtina, kad atsakovės reikalavimas priteisti delspinigius nepagrįstas, nes neįrodyta, jog atsakovei dėl ieškovės kaltės padaryta žala. Teismo sprendime netgi konstatuota, kad žala nepadaryta ir kad atsiradus žalai savivaldybė galės ginti savo teises kitame procese. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovė neteisėtai nutraukė sutartį dėl savo kaltės. UAB „Vilstatos“ finansinė padėtis šiai dienai neturi reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
Jei būtų manoma, kad reikalavimas pagrįstas ir reikia taikyti sutarties 10.4 punktą, prašo taikyti CK 6.259 straipsnį ir mažinti delspinigius arba ieškovę visai atleisti nuo atsakomybės, nes būtent ieškovė patyrė minėtus nuostolius, buvo nutrauktos darbo sutartys, sutartys su tiekėjais, įranga buvo nuomojama, todėl negavus atsiskaitymo reikėjo mokėti delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės pagal sutartį atmetamas.
2017 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 27 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-181-755/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-859-370/2017 (toliau – teismų sprendimai), turinčiuose šioje byloje prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 2 punktas), ieškinys ir priešieškinys patenkinti dalinai: iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos ieškovei UAB “Vilstata“ priteista 113 005,09 Eur už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanos už priteistą 113 005,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kiti ieškinio reikalavimai atmesti; priešieškinio reikalavimas patenkintas dalinai ir Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl 6,6 proc. sienų apšiltinimo darbų kiekio nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos dėl 7254,58 Eur sumos, mokėtinos už atliktus darbus, pripažinta negaliojančia, o kita priešieškinio dalis dėl akto pripažinimo negaliojančiu, dėl darbų pabrangimo kaštų atlyginimo, nuostolių dėl išlaidų šildymui priteisimo atmesta. Atsakovės priešieškinio reikalavimas ieškovei dėl 65 189,81 Eur delspinigių pagal sutartį priteisimo apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo perduotas nagrinėti iš naujo ir nagrinėjamas šioje byloje.
Byloje nustatyta, kad ieškovę UAB „Vilstata“ (rangovė) ir atsakovę Visagino savivaldybės administraciją (užsakovė) siejo teisiniai rangos santykiai pagal 2014 m. gegužės 6 d. Pagrindinę sutartį dėl Visagino „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo, sudarytą laimėjus viešąjį pirkimą. Pagal šią sutartį ieškovė UAB „Vilstata“ įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovė Visagino savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą Pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (1.1.3, 2.1 punktai). Bendra Pagrindinės sutarties kaina – 2 587 211,11 Lt su PVM.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta ir šalys to neginčijo, kad darbai pagal sutartį pradėti 2014 m. gegužės mėnesį, darbams atlikti ieškovė samdė subrangovą, o nuo 2015 m. birželio mėnesio darbus objekte pradėjo vykdyti savo jėgomis. Darbų atlikimo terminas 2015 m. lapkričio 12 d. susitarimu buvo pakeistas ir nustatytas iki 2016 m. gegužės 6 d., po šios datos terminas nepratęstas, Sutartis nenutraukta, darbai neužbaigti, Sutarties vykdymas ieškovės UAB „Vilstata“ iniciatyva sustabdytas nuo 2016 m. liepos 1 d.
Teismų sprendimais šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuota, kad atsakovė yra priėmusi ieškovės darbus pagal šalių sudarytus ir pasirašytus Atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal juos atsiskaičiusi. Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės atsisakymo priimti ir apmokėti už ieškovės atliktus darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (jis teiktas pasirašyti ir apmokėti 2016-01-29 už 2015-12-01–2016-01-29 laikotarpį 52 341,3 Eur; 2016-02-19 už 2015-12-01–2016-02-29 laikotarpį 67 885,33 Eur; 2016-03-31 už 2015-12-01-2016-03-31 laikotarpį 81 586,36 Eur; 2016-04-29 už 2015-12-01–2016-04-29 95 047,39 Eur; 2016-05-31 už 2015-12-01–2016-05-31 laikotarpį 121 177,53 Eur). Nustatyta, kad nuo statybos pradžios pagal pagrindinę sutartį ieškovė UAB „Vilstata“ minėtame objekte yra atlikusi 2 842,2 kv. m. (be angokraščių) arba 78,4 proc. sienų šiltinimo darbų, už kuriuos iki ataskaitinio laikotarpio pradžios buvo sumokėta 90 587,81 Eur ir kad atsakovė ieškovei už ataskaitinį laikotarpį pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už sienų šiltinimo darbus skolinga 37 745,19 Eur, iš viso pagal šį aktą atsakovė ieškovei skolinga 113 005,09 Eur.
