Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad butas/patalpa–butas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 2013-07-09 priklauso atsakovei (t. 1, el. b. l. 9–14). Kvitai (t. 1, el. b. l. 15–42). Ieškovo banko sąskaitos išrašas (t. 1, el. b. l. 45-46). Pažyma apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą (t. 1, el. b. l. 47–48). Atsakovė pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. 1, el. b. l. 96–97). Atsakovės charakteristika iš darbovietės (t. 1, el. b. l. 98). Atsakovės sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, el. b. l. 99–107). Atsakovės pirkimo–pardavimo sutartis dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 108–113). Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (t. 1, el. b. l. 115–118). Atsakovės banko sąskaitos išrašas (t. 2, el. b. l. 14–16). Ieškovo sudarytos butų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, el. b. l. 19–25). Pažyma Nr. 6623014 dėl ieškovo individualios veiklos vykdymo (t. 2, el. b. l. 34). Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai (t. 2, el. b. l. 35–36). Ieškovo ir A. T. raštas (t. 2, el. b. l. 37).

Teismas nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančio junginę veiklą. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. , bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Šiuo atveju abi šalys nurodė, kad nuo 2013 m. iki 2017 m. pavasario kartu gyveno, atsakovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai. Ginčo, kad šalys gyveno bendrai, vedė bendrą ūkį nėra, nes tokio pobūdžio aplinkybės nurodytos ieškinyje, jas patvirtino ieškovas duodamas paaiškinimus, atsakovė atsiliepimu taip pat sutiko, duodama paaiškinimus patvirtino šalių bendrą gyvenimą. Vadovaujantis CPK 187 straipsnio 1 dalimi šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savai reikalavimus. Tokių aplinkybių pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo – gyvenimo kartu ir vedimo bendro ūkio nesusituokus.

Ieškovas nurodo, kad gyvendamas su atsakove apie metus laiko pagerino jai asmeninės nuosavybės priklausantį turtą už 2002,90 Eur, t. y. už savo asmenines lėšas pirko daiktus, statybines medžiagas už 3002,90 Eur, savo darbą įvertino 2000 Eur. Teismas nurodo, kad ieškovo nurodyta suma 2000 Eur už darbus nėra pagrįsta jokiais duomenimis. Šią aplinkybę grindė tik savo paaiškinimais. Teismas nurodo, kad byloje buvo nurodomos aplinkybės dėl atliktų darbų, jų kokybės dėl (ne) panaudotų medžiagų tačiau prašymo dėl ekspertizės skyrimo nė viena iš šalių nepateikė, nors tokia teisė ir kaip įrodinėjimo priemonės teismo šalims buvo išaiškinta.

Teismas nurodo, kad civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. R. M., O. U., bylos Nr. 3K-3-585/2012). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą vien ieškovo paaiškinimų, kad jis savo darbą vertina 2000 Eur nesudaro pagrindo priteisti šią sumą iš atsakovė, todėl ši reikalavimo dalis atmestina, kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad pardavė butą, gavo iš viso 10500 Eur, kuriuos panaudojo atsakovės buto pagerinimui, ieškovas tikėjosi, kad tame bute jie abu gyvens. Paaiškino, kad per tris mėnesius padarė remontą, nebuvo kamino, tvarkė apšildė sienas, grindis, lubas, įvedė elektrą, vandentiekį, įrengė sanitarinį mazgą, pirko baldus. Paaiškino, kad pateikė tik dalį kvitų pagal pirktas medžiagas ir daiktus, ir prašo priteisti iš atsakovės pagal šias sumas. Nurodė, kad jis statybininkas inžinierius, todėl geba atlikti visus statybos darbus. Paaiškino, kur buvo panaudoti kvituose nurodytos medžiagos ir kokie darbai buvo atliekami (2018-02-14 teismo posėdžio garso įrašas 5 min. – 1 val.).

Atsakovė D. V. duodama paaiškinimus nurodė, kartu pragyveno apie metus/pusantrų metų, kad ieškovas gautų, pardavęs butą, lėšų nepanaudojo jos turto gerinimui. Nurodė, kad pastatė sandėliuką prie jos buto, plytelės klojo, tačiau nebuvo pabaigta. Teigė, kad gyvenant kartu nebuvo daromi statybos darbai. Paaiškino, kad kanalizacija buvo padaryta ieškovo, tačiau nekokybiškai. Elektros instaliacija buvo padaryta ieškovo, tačiau ją reikėjo perdaryti, nes darbai nebuvo atlikti kokybiškai. Paaiškino, kad tuo metu, kai nusipirko butą, buvo sanitarinis mazgas, tačiau ieškovas šį išardė ir darė savaip, su ja nesitarė. Atsakovė negalėjo pasakyti, iš kur ieškovas gavo lėšų. Nurodė, kad buvo perkami baldai, kuriuos ji sakė pasiimti: spinta, sekcija ir virtuviniai baldai. Teigia, kad kamino įdėklą pati dėjosi, ieškovas finansiškai neprisidėjo. Kad ieškovo darbai yra netinkamai atlikti, atsakovė iš karto matė. Teigė, kad klozetas buvo pirktas, tačiau jį ieškovas sudaužė dar tuo metu, kai šalys gyveno kartu (2018-05-07 teismo posėdžio garso įrašas 5 min. – 27 min.).

