- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-805-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- UAB „Ceremina”
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras, Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybės, Valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Stadeta“, UAB „Maxilė“
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo UAB „Ceremina” atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, atsakovo VĮ Registrų centras atstovui V. M., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei E. D., Kauno miesto savivaldybės atstovui G. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1180-475/2009 pagal ieškovo UAB „Ceremina“ patikslintą ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys UAB „Stadeta“, UAB „Maxilė“, dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) tikslu atlikti pastatų ir teisių į juos teisinę registraciją, pripažinti UAB „Ceremina“ pastatų 1L1p su priestatu 1I1p, 2I1p bei kiemo įrenginių (aikštelės ir tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), statytoju ir pripažinti ieškovui UAB „Ceremina“ nuosavybės teisę į šiuos pastatus; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovo UAB „Ceremina“ vardu nekilnojamuosius daiktus: pastatą 1L1p su priestatu 1I1p, 2I1p bei kiemo įrenginius (aikštelės ir tvoros), esančius (duomenys neskelbtini) , ir teises į jį; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nekilnojamąjį daiktą – tarnybinį šiltnamį su priestatu 27H1p, esantį (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises į jį (b. l. 10-13). Nurodė, kad 2000-03-10 buvo pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Maxilė“, pagal kurią 2000-03-15 ieškovui buvo perduotas nuosavybėn UAB „Maxilė“ priklausantis nekilnojamasis turtas – šiltnamis su priestatu 27H1p, esantis (duomenys neskelbtini). 2001-06-29 trečiajam asmeniui sutikus, ieškovui valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu 99 m. išnuomotas 0,0823 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). UAB „Maxilė“ ieškovui perduotas minėtas šiltnamis su priestatu buvo iš esmės sunaikintas, likę tik jo sienų fragmentai ir pamatai, todėl ieškovas, gavęs rašytinį UAB „Maxilė“ sutikimą, rengė būtinus rekonstrukcijai dokumentus – gavo statybos leidimą pastato rekonstrukcijoms atlikti, architekto K. S. Ž. parengtą ir patvirtintą projektą. Buvo sudaryta sutartis su architektu K. S. Ža., kuriam pavesta atlikti statybos darbus. Architektas įsipareigojo užbaigti visas procedūras, t. y. užbaigus rekonstrukcijas, priduoti pastatą eksploatacijon, tikslu atlikti statinio, sukurto ieškovo lėšomis, teisinę registraciją. Atlikus rekonstrukciją buvo rengiami dokumentai statinio su priklausiniais pridavimui eksploatacijai ir teisinei registracijai atlikti. Šiuos veiksmus turėjo atlikti architektas K. S. Ž. pagal ankstesnį šalių susitarimą. Atlikus rekonstrukciją statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti. 2006 m. ir 2007 m. ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, norėdamas atlikti kadastrinius matavimus, pastatų teisinę registraciją bei kitus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisėmis valdomais pastatais. 2008-04-16 buvo atlikti nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla, tačiau atsisakyta atlikti pastatų teisinę registraciją. VĮ Registrų centras nurodė, kad nepateikti visi šiems veiksmams atlikti būtini dokumentai – statybos leidimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir patvirtinto bei parengto projekto originalas. Buvo pradėta ieškoti minėtų dokumentų pas architektą K. S. Ž., tačiau paaiškėjo, jog jau keli metai kaip jis miręs ir dokumentai nėra išsaugoti. Tai padaryta ne dėl ieškovo kaltės. Be atitinkamų dokumentų ieškovas negali tinkamai naudoti ir valdyti jam priklausančio turto. Ieškovo nuomone, sukurdamas naują daiktą jis kartu įgijo ir nuosavybės teisę į priestatą. Rekonstrukcijos metu nebuvo gauta jokių skundų dėl neteisėtų statybų. Ieškovas yra matęs visus reikalingus dokumentus teisinei registracijai atlikti, tik jie šiuo metu yra dingę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovą UAB „Ceremina“ pastatų 1L1p su priestatu 1I1p, 2I1p bei kiemo įrenginių (aikštelės ir tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), statytoju bei pripažino ieškovui nuosavybės teisę į šiuos pastatus, likusioje dalyje patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas vykdė rekonstrukcijos darbus teisėtai, turėdamas tam reikalingus leidimus, projektą, kitą dokumentaciją. Nesant ginčo dėl to, kas yra statinių statytojas, teismas laikė, kad ieškovas įrodė, jog CK 4.47 str. 4 p. pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) , todėl ieškinį šioje dalyje tenkino. Ieškinį dalyje dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo vardu nekilnojamuosius daiktus pastatą 1L1p su priestatu 1I1p, 2I1p ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) , bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro tarnybinį šiltnamį su priestatu 27H1p, esančius (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į jį, teismas paliko nenagrinėtu, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų pasinaudojęs LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir neteisingai vertinant faktines bylos aplinkybes, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismo išvada, kad 2001-06-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2001-0621 punktu Nr. 4, (duomenys neskelbtini) esančiam sklypui, Kauno apskrities viršininkas nenustatė statinių statybos sąlygų, todėl ieškovui nuomotojo sutikimas statybai buvo suteiktas minėta sutartimi, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punktas yra formuluojamas nurodant, kad pasibaigus žemės nuomos terminui minimų sąlygų nebus: „4. Išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus žemės nuomos terminui – nėra“. Todėl apelianto nuomone, laikytina, kad ieškovas neturėjo nei statybos leidimo, nei žemės savininko sutikimo statybai, kuris yra privalomas pagal CK 4.165 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nėra pateikęs ir įrodymų, liudijančių, kad nuomotojo sutikimas nuomojame sklype statyti statinius buvo gautas.
2. Savavališkos statybos yra tęstinis pažeidimas, todėl teismo konstatuoti faktai, kad nebuvo inicijuoti veiksmai byloje minimas statybas pripažinti savavališkomis, kad statybos nebuvo stabdomos bei jų teisėtumas nebuvo ginčytas teisme, negali būti pagrindu suteikti statyboms teisėtumo statusą, bei pripažinti, kad ieškovas vykdė rekonstrukcijos darbus teisėtai, turėdamas tam reikalingus leidimus, nepaisant to, kad byloje yra minimi tik menami leidimai statyboms. Šiuo atveju, statybos leidimų nebuvimas bei kita byloje pateikta medžiaga rodo, kad negalima statybos proceso laikyti teisėtu ir pripažinti ieškovą statytoju, nes buvo nesilaikoma LR Statybos įstatymo 3 str. vienos iš privalomu sąlygų, būtinų, norint įgyvendinti statytojo teisę, t. y. statytojas nėra įgijęs nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių faktą, kad statybos leidimas kada nors jam buvo išduotas. Privalomi reikalavimai taip pat yra įtvirtinti Statybos įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio statytojo teises ir pareigas, 1 dalies 3, 4 punktuose. Šiuo atveju būtina laikytis ir nuostatos, kad iš neteisės neatsiranda teisė, todėl apelianto nuomone, teismo sprendimas, pripažįstantis, kad ieškovas CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas.
3. Statybų neįteisinus įstatymų nustatyta tvarka, ieškovui neturėtų būti pripažinta ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisė, kadangi nėra nekilnojamojo daikto, kuris pagal CK 4.253 straipsnį galėtų būti pripažintas nuosavybės ar valdymo teisės objektas. Be to, ieškovas nėra pateikęs pakankamai įrodymų dėl menamų statybos dokumentų egzistavimo, byloje atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad į atsakingas institucijas dėl statybos leidimo ir kt. dokumentų išdavimo nebuvo kreiptasi, taipogi ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis, siekdamas gauti menamai neišlikusių statybos dokumentų nuorašus. Todėl pagal CK 4.253 straipsnį tokie statiniai negali būti registruojami, o tai rodo, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į šiuos pastatus.
4. Teismas klaidingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius faktus, kad ieškovui techninis projektas ir statybos leidimas nebuvo išduoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2008-12-01 raštas Nr. 40-2-1832, 2008-09-01 raštas Nr. 40-9-478, 2008-08-22 raštas Nr. 40-9-461 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2008-07-30 raštas Nr. 38-10-66, kurie pagal CPK 197 str. 2 d. laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, patvirtina faktą, apie statybos leidimo ir techninio projekto nebuvimą. Tačiau teismas minėtais dokumentais nesivadovavo, ir įrodymų visumą įvardino tik žodinius ir raštu išdėstytus parodymus apie neva egzistavusį statybos leidimą, nepaisant to, kad ieškovas jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių parodymus, nepateikė. Todėl apelianto nuomone, klaidinga teismo išvada, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi teisėtai. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais apie rekonstrukcijos darbams būtinų dokumentų buvimą, kadangi byloje yra pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais patvirtintos aplinkybės turėtų būti pripažįstamos įrodytomis, ir jos nebuvo paneigtos kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymais.
