Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ceremina“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-52-429/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ceremina“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Maxilė“, Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl valdymo fakto patvirtinimo, nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais motyvais. Pareiškėjas UAB „Ceremina“ nesilaikė statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų, susijusių su nekilnojamojo daikto sukūrimu ir pripažinimu tinkamu naudoti, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto bei pripažinti UAB „Ceremina“ yra teisėta pastato ir kiemo statinių valdytoja. Jei statinys būtų pastatytas laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų (t. y. turint statybos leidimą ir kitus reikiamus dokumentus), tai ir nuosavybės teisė į statinį būtų įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka statinį pripažinus tinkamu naudoti. Jei statinys yra pastatytas be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, tokia statyba yra laikoma savavališka statinio statyba. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad ginčo statiniai yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne į patį daiktą. Neteisėtas nekilnojamojo daikto sukūrimas pareiškėjui negali sukelti nei nuosavybės nei valdymo teisių, kadangi statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, nuslėpė duomenis apie ankstesnę bylą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, jog UAB „Ceremina“ atlikta statyba laikytina savavališka ir jos pagrindu negali būti suformuotas nekilnojamasis daiktas. Įsiteisėjus paminėtam Kauno apygardos teismo sprendimui, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. sausio 18 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad UAB „Ceremina“, neturėdama statybos leidimo, pastatė laidojimo namus su priestatu ir stogine bei kiemo įrenginius.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi nutarė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nusprendė panaikinti 2009 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Ceremina“ pareiškimą reikalavimo dalyje dėl pripažinimo UAB „Ceremina“ teisėta paslaugų paskirties pastato – laidojimo namų 1L1p su priestatu 1I1p, pagalbinio pastato – stoginės 2I1p ir kiemo statinių (b, b1, b2, t, t1, t2, t3, t4, t5, t6), esančių (duomenys neskelbtini), valdytoja, atmesti; priimti pareiškėjo atsiėmimą nuo pareiškimo dalies dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo įpareigojimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paslaugų paskirties pastatą – laidojimo namus 1L1p su priestatu 1I1p, pagalbinį pastatą – stoginę 2I1p ir kiemo statinius (b, b1, b2, t, t1, t2, t3, t4, t5, t6), esančius (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į juos UAB „Ceremina“ vardu, ir šioje dalyje pareiškimą palikti nenagrinėtą; priteisti iš pareiškėjo UAB „Ceremina“ 58,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo UAB „Ceremina“ ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo atmestas. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas, sukurdamas visiškai kitos paskirties ir apimties statinį nei buvusysis, bei jo priklausinius, neturėjo nei statybos leidimo, nei žemės sklypo savininko sutikimo statybai, kuris yra privalomas pagal CK 4.165 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl neįgijo ne tik nuosavybės teisių į savavališkai pastatytus pastatus, bet ir teisės registruoti šiuos statinius viešame registre. Tokią išvadą kolegija grindė nuostata, jog statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ginčo atveju nebuvo išduoti nei leidimai statybai, nei techninis projektas bei nebuvo pateiktas ir būtinas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, teismas konstatavo, kad ieškovo atlikta statyba laikytina savavališka ir jos pagrindu negali būti suformuotas nekilnojamasis daiktas, nes tai prieštarauja CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas tų pačių ginčo statinių valdymo fakto nustatymo klausimas. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendime yra pasisakyta dėl tų pačių statinių statybos teisėtumo, šiuo įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad ginčo statiniai yra savavalinė statyba, kadangi nebuvo išduoti nei leidimai statybai, nei techninis projektas bei nebuvo pateiktas ir būtinas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę galią, konstatavus ginčo statinių savavalinę statybą, laikytina įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjo ginčo statinių valdymas prasidėjo neteisėtai. Pareiškėjas šioje byloje neįrodė priešingai. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atstovė pateikė pareiškimą, kuriuo atsiėmė pareiškime išdėstytą antrąjį reikalavimą. Suinteresuotų asmenų atstovai sutiko su pareiškėjo atstovės pareiškimu, todėl pareiškimas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas.

