- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-1152-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20503-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., R. B., M. U., S. B., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1760-959/2020 pagal pareiškėjos B. Š. patikslintą pareiškimą dėl fakto turtiniam reikalavimui paveldėjimo byloje patvirtinimo, suinteresuoti asmenys: G. L., R. B., M. U. ir S. B., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą R. B., A. L., P. L. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja B. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu bei patikslintu pareiškimu, kuriais prašė atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl turtinio reikalavimo R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams patvirtinimo ir patvirtinti faktą, kad B. Š. pareiškė 7 997 Eur dydžio turtinį reikalavimą R. L. įpėdiniams. Nurodė, jog ji ir R. L. nebuvo susituokę, tačiau nuo 2009 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pareiškėja viena mokėjo būsto komunalinius mokesčius, R. L. prie jų visiškai neprisidėjo. Pareiškėja taip pat buvo paskirta neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos R. L. motinos J. I. L. globėja bei turto administratore. Pareiškėja prižiūrėjo, rūpinosi dviem neveiksniosios butais, adresu (duomenys neskelbtini), bei mokėjo komunalinius mokesčius iš savo asmeninių lėšų. Nors pareiškėja prašė R. L., kad jis prižiūrėtų motinos butus ir mokėtų mokesčius, tačiau jis to nedarė, teigė, kad ji yra globėja ir išlaikyti motinos turtą jos pareiga. Vienas iš butų buvo parduotas ir gautos lėšos pervestos į J. I. L. sąskaitą, tačiau nespėjus kompensuoti pareiškėjai visų išlaidų už būstų komunalinius mokesčius, J. I. L. mirė. R. L. kreipėsi į Kauno notarų biurą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, tačiau nespėjo pateikti visų būtinų dokumentų, nes (duomenys neskelbtini) mirė. R. L. ir J. I. L. buvo palaidoti išskirtinai pareiškėjos lėšomis. Kadangi pareiškėjai nebuvo kompensuotos jos patirtos išlaidos dėl globotinės J. I. L. nekilnojamo turto komunalinių mokesčių ir pusė R. L. tekusių komunalinių mokesčių už būstą, kuriame jie kartu gyveno, ji reiškia kreditorinį reikalavimą 7 997 Eur sumai. Pareiškėja aktyviais veiksmais, dar nesuėjus trijų mėnesių terminui, stengėsi realizuoti savo teises, kreipėsi į Šiaulių miesto 5-ąjį notarų biurą, tačiau jos pareiškimas nebuvo priimtas. Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prašymu patvirtinti faktą, kad B. Š. pareiškia 7 997 Eur dydžio turtinį reikalavimą R. L. įpėdiniams, tačiau teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui ir nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Šiuo atveju pareiškėja terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis turėtų būti atnaujintas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys G. L. ir A. L. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesitinka ir prašo jį atmesti. Jų teigimu, pareiškėja nenurodo, dėl kokių svarbių priežasčių praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Teismui atnaujinus terminą susiklostytų ydinga situacija, nes įpėdiniai priimtų paveldėjimą nežinodami palikėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, už kuriuos įpėdiniai, priėmę palikimą, prisiimtų atsakomybę. Negali susidaryti tokia situacija, kai įpėdiniai priima palikimą, nežinodami, koks tiksliai palikimas yra priimamas. Taip pat nurodė, kad nesutinka su 7 997 Eur kreditoriniu reikalavimu, nes pareiškėja pati savo noru prisiėmė pareigas palikėjo atžvilgiu, mokėjo už būsto, kuriame jie kartu gyveno išlaidas bei už palikėjo motinos būstą. Klaidinga būtų teigti, kad įpėdiniai turi padengti išlaidas, kurias pareiškėja patyrė savo noru rūpindamasi sugyventiniu ir jo motina. Be to, pareiškėja savo noru padengė ir laidojimo išlaidas, todėl pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti ir neatnaujinti nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui. Nurodė, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir neįrodė, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios svarbios priežastys, dėl kurių ji negalėjo pareikšti turtinių reikalavimų suinteresuotiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjos B. Š. pareiškimo dėl fakto turtiniam reikalavimui paveldėjimo byloje patvirtinimo netenkinti.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palikimo atsiradimo diena yra R. L. mirties diena – (duomenys neskelbtini), o trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti suėjo 2019 m. spalio 8 d.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėja į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl fakto turtiniam reikalavimui paveldėjimo byloje patvirtinimo kreipėsi 2019 m. lapkričio 15 d., į Kauno apylinkės teismą – 2019 m. gruodžio 11 d., taigi praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nežiūrint to, kad termino atnaujinimas gali sukelti neigiamų padarinių palikimą priėmusiems įpėdiniams, šie padariniai patys savaime nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos pareiškimą.