Prisidėjimu prie apeliacinio skundo atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su apelianto argumentais, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų dėl menamų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų buvimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad į atsakingas institucijas dėl statybos leidimo ir kt. dokumentų išdavimo nebuvo kreiptasi, taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl neišlikusių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nuorašų gavimo. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo statiniai yra tinkamai sukurti, suformuoti. O tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, ieškovui gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne į patį daiktą. Taip pat ieškovas nesilaikė statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų, susijusių su nekilnojamojo daikto sukūrimu ir pripažinimu tinamu naudoti, todėl teismas neturėjo pagrindo tikslu atlikti pastatų ir teisių į juos teisinę registraciją pripažinti UAB „Ceremina“ nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Ginčo statiniai pastatyti 0,0823 ha žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame valstybei. Ieškovas šį sklypą valdo nuomos teise. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovui nuomotojo sutikimas statybai buvo suteiktas nuomos sutartimi, kadangi toks sutikimas nuomos sutartyje nėra nurodytas. Ieškovas taip pat nėra pateikęs įrodymų, liudijančių, kad nuomotojo sutikimas nuomojame sklype statyti statinius buvo gautas. Atsakovas taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas klaidingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad ieškovui techninis projektas ir statybos leidimas nebuvo išduotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Ceremina“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčo objektas nėra naujo nuosavybės teisės objekto sukūrimas, o jau nuosavybės teisėmis valdomo objekto renovavimas. Žemės nuomos sutartis su ieškovu sudaryta 99 metamas ir tik dėl to, kad ieškovas šiame žemės sklype nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį turtą, todėl apelianto teiginys dėl statinių buvimo jam priklausančiame žemės sklype neatitinka faktinių aplinkybių. Statybos užsakovu pirmiausia turi būti žemės sklypo, kuriame bus vykdoma statyba, teisėtas naudotojas, taigi, už tai, kas vyksta žemės sklype, atsako žemės savininkas, nuomininkas ar faktinis žemės sklypo naudotojas. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kokius veiksmus atliko valstybinė institucija, siekdama užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, jei tokie veiksmai jo nuomone buvo atliekami. Ieškovas nurodo, kad nesant išlikusių rašytinių įrodymų apie statybų teisėtumą, jis turi teisę įstatymo, galiojusio statinio statymo metu, ginti savo pažeistas teises, gauti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir atliktas rekonstrukcijas registruoti viešame nekilnojamų daiktų registre. Savivaldybės teisė dalyvauti žemės nuomos teisiniuose santykiuose įtvirtinta Žemės reformos įstatymo (1992 m. gegužės 19 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje. Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 2.1 punkte miesto (rajono) valdybai suteikta teisė atstovauti valstybei parduodant (nuomojant) žemę, o 20 punkte nurodyti duomenys, kurie turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje. Taisyklių 20.5 punkte nustatyta, kad žemės sklypo nuomos sutartyje turi būti nurodytos nuomos sąlygos, šios sąlygos Taisyklėse nedetalizuotos. Dėl šios priežasties, ieškovo nuomone, galiojant nuomos sutarčiai, tikėtina buvo gautas ir savivaldybės sutikimas atlikti statinio pakeitimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne tik naujos statybos procese, bet ir pastato rekonstrukcijos pagrindu asmuo gali įsigyti nuosavybę į statinį. Ieškovas įgijo nuosavybės teises į statinius lLlp su priestatu lI1p ir 2I1p bei kiemo įrenginius (aikštelę ir tvorą), šį naują daiktą pagamindami savo lėšomis ir turint tam įstatymo nustatyta tvarka reikalingus dokumentus, pagal parengtą šiltnamio su priestatu 27Hlp, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą. Ieškovas šiuos dokumentus buvo parengęs įstatymo nustatyta tvarka per kitus asmenis, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį statytojo teisę ieškovai galėjo įgyvendinti turėdami nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą bei statybos leidimą. Byloje nustatyta, kad ieškovai šiuos reikalavimus atitiko. Tai patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų apklausa. Atsakovas neigia šių faktų buvimą, tačiau įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Todėl ieškovo nuomone, nesant įstatymo nustatyta tvarka privalomų dokumentų atsakovo archyve (statybos leidimas, projekto sąvadas ir kt.), nepatvirtina fakto, kad šių dokumentų apskritai nėra buvę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas
Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis).