Pareiškėjas UAB „Ceremina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nėra teisėtas ginčo pastatų ir kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas. Pareiškėjas, valdydamas ginčo statinius nuosavybės teise, pavedė architektui K. S. Ž. atlikti ginčo statinių projektavimo darbus. Jam mirus, dingo statybos leidimas bei projektavimo sąlygų sąvadas ir priedai, kurie nebuvo rasti. Pareiškėjas turėjo visus privalomus statinio rekonstrukcijos dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos - akcijų pasirašymo sutartis, perdavimo-priėmimo aktas, Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo išnuomojimo, Valstybinės žemės nuomos sutartis, ginčo statinių projektas, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla - nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, kad pareiškėjas teisėtai vykdė statinių statybos (rekonstrukcijos) darbus. Dėl ginčo statinių statybos rekonstrukcijos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu, tam turi būti tinkamai nustatyta, kada pastatyti nurodyti statiniai. Šioje byloje nebuvo nustatyta statinio pastatymo data, teismas nevertino ir negalėjo įvertinti atliktų statybos darbų pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, Kauno miesto savivaldybė nuo 2002 metų žinojo apie ginčo statinių rekonstrukcijas, projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo paiešką. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimas priimtas dėl reikalavimo UAB „Ceremina“ pripažinti pastatų ir kiemo statinių (aikštelės ir tvoros), esančių adresu (duomenys neskelbtini), statytoju bei pripažinti nuosavybės teisę į šiuos pastatus. Šioje byloje pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, jog sąžiningai valdo rekonstruotus pastatus, juos siekia įteisinti, pagal pasikeitusią nuo 2010 m. spalio 1 d. statybos įstatymo 28 straipsnio redakciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino 2009 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo sprendimo galią, netyrė kitų byloje esančių įrodymų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė oficialius rašytinius įrodymus, kad ginčo statinius įsigijo nuosavybės teise iš UAB „Maxilė“. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos darytis išvadas apie pareiškėjo teisėtą ginčo statinių valdymo faktą. Pirmosios instancijos teismas netaikė ir neaiškino Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijos, kuri įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, šis trūkumas negali būti ištaisytas, dėl to apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti naują sprendimą arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. UAB „Ceremina“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama nustatyti, ar statinio rekonstravimo ar statybos darbai yra galimi. Urbanistikos skyrius atsakė, kad laidojimo paslaugų statiniai gali būti statomi kitos paskirties žemės sklypuose, kuriems nustatytas būdas - komercinės paskirties teritorija, pobūdis - laidojimo paslaugų statinių statybos. Tam reikalinga atlikti detalaus planavimo procedūrą, o tai užtruktų apie 6 mėnesius.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad statybos vykdymas galimas tik turint nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą bei kitus privalomus dokumentus. Apeliantui statybos leidimas ginčo statinių rekonstrukcijai nebuvo išduotas, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių statybos dokumentų egzistavimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statybą pripažino savavališka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kitoje byloje nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, nustatė, kad ginčo statinių valdymas prasidėjo neteisėtai. Statybų neįteisinus įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjui negali būti pripažinta ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas statinius pastatė savavališkai. Neteisėtas daikto valdymas negali sukurti tokiam daikto valdytojui nuosavybės teisės į jo valdomą daiktą, vadinasi, teismas negali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad savavališkai pastatytas statinys valdomas nuosavybės teise.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsileipimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyto ypatingo statinio-laidojimo namų su kitais priklausiniais, neteisėtumą patvirtina 2010 m. vasario 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas bei statybos sustabdymo aktas. Juose nustatyta, kad UAB „Ceremina“ savavališkai pasistatė statinius. Tą patį faktą konstatavo ir Kauno miesto apylinkės teismas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statyba inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nei vienas iš apeliacinio skundo argumentų negali būti laikomas pagrįstu ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjos pareiškimą. Byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas patvirtina, kad statybos leidimas atliktiems statybos darbams nebuvo išduotas. Tuo tarpu nei parengtas projektas, nei pradėti projekto derinimo darbai nepatvirtina tos aplinkybės, kad suprojektuotiems darbams teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas statybos leidimas. UAB „Ceremina“ atlikta statyba laikytina savavališka ir jos pagrindu negali būti suformuotas nekilnojamasis daiktas. Pirmosios instancijos teismas pagal proceso atnaujinimo pagrindus patikrino ankstesnio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pagrindo vertinti pareiškėjo galimybes įteisinti savavališką statybą neturėjo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Maxilė“ atsileipimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas UAB „Ceremina“ yra teisėtas, sąžiningas valdytojas. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta. Akcijų pirkimas-pardavimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sandorių, sudaromų tarp bendrovės akcininkų arba tarp akcininkų ir trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuosavybės teisės įsigijimo ir teisėtą daikto perdavimo momentą. Apeliantas UAB „Ceremina“ iš UAB „Maxilė“ sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai, atvirai valdo visą valdymo laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu patvirtino valdymo faktą ir pripažino UAB „Ceremina“ teisėta paslaugų paskirties pastato – laidojimo namų 1L1p su priestatu 1I1p, pagalbinio pastato – stoginės 2I1p ir kiemo statinių (b, b1, b2, t, t1, t2, t3, t4, t5,t6) esančių (duomenys neskelbtini), valdytoja. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad faktas patvirtintas nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo VĮ Registrų centre tikslu.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi nutarė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų) ir 9 punkto pagrindu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) (redakcija galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.).