8. Teismas vertino, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog ji, dar nesuėjus trijų mėnesių terminui, kreipėsi į Šiaulių miesto 5-ąjį notarų biurą, kur jos pareiškimas nebuvo priimtas, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, šią aplinkybę paneigia Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. 2020 m. balandžio 24 d. raštas, kuriame notarė nurodė, jog pareiškėja 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais nesikreipė į Šiaulių miesto 5-ąjį notarų biurą tikslu pareikšti kreditorinį reikalavimą R. L. paveldėjimo byloje; taip pat notarų biure nebuvo gautas jos pareiškimas dėl turimų kreditorinių reikalavimų.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nenustatytos objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, sukliudžiusios jai per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, pareiškimą dėl reikalavimo pareiškimo fakto patvirtinimo ar pateikti notarui pranešimą apie įpėdiniams reiškiamus reikalavimus.
10. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja neįrodė, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl reikalavimo atnaujinti šį terminą teismas netenkino.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neatnaujinus termino kreiptis į teismą dėl turtinio reikalavimo R. L. įpėdiniams patvirtinimo, negali būti tenkinamas ir pareiškimo reikalavimas patvirtinti reikalavimo pareiškimo faktą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja B. Š. prašo panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.
1.2. Teismas nevertino notarės pažymoje nurodytos aplinkybės, kad būtent nurodytu laikotarpiu, t. y. 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais notarė tikrino gyventojų registro duomenis. Pagal patikrintus duomenis nustatyta, kad R. L. gyvenamosios vietos nedeklaravo. Ši notarės S. J. informacija tik patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, tačiau pagal žodinį notarės paaiškinimą, kadangi R. L. paskutinė gyvenamoji vieta nedeklaruota, pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą nustatyti paskutinę R. L. gyvenamąją vietą ir tik tuomet ji galės pareikšti kreditorinį reikalavimą.
1.3. R. L. įpėdiniai de fakto sužinojo apie reiškiamą kreditorinį reikalavimą iki palikimo priėmimo, todėl termino atnaujinimas niekaip nesuvaržytų jų teisėtų lūkesčių ir interesų.
1.4. Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant realizuoti savo teises įstatyme nustatytu terminu, todėl teismo vertinimas, kad pareiškėja neįrodė, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių yra nepagrįstas. Teismas formaliai, neįsigilinęs į byloje surinktą medžiagą, pažeidžiant procesines teisės normas priėmė nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti pareiškėjos prašymai dėl termino atnaujinimo reikalavimui įpėdiniams priėmusiems palikimą pareikšti ir fakto patvirtinimo, kad pareiškėja pareiškė 7 997 Eur dydžio turtinį reikalavimą R. L. įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio 1 dalies paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.
17. Teismas gali pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Kai kreditorius, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Atsižvelgtina ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015). Taigi, svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, kaip ir nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas.
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjas R. L. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis R. L. palikimą 2020 m. balandžio 3 d. paduodami pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo priėmė jo vaikai G. L. bei A. L.. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas R. L. kreditoriams jo palikimą priėmusiems įpėdiniams G. L. bei A. L. pareikšti kreditorinį reikalavimą pasibaigė 2019 m. spalio 8 d. Pareiškėja į teismą su prašymu dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo R. L. įpėdiniams kreditoriniam reikalavimui pareikšti kreipėsi žymiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą – 2019 m. gruodžio 11 d. Pagrindine termino praleidimo priežastimi pareiškėja nurodė aplinkybę, jog kreipėsi į Šiaulių miesto 5-ąjį notarų biurą dėl galimybės pareikšti kreditorinį reikalavimą R. L. turto paveldėtojams, tačiau jos pareiškimas nebuvo priimtas. Taip pat pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prašymu patvirtinti faktą, kad B. Š. pareiškia 7 997 Eur dydžio turtinį reikalavimą R. L. įpėdiniams, tačiau teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui ir nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23146-528/2016 nustatė J. I. L., palikėjo R. L. motinai, globą, jos globėja paskyrė pareiškėją B. Š..
19. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šios nutarties 18 punkte nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėja, kaip pati nurodo pareiškime, gyvenusi kartu su palikėju nuo 2009 m. ir vedusi bendrą ūkį, būdama J. I. L. globėja, žinojo, kad R. L. mirė (duomenys neskelbtini), to neneigia ir pati pareiškėja, pareiškime nurodydama, kad rūpinosi R. L. laidotuvėmis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertindamas apeliantės nurodytas jos nuomone svarbias aplinkybes lėmusias termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą: 1) Šiaulių miesto 5-asis notarų biuras nepriėmė pareiškėjos pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo R. L. turto paveldėtojams pareiškimo; 2) Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą patvirtinti faktą, kad B. Š. pareiškia 7 997 Eur dydžio turtinį reikalavimą R. L. įpėdiniams, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui ir nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji, dar nesuėjus trijų mėnesių terminui, kreipėsi į Šiaulių miesto 5-ąjį notarų biurą, kur jos pareiškimas nebuvo priimtas, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (CPK 178 str.).
20. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino notarės pažymoje nurodytos aplinkybės, kad būtent nurodytu laikotarpiu, t. y. 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais notarė tikrino gyventojų registro duomenis, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš į bylą pateikto 2020 m. balandžio 24 d. Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro rašto dėl duomenų pateikimo negalima daryti išvados, jog notarė būtent laikotarpiu t. y. 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais, tikrino gyventojų registro duomenis siekdama nustatyti R. L. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai, jog minėtame rašte nurodoma, kad Gyventojų registro duomenys buvo patikrinti, nereiškia, kad minėti duomenys buvo patikrinti 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais. Be to, pažymėtina, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. balandžio 24 d. Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro rašte dėl duomenų pateikimo notarė nurodo, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais nesikreipė į Šiaulių miesto 5-ąjį notarų biurą tikslu pareikšti kreditorinį reikalavimą R. L. paveldėjimo byloje; taip pat notarų biure nebuvo gautas jos pareiškimas dėl turimų kreditorinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantė dar nesuėjus trijų mėnesių terminui, kreipėsi į Šiaulių miesto 5-ąjį notarų biurą tikslu pareikšti kreditorinį reikalavimą R. L. paveldėjimo byloje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą nutartį (CPK 178 str.).
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, jog apeliantės nurodyta jos nuomone svarbi aplinkybė lėmusi termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, kad Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą patvirtinti faktą, kad B. Š. pareiškia 7 997 Eur dydžio turtinį reikalavimą R. L. įpėdiniams, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui ir nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, taip pat nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo reikalavimui įpėdiniams priėmusiems palikimą pareikšti. Tokia išvada darytina iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustačius, kad pareiškėja į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl fakto turtiniam reikalavimui paveldėjimo byloje patvirtinimo kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. taip pat praleidusi trijų mėnesių terminą (kaip minėta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas R. L. kreditoriams jo palikimą priėmusiems įpėdiniams G. L. bei A. L. kreditoriniam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2019 m. spalio 8 d.), todėl apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad teismas formaliai, neįsigilinęs į byloje surinktą medžiagą, pažeidžiant procesines teisės normas priėmė nepagrįstą nutartį, laikyti nepagrįstais, ir todėl atmestini.
22. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino, pripažinęs jį praleistu be svarbių priežasčių, pažymint, jog apie palikėjo R. L. mirtį (duomenys neskelbtini), pareiškėja žinojo, tačiau aktyvius veiksmus pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams pagal byloje esančius duomenis atliko tik 2019 m. lapkričio 15 d. pateikusi Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl fakto turtiniam reikalavimui paveldėjimo byloje patvirtinimo t. y. jau praleidusi trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja buvo neaktyvi, delsė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fakto turtiniam reikalavimui paveldėjimo byloje patvirtinimo ir termino atnaujinimo reikalavimui įpėdiniams priėmusiems palikimą pareikšti.
23. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą nutartį ir pagrįstai neatnaujino termino kreiptis į teismą dėl turtinio reikalavimo R. L. įpėdiniams patvirtinimo, pripažinęs jį praleistu be svarbių priežasčių, sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas dalyje dėl fakto patvirtinimo, kad pareiškėja pareiškė 7 997 Eur dydžio turtinį reikalavimą R. L. įpėdiniams, neturi teisinės reikšmės. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas neatnaujinus termino kreiptis į teismą dėl turtinio reikalavimo R. L. įpėdiniams patvirtinimo, negali būti tenkinamas ir pareiškimo reikalavimas patvirtinti reikalavimo pareiškimo faktą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas plačiau šioje dalyje nepasisako.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymus dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą dėl turtinio reikalavimo įpėdiniams patvirtinimo ir patvirtinti faktą, kad pareiškėja pareiškė 7 997 Eur dydžio turtinį reikalavimą R. L. įpėdiniams, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
25. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 18,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apeliantės B. Š., atmetus jos atskirąjį skundą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 18,86 Eur (aštuoniolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.