Prašomą priteisti iš ieškovės 65 189,81 Eur delspinigių sumą atsakovė apskaičiavo nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki priešieškinio pateikimo dienos (2016 m. spalio 31 d.) už 174 dienas nuo visos pagrindinės sutarties kainos pagal sutarties 10.4 punkto nuostatas 0,05 procento dydžio (749 308,12 Eur x 0,05 proc. x 174 dienos).
Atsakovė, prašydama iš ieškovės priteisti delspinigius pagal sutartį, rėmėsi Pagrindinės sutarties 10.4 punktu, ieškovės kaltės prezumcija pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir tuo, kad ieškovė tinkamai ir nustatytu terminu neatliko statybos darbų; kad sutartis nenutraukta; kad ieškovė nėra pranešusi, jog statybos darbų nebeatliks; kad mokyklos pastatas nebuvo laiku atnaujintas (modernizuotas), dėl to atsakovė 2014 – 2015 metais patyrė 8488,15 Eur nuostolį, nes apmokėjo didesnę pinigų sumą už šilumos energiją; kad ieškovės atlikti darbai turi trūkumų, kurių šalinimo išlaidos yra 3862 Eur. Teismo nuomone, atsakovės reikalavimo priteisti delspinigius iš ieškovės nėra pagrindo laikyti tinkamai pagrįstu ir teisėtu, todėl jis atmetamas dėl šių motyvų ir byloje nustatytų aplinkybių.
Sutarties 10.4 punkte nustatyta: „Jei Tiekėjas neatlieka visu Darbų Pagrindinėje sutartyje nustatytu laiku <...>. Jei šiuo atveju Pagrindinė sutartis nenutraukiama, ir Tiekėjas įsipareigoja toliau vykdyti Pagrindinę sutartį, jis užsakovui papildomai moka 0,05 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo Pagrindinėje sutartyje nurodytos Pagrindinės sutarties objekto kainos.“
Teismų sprendimuose iš šalių paaiškinimų, Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų, UAB “Šiltas namas“ 2016-04-12 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. paaiškinimo konstatuota, jog dėl Akto Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo atsakovė vienašališkai pakeitė skaičiavimo principą ir nusprendė, jog, apskaičiuojant atliktų darbų procentą, turi būti taikomas ne sutartinis 3623 kv. m. dydis (plotas), bet kitas, nei iki tol dešimtyje aktų taikytas, faktinis sienų 4138 kv. m. plotas, dėl ko atliktų darbų dydis procentine išraiška bei ieškovei mokėtina už darbus suma sumažėjo, kas ir sąlygojo, jog atsakovė atsisakė pasirašyti Aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi atlikti faktiškai atliktų darbų plotų skaičiavimus ir tą nesutikimą išreikšti atliktų darbų akte. Akto nepasirašius buvo visiškai nemokėta ieškovei pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, kuri, negaudama apmokėjimo, sustabdė darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nustatyta darbų trūkumų, nepagrįstas ir ankstyvas, nes: šį klausimą atsakovė pradėjo kelti tik teisminio proceso metu, iki tol pretenzijų ieškovei dėl kokybės nebuvo reikšta; nes defektinis aktas nesurašytas ir nesuderintas; nes sutartis su ieškove nenutraukta ir šiltinimo (apdailos) darbai neužbaigti; nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog bandė siekti darbų trūkumų, jeigu jie taisytini, pašalinimo derybų su rangovu pagal sutarties 12.1 sąlygą; nes galimų defektų šalinimo darbų sąmata rengta pagal neaišku kokius duomenis, gautus iš savivaldybės ir neaišku, ar įgalioto asmens. Teismas taip pat pripažino, kad netekimus atsakovė skaičiuoja už 2015 metus, nors sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. gegužės mėnesio.