Kaip minėta, Kauno miesto apylinkės teismas daiktinių teisių įregistravimo tikslu patvirtino valdymo faktą, pripažindamas, kad UAB „Ceremina“ yra teisėta aukščiau nurodytų pastatų ir kiemo statinių valdytoja. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad faktas patvirtintas nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimo VĮ Registrų centre tikslu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, sprendžia, jog Kauno miesto apylinko teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl buvo pagrindas šį teismo sprendimą panaikinti.

Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalis numato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Statinio be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo pastatymas yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto redakcija, galiojusi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimu metu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007 ir kt.).

Apelianto argumentą, jog mirus architektui, dingo statybos leidimas bei projektavimo sąlygų sąvadas, paneigia byloje esanti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr.40-9-461 (3 t., b. l. 58), kurioje nurodyta, kad dokumentų, susijusių su pastato rekonstrukcijos projektu ar statybos leidimu adresu (duomenys neskelbtini) Urbanistikos skyriaus archyve nėra. Be to, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 1 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-805-395/2009, konstatavo, kad UAB „Ceremina“, sukurdama visiškai kitos paskirties ir apimties statinį bei jo priklausinius, neturėjo nei statybos leidimo, nei žemės sklypo savininko sutikimo statybai, kuris yra privalomas pagal CK 4.165 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl neįgijo ne tik nuosavybės teisių į savavališkai pastatytus pastatus, bet ir teisės registruoti šiuos statinius CPK 4.253 straipsnio nustatyta tvarka viešame registre. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nebuvo išduoti nei leidimai statybai, nei techninis projektas bei nebuvo pateiktas ir būtinas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, UAB „Ceremina“ atlikta statyba laikytina savavališka ir jos pagrindu negali būti suformuotas nekilnojamasis daiktas, nes tai prieštarauja CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimams. UAB „Ceremina“ minėtoje byloje dalyvavo ieškovo teisėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-337/2011 ir kt.).

Kadangi UAB „Ceremina“ leidimas statybai ar rekonstrukcijai nebuvo išduotas ir nekilnojamieji daiktai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti, jie Nekilnojamojo turto registre negali būti registruojami. Teisėjų kolegija sutina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog neteisėtas nekilnojamojo daikto sukūrimas pareiškėjai negali sukelti nei nuosavybės, nei valdymo teisių, nes statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu daiktinių teisių įregistravimo tikslu patvirtinęs valdymo faktą ir pripažinęs UAB „Ceremina“ teisėta pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoja, pažeidė aukščiu paminėtas materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagristai atnaujino procesą, pagrįstai panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir pagrįstai pareiškimą atmetė.

Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas buvo pateikęs į bylą kitus dokumentus, kad teismas nenustatė statybos laiko, nepaneigia to fakto, jog statyba buvo neteisėta.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į pasikeitusią nuo 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatymo redakciją, nesusijęs su šia byla, nes joje nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar apeliantas turi teisę įteisinti statybą pagal šiuo metu galiojančią Statybos įstatymo redakciją.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo motyvais ir išvadomis ir laiko, kad apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.