Įvertinus šalių duotus paaiškinimus darytina išvada, kad šalių paaiškinimai iš esmės skiriasi, tačiau galima pripažinti, kad ieškovas atlikinėjo tam tikro pobūdžio darbus, atsakovei priklausančiame bute. Tokia išvada, darytina iš to, kad atsakovė akcentavo nekokybiškai atliktus darbus, kad juos reikėjo perdaryti, kad ieškovas savarankiškai sprendė dėl tam tikrų darbų atlikimo.

Ieškovas pirktas statybines medžiagas ir daiktus įrodinėja byloje pateiktais kvitais. Jo nurodytas faktinio pobūdžio aplinkybes, kad remontas buvo pradėtas daryti 2015 m. rudenį, patvirtina kvituose nurodomos datos, jo banko sąskaitos išrašas, kad buvo nuimami gryni pinigai. Atsakovė nesutiko, kad ieškovas atliko remonto darbus, tačiau byloje pateiktose atsakovės fotonuotraukose akivaizdu, kad ginčo bute buvo atliekami statybinio pobūdžio darbai. Minėtuose fotonuotraukose, matosi išklotos grindys, išklijuotos gipso kartono plokštės, įrengtas san. mazgas, remontuotas kaminas. Jokių rašytinių duomenų atsakovė dėl pirktų statybinių medžiagų nepateikė. Ieškovės prašymu kviesti liudytojai P. R., N. R., A. R. nurodė, kad gyvena kaimynystėje. Jų nuomone, remontas atliktas nekokybiškai, reikia viską perdaryti. Paaiškino, kad tuo metu, kai atsakovė pradėjo gyventi ginčo bute, remonto nebuvo atlikta. Šiuo metu reikia atlikti daug darbų, nes ieškovo atlikti darbai yra nekokybiški, reikia juos perdaryti. Pastebėtina, kad šie asmenys buvo kviesti atsakovės, tuo metu, kai šalys pradėjo gyventi ginčo bute, ir kokia buvo buto būklė nurodyti negalėjo, šie asmenys pagelbėja atsakovei dėl užsikimšusios kanalizacijos ir pan. pobūdžio darbų. Teismo vertinimu jie pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl šiuo metu esančios buto būklės. Teismo vertinimu ,ieškovės kviestas liudytojas R. R. nurodė, svarbias aplinkybes susijusias su elektros instaliacijos darbais. Paaiškino, kad jis yra elektrikas, turi ilgametę darbo patirtį. Atsakovės bute atliko iš naujo elektros instaliacijos darbus, nes prieš tai atlikti darbai buvo nekokybiški, nebuvo įžeminimo ir pan. pastebėtina, kad nė vienas atsakovės kviestas liudytojas nenurodė jokių aplinkybių dėl daiktų, statybinių medžiagų panaudojimo ir pan.

Kadangi teismas atmetė ieškovo reikalavimo dalį dėl darbų atlikimo (2000 Eur), todėl vertinti atliktų darbų kokybės nėra teisinio pagrindo, tačiau būtina įvertinti daiktus ir statybines medžiagas, kurios nurodytos ieškovo patektuose kvituose ir rašytiniuose dokumentuose.

Pagal byloje esančius kvitus ieškovo teigimu jis išleido 3002,90 Eur. Minėtuose kvituose yra pirktos prekės ir parduotuvių „Senukai“, „Moki veži“. Atsakovė nurodė, kad ieškovas uždarbiaudavo atlikdamas kitiems asmenims statybos darbus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių jos pačios statybinių medžiagų pirkimą ir panaudojimą jai priklausančiame bute nepateikė. Atsakovė iš esmės nesutiko su tuo, kad kvituose du kartus buvo pirktas klozetas, t. y. 2015-11-11 kvite ir 2015-11-20 kvite už 49 Eur. Teismas nurodo, kad fotonuotraukose užfiksuotas tik vienas klozetas, todėl 49 Eur mažintina suma. Atsakovė taip pat nurodė, kad už 22 Eur buvo pirktas brokuotas skėtis. Ieškovas nurodė, kad jis jį sutaisė, tačiau jiems gyvenant kartu per uraganą jis buvo nepataisomai sugadintas. Kadangi šis daiktas (skėtis) buvo sugadintas šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, todėl už šią prekę ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 22 Eur. 2015-12-09 PVM sąskaitą faktūra išrašyta Ryčkai Šančiai už 217,84 Eur, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių duomenų nėra pateikta. Be to, joje nurodomos prekės susijusios su elektros įvedimo darbais, kurie buvo perdaryti. Dėl šios aplinkybės, teismas pripažįsta, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 217,84 Eur sumą, pagal šią sąskaitą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad pirko blokelius, kurių nepanaudojo, jam šiuo metu jų nereikia. Atsakovė patvirtino, kad šie blokeliai yra pas ją, nes ieškovas jų neišsiveža. Kadangi šios statybinės medžiagos buvo pirktos ieškovo, savo rizika, jos nereikalingos atsakovei, todėl reikalauti kompensacijos už jas yra nepagrįsta, todėl 90 Eur suma už blokelius laikytina nepagrįsta. Pastebėtina, kad kvitas 2015-11-25 yra neįskaitomas, t. y. nesimato tiksliai skaičių ir nurodomų prekių pavadinimų, jo pagrindu nebuvo išrašyta sąskaita faktūra, nesimato galutinės mokėtinos sumos, todėl pagal ši kvitą, ieškinyje nurodyta suma 24,85 Eur suma nepriteistina, kaip neįrodyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus šalių paaiškinimus už statybines medžiagas prašoma priteisti suma mažintina 403,69 Eur suma.