Teismai įvertino, kad toks šalių elgesys neatitinka sutarties šalių pareigų bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartis kuo ekonomiškiau, sąžiningai principų (CK 6.200 straipsnis) ir kad abi šalys buvo atsakingos dėl to, kad darbai 2015 m. liepos 1 dienai buvo sustabdyti. Ieškovė klaidingai sprendė turinti teisę į, jos vertinimu, nenumatytų darbų atlyginimą ir sustabdė darbus iki šis klausimas bus išspręstas, o atsakovė nemokėjo net už tuos darbus, dėl kurių atlikimo nebuvo reikšta jokių pastabų. Dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindas atleisti skolininką (ieškovę) nuo civilinės atsakomybės dėl pavėluoto sutarties vykdymo sąlygotų galimų papildomų šildymo išlaidų atlyginimo (CK 6.259 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog padaryta išvada, kad sutartis netinkamai vykdyta dėl abiejų jos šalių kaltės, delspinigiai, kuriuos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės, buvo sumažinti iki 1000 Eur (CK 6.258 - 6.259 straipsniai).
Nors teismų sprendimuose konstatuota, kad sutartis netinkamai vykdyta dėl abiejų jos šalių kaltės, kad ieškovė turėjo realias galimybes numatyti ir įvertinti realius šiltinamų paviršių plotus, todėl jų nepasitikrinimo atveju prisiėmė riziką sau, kad ji klaidingai sprendė turinti teisę į, jos vertinimu, nenumatytų darbų atlyginimą, tačiau esminė aplinkybė, lėmusi rangos darbų pagal rangos sutartį sustabdymą, buvo ta, kad atsakovė be pakankamai pagrįsto ir objektyvaus pagrindo nepriėmė ieškovės laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio atliktų darbų pagal Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), už juos neapmokėjo didelės virš 100 000 Eur sumos ilgiau kaip 9 mėnesius. Teismai pripažino, kad šioje vietoje atsakovė sutartį pažeidė, priteisė iš jos skolą ieškovei už atliktus darbus bei netesybas dėl sutarties pažeidimo. Taigi, byloje nustatyta, kad sutartį pirmiausia ir reikšmingai pažeidė atsakovė.
Įstatymas reglamentuoja, kad rangos (subrangos) sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Priimti atliktus rangos darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais buvo pagrindinė atsakovės (rangovės) pareiga, kurią ji pažeidė (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.654, 6.687 straipsniai), nes neįvykdė rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų ieškovės atžvilgiu. CK 6.661 straipsnyje numatyta, kad rangovas turi teisę <...> sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas beįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų <...> arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (CK 6.219 straipsnis). Todėl, esant nustatytoms virš nurodytoms faktinėms aplinkybėms dėl atsakovės anksčiau padaryto sutarties pažeidimo nevykdant šalių sudarytos sutarties ir įstatyme numatytos priešpriešinės atsakovės pareigos apmokėti už atliktus darbus, teisinė galimybė ieškovei nuo 2016 m. liepos 1 d. sustabdyti sutarties vykdymą buvo.
CK 6.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (1 punktas) ir kai kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą (2 punktas). Kai kreditorius pažeidžia prievolę skolininkas turi teisę prašyti sumažinti jo atsakomybę ar nuo jos atleisti (2 dalis). Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (3 dalis).
CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). CK 2.259 straipsnyje numatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės.
Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantys nutarimo nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Tačiau sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Teismo nuomone, atsakovė, priešieškinio reikalavimu reikalavusi taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ieškovei dėl jos sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamos įvykdymo, neįrodė.
Todėl, teismo nuomone, dėl nurodytų motyvų, nustatytų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo yra faktinis ir teisinis pagrindas atmesti atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo CK 6.64, 6.259 straipsnių pagrindais.