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė ir nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė bei išaiškino teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis ir 330 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas UAB „Ceremina” nuosavybės teises į ginčo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo 2000 m. kovo 10 d. akcijų pasirašymo (perėmimo) sutarties pagrindu (b. l. 24-25). Tačiau, teismas laikydamas, jog ieškovas perimdamas iš UAB „Maxilė” buvusio tarnybinio šiltnamio su priestatu (27H1/P) pamatus ir sienų fragmentus, klaidingai, kaip ir VĮ Registrų centro Kauno filialas, laikė, kad ieškovas tuo pačiu įgijo ir teisę nuomojamame žemės sklype statyti naujus statinius, o būtent laidojimo biuro patalpas su jo priklausiniais.
Priešingai teismo nustatytiems faktams, iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog ieškovo nurodomas tarnybinis šiltnamis, pažymėtas sklype, kurį ieškovui išnuomojo Kauno apskrities viršininko administracija 2001 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 19/2001-0621 (b. l. 16-17), sutarties sudarymo metu buvo nugriautas (sunaikintas), vietoj jo 2002 m. balandžio 30 d. kadastro duomenimis šiame sklype buvo pastatytas pastatas 1L1p - laidojimo namai, 2I1p - stoginė ir 3I1p - ūkio pastatas, ką patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003-06-23 pažymėjimo duomenys (b. l. 38, 45-52). Byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos departamento 2008 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. 40-9-461, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2008 m. liepos 30 d. raštas Nr. 38-10-66 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. 40-021823 tik patvirtina faktą, kad statybos leidimai ieškovui nei pastų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, nei naujų pastatų statybai nebuvo išduoti ir pastarasis iki pat bylos užvedimo teisme su tokiu prašymu nesikreipė (b. l. 98, 118, 138). Be to, ieškovo teiginius apie leidimo ir kitų reikalingų dokumentų atlikti rekonstrukcijos darbus buvimą pas 2003-06-22 mirusį architektą K. S. Ž. (b. l. 117) paneigia jau vien ta aplinkybė, jog patys statiniai galutinai pastatyti ir inventorizuoti ieškovo iniciatyva buvo jau 2002-04-30, jų kadastrinių matavimų atlikimo metu, ką patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2003-06-23 duomenys (b. l. 35). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas be pagrindo laikė, kad ieškovas teisėtai įgijo nuosavybės teises į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), CK 4.47 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu ir neteisingai pritaikė bei išaiškino šią materialinę teisės normą, kas yra savarankiškas pagrindas skundžiamam teismo sprendimui panaikinti (CPK 330 straipsnis).
Atsižvelgdama į aukščiau išvardintas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovas, sukurdamas visiškai kitos paskirties ir apimties statinį bei jo priklausinius, neturėjo nei statybos leidimo, nei žemės sklypo savininko sutikimo statybai, kuris yra privalomas pagal CK 4.165 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl neįgijo ne tik nuosavybės teisių į savavališkai pastatytus pastatus, bet ir teisės registruoti šiuos statinius CPK 4.253 straipsnio nustatyta tvarka viešame registre. Tokią išvadą kolegija grindžia nuostata, jog statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šią teisę įgyvendina esant tam tikroms sąlygoms, būtent dvi iš jų yra tai, kad statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys). Šie privalomi reikalavimai taip pat įtvirtinti Statybos įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio statytojo teises ir pareigas 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Kadangi ginčo atveju nebuvo išduoti nei leidimai statybai, nei techninis projektas bei nebuvo pateiktas ir būtinas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, ieškovo atlikta statyba laikytina savavališka ir jos pagrindu negali būti suformuotas nekilnojamasis daiktas, nes tai prieštarauja CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimams.
Įvertinusi surinktų byloje įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino objektyvią įrodymų visumą, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas tesimo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu bei priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas pilnoje apimtyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Ceremina” ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, VĮ Registro centras, tretieji asmenys UAB „Stadeta”, UAB „Maxilė”, dėl nuosavybės teisių gynimo atmesti.