Taip pat pagal ieškovo pateiktus kvitus buvo perkamos prekės: virtuvės baldai, sekcija už 420 Eur, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys, atsakovė patvirtino, kad šie daiktai yra. Taip pat atsakovė nurodė, kad dujinė viryklė „Beko“, virtuvinis penalas, dvigubos medinės durys, kamino įdėklas, šešių durų spinta jos bute yra. Teismo posėdžio metu atsakovo prašymu iškviesta liudytoja I. T. patvirtino, kad ieškovas pirko kamino įdėklą iš jos vyro ir jam sumokėjo pinigus. Liudytojas K. S. patvirtino, kad kartu važiavo pirkti dušo kabinos ir ieškovui padėjo atlikti santechnikos darbus. Nors atsakovė teigė, kad kamino įdėklą pati pirko ir mokėjo už darbus, tačiau tokio pobūdžio aplinkybių negalėjo patvirtinti nei rašytinais duomenimis, nei liudytojų parodymais. Nors atsakovė nurodė, kad dalis daiktų nusidėvėję, tačiau savo varianto dėl daiktų vertės nepateikė, todėl teismas remiasi ieškovo nurodytomis vertėmis, pagal byloje esančius duomenis.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovas iš dalies pagrindė savo reikalavimą dėl pirktų statybinių medžiagų ir daiktų, t. y. už 2599,21 Eur. teismo vertinimu ieškovas pagrindė, kad gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį buvo išleista 2599,21 Eur suma statybinėms medžiagoms ir daiktams. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo liudytojas G. B. patvirtino, kad ieškovas pardavęs butą už visą sandorį gavo 10500 Eur, t. y. dalis pinigų buvo pervesta į banko sąskaitą, kita dalis perduota grynais. Darytina išvada kad ieškovas pagal jo banko sąskaitos išrašą, liudytojo parodymus, įrodė, kad jis turėjo tokia apimtimi 2599,21 Eur suma lėšų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra partnerių įnašų tapimas visų partnerių daline nuosavybe, nes įnašais sukuriama jungtinės veiklos materialinė bazė. Šalies įnašu pripažįstama visa, kuo šis prisideda prie bendros veiklos. Tai gali būti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios ir įgūdžiai, dalykinė reputacija ir ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartis nedraudžia vienam iš partnerių neprisidėti prie bendros veiklos jokiu materialiniu turtu, partneris gali dalyvauti savo darbu ar kitais įsipareigojimais. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuojama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs.

Ieškovas ieškiniu prašė netaikyti minėtos prezumpcijos, tačiau jos jokiais leistinais įrodymais nepaneigė. Teismas nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 4 dalį, nereikia įrodinėti aplinkybių preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Šiuo atveju ieškovui pripažinus, kad su atsakovė vedė bendrą ūkį, kartu gyveno ir tarp jų buvus jungtinę veiklą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo paneigti esančią prezumpciją, kad kiekvieno iš jų įnašas yra lygus. Kadangi ši aplinkybė nebuvo paneigta, darytina išvada, kad ieškovui pagrindus 2599,21 Eur sumos panaudojimą atsakovės butui, jam priklauso tik ½ dalis šios sumos, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1299,60 Eur suma.

Bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovui buvo atidėtas 113, Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, vėliau jam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal antrinės teisinė pagalbos išlaidų pažymą valstybė šioje byloje turėjo 374,43 Eur išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies (25,98 proc.), iš atsakovės valstybei priteistina 29,34 Eur žyminio mokesčio ir 97,27 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pagal byloje esančius duomenis atsakovė turėjo 300 Eur išlaidų teisinei pagalbai, todėl pagal atmestus reikalavimus iš ieškovo atsakovei priteistina 222,09 Eur suma teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1299,60 Eur nuostolių atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 222,09 Eur teisinė pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,34 Eur žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 97,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.