- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-326-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00433-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- A. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB Legal Balance apeliacinį skundą anevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo A. J. 381,38 Eur negrąžinto kredito, 63,88 mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 16,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 204,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 27 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. gruodžio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas..
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB BnP Finance ir atsakovas A. J. 2018 m. gruodžio 27 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-s8jw6rp8, kuria atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. 2020-02-19 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 20200219/1 kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas iki pat šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 381,38 Eur skolą, 63,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 16,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 204,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas – ieškovės naudai.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti visą kreditą, ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais (2018 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-s8jw6rp8 ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 381,38 Eur negrąžinto kredito, 63,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.
6. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sutarties sudarymo metu atsakovas buvo tinkamai ir pilnai informuotas apie taikytiną administravimo mokestį, ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovo priteisė 16,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos.
7. Taip pat ieškovei priteisė 204,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais, t. y. pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė būtų vykdoma sutartyje nustatyta tvarka.
8. Nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog už naudojimąsi ieškovės suteiktu vartojimo kreditu, atsakovas turėtų sumokėti viso 284,36 Eur kredito mokestį, t. y. palūkanas, jei vartojimo kredito sutartis būtų laiku ir tinkamai įvykdyta. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog dalis kredito buvo grąžinta (prašoma priteisti skola yra 381,38 Eur, o ne 400 Eur), tenkintas reikalavimas priteisti bendrą 268,45 Eur negautų pajamų sumą, o ieškovei nepateikus kredito gavėjo, atsakovo, sumokėtų įmokų įskaitymo detalizacijos, reikalavimo dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 27 d.) tenkinimas akivaizdžiai viršytų sutartyje nurodytą atsakovo mokėtiną kredito mokestį, todėl šį reikalavimą atmetė.
9. Nurodė, kad skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atmetė ieškinio reikalavimą dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (381,38 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-12-27), priteisimo; dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021-12-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-12-27), priteisimo; 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021-12-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas, nustatęs, kad jo nuomone, apeliantės prašomi priteisti nuostoliai yra per dideli, turėjo teisę šiuos nuostolius mažinti, tačiau neturėjo jokios teisės apskritai šių nuostolių nepriteisti. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
12. Nurodo, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 27 d.), neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (204,57 Eur), kurią teismas priteisė, kadangi ji paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu.
13. Pažymi, kad apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 108 Eur sutarties administravimo mokestį.
14. Apeliantė ne vienerius metus vykdo savo veiklą, todėl pagrįstai sprendžia, jog yra didelė tikimybė, kad atsakovas ir po sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jam suteiktos kredito sumos, todėl net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
15. Apeliantas į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-12-27), priteisimo, dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021-12-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. gruodžio 27 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-s8jw6rp8, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui su 39 procentų metinių palūkanų norma, pervedant nurodytą sumą į atsakovo sąskaitą, o atsakovas įsipareigojo kreditą – 400 Eur, 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 108 Eur administravimo mokestį grąžinti iki 2021-12-27. 2019 m. rugpjūčio 23 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovei pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuo 2019 m. rugsėjo 8 d., jeigu nebus padengtas susidaręs įsiskolinimas. 2020 m. vasario 19 d. tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20200219/01, kurios pagrindu ieškovė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. vasario 26 d. pranešimu per elektroninį paštą.
20. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Vadovaujantis aukščiau aptarta kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle ir atsižvelgus į byloje neginčijamai nustatytą faktinę aplinkybę, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 23 d., teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei nebegali būti skaičiuojamos. Šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
22. CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo pasekmes, 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikinta teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (LAT 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
23. Priešingai nei teigia apeliantė, ginčijamame sprendime už akių nėra nurodoma, kad teismas, spręsdamas reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) vadovaujasi įmokų mokėjimo grafiku. Kita vertus, negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
24. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokėjimo (pelno) palūkanas, t. y. 284,36 Eur. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (LAT 2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
25. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma, siejant jas su sutartyje nustatytu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip siekia apeliantė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tokiu būdu, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui atsakovės sąskaita, kas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
26. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš sutarties specialiosiose sąlygose numatyto kredito mokesčio (palūkanų) – 284,36 Eur išminusavęs palūkanas paskaičiuotas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (63,88 Eur) ir negautas pajamas (nuostolius) – 204,57 Eur, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, bei atsižvelgęs į tai, kad dalis kredito buvo grąžinta, teisingai konstatavo, kad reikalavimo dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 27 d.) tenkinimas akivaizdžiai viršytų sutartyje nurodytą atsakovo mokėtiną kredito mokestį.
27. Pažymėtina, kad pagal mokėjimo grafiką bei likusią skolą, galima spręsti, kad atsakovas atliko tris mokėjimus, todėl atsižvelgiant į atsakovo sumokėtas palūkanas ir teismo priteistas negautas pajamas, yra pagrindo manyti, kad priteistos negautos pajamos ir taip viršija vartojimo kredito sutartyje numatytas kredito palūkanas. T.p. pastebėtina, jog ieškovė teises įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o ne pati suteikusi atsakovui paskolą, todėl jos argumentas, kad ji negali negražinamų lėšų perskolinti ir taip patiria nuostolius (negauna pajamų), nepagrįstas.
28. Pažymėtina, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Tai yra kompensuojamosios palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją.
29. Atsižvelgusi į nutarties 28 punktą teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021-12-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.
30. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte ją sudariusios šalys aptarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, t. y. būtent ieškovės nurodomos 39 procentų dydžio, kurios yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove buvo aptarta individualiai, kad jai tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji be 39 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 39 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).
31. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (LAT 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (LAT 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
32. Kadangi netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų, daroma išvada, jog 39 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2021-12-27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, vadovaujantis aptarta norma, negali būti priteisiamos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas neatitinka teisės normoje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Todėl kolegijos vertinimu, šio reikalavimo tenkinti teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui nebuvo.
33. Aptartų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-02-24 sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
35. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.