Pažymėtina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Pagrindinės sutarties nutraukimo faktas ir teisėtumas pagal UAB „Vilstata“ 2017-04-07 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad ji rekonstrukcijos darbų toliau neatliks, ir iš to kylančios teisinės pasekmės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o atsakovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai dėl Pagrindinės sutarties nutraukimo buvo pažeisti, gali juos ginti inicijuodama kitą procesą dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo ir (ar) iš to kylančių nuostolių atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus paliko spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 121 177,53 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 2940,07 Eur delspinigių, 8,14 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti supaprastintą papildomų, 2014-05-06 Pagrindinėje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatytų statybos darbų pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl sienų šiltinimo darbų, jų kiekio ir sumos; taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 15 384,03 Eur, pripažinti negaliojančiu 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės atsakovei 3862 Eur defektų šalinimo išlaidų, 37 909,11 Eur nuostolių atlyginimą, 65 189,81 Eur delspinigių, 8 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti dalinai: iš atsakovės ieškovei priteista 113 005,09 Eur už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanos už priteistą 113 005,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Priešieškinis patenkintas dalinai: Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl 6,6 procentų sienų apšiltinimo darbų kiekio nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, dėl 7254,58 Eur sumos mokėtinos už atliktus darbus per tą laikotarpį pripažinta negaliojančia, o kita priešieškinio dalis, įskaitant ir šiuo sprendimu atmetamą reikalavimą dėl 65 189,81 Eur delspinigių priteisimo, atmesta (atmetama).
Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, tarp šalių turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovės piniginis reikalavimas sudarė 124 447,60 Eur, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista 113 005,09 Eur, ir tai sudaro 90,81 % turtinių reikalavimų, o neturtinis reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo atlikti supaprastintą papildomų statybos darbų pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atmestas.
Atsakovės priešieškinio turtinis reikalavimas ieškovei buvo dėl 122 344,95 Eur, tarp kurių yra ir 65 189,81 Eur delspinigių suma, priteisimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu piniginius reikalavimus sąlygojančių reikalavimų ieškovės atžvilgiu atsakovės naudai nepriimta, dalinai patenkintas reikalavimas dėl Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio normos taikymo praktiką turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais.
Įvertinus tai, kad ieškovės neturtinis reikalavimas atsakovei atmestas, daroma išvada, kad ieškovės visi reikalavimai patenkinti 89 %, o atsakovės - 11 %, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnis).
Už turtinį ieškinio reikalavimą ieškovė turėjo sumokėti 1799,00 Eur žyminio mokesčio, kurį patenkinus 90,81 %, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1633,67 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą, todėl, dalinai patenkinus vieną jos reikalavimą dėl Atliktų darbų dalies pripažinimo negaliojančia, iš ieškovės valstybei priteisiama 10 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Byloje buvo 8,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl pagal 89 % ir 11 % proporciją valstybei iš atsakovės priteisiama 7,47 Eur , o iš ieškovės –0,92 ct, viso – 10,92 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, apmokamos advokato ir jo padėjėjo išlaidos, o išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalys prašė priteisti viena iš kitos turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, bet ieškovė išlaidas patvirtinančių dokumentų nustatyta tvarka ir terminu teismui nepateikė. Atsakovė turėjo 3782,72 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė jų paskaičiavimo pažymą, išlaidų sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus (2017 m. kovo 6 d. prašymas), tačiau nepateikė įrodymų, kad minėtos lėšos, sumokėtos V. M. įmonei „Res Judicata“, yra sumokėtos atsakovei atstovavusiam advokatui T. S., advokato padėjėjai E. T..
Ieškovė yra sumokėjusi 200,00 Eur avansą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, tačiau teismas nustatė, kad tokių išlaidų nepatirta, todėl šią sumą nutarė grąžinti ieškovei. Pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios ir rezoliucinės dalies turinį teismas sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo pakeista ir liko galioti.
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atsakovės Visagino savivaldybės administracijos priešieškinio reikalavimą ieškovei UAB „Vilstata“ dėl 65 189,81 Eur delspinigių pagal sutartį priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „Vilstata“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 1633,67 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės Visagino savivaldybės administracijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 7,47 Eur, iš ieškovės UAB „Vilstata“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) - 10,92 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita ((duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.