Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-858-498/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-25
Bylos Nr.
1S-858-498/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-858-498/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. (M. T.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas M. T. (M. T.) skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. T. (M. T.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnį 1 metų apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 20 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2017 m rugpjūčio 3 d., dieną).Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. T. skundą dėl 2017 m rugpjūčio 3 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog M. T. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu paleistas lygtinai M. T. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis M. T. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde cituojama BVK 157 straipsnio 1 dalis, 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir nurodoma, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma konstatuoti egzistuojant tiek formalųjį kriterijų, nustatytą BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiek ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nesutinkant su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo motyvais, kad skundo autorius atlikęs tik pakankamai nedidelę bausmės dalį, dabartinis jo nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus, skunde teigiama, kad tokie argumentai yra netinkami sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į apelianto padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės dydžiu, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai, pavyzdžiui, nutarys bylose Nr. 1S-673- 209/2012, 1S-21-211/2013, 1S-248/2013 ir kt. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad aplinkybės dėl ankstesnių teistumų, nusikalstamos veikos sunkumo ir pobūdžio yra susiję su statiškomis aplinkybėmis, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl šiomis aplinkybėmis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Anot skundo autoriaus, būtent todėl įstatymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Apelianto teigimu, argumentai, jog jo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai nedidelė ir per maža, yra nepagrįsti dar ir dėl to, kad Komisija ir teismas tokiu būdu iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai imasi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydami didesnius suvaržymus negu yra numatyta įstatyme. Skundo autoriaus tvirtinimu, jei jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindą, Komisija ir teismas negali kvestionuoti termino, kurį įstatymų leidėjas numatė kaip pakankamą bausmės atlikimo terminą tam, kad nuteistasis, atitinkantis kitus įstatymo reikalavimus, galėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų. Pažymima, kad iš bylos medžiagos matyti, jog, visos skundo autoriaus asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės yra iš esmės tik teigiamos – jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose yra tris kartus skatintas, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, laisvalaikio užimtumo renginiuose, už režimo reikalavimų nevykdymą nė karto nebuvo baustas. Jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su žmona, vaikais, kitais artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra suradęs darbą (yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas dėl pageidavimo priimti jį į darbą), ir tai, anot apelianto, reiškia, jog jo integracija į visuomenę bus lengva, laisvėje turės legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi, skundo autoriaus manymu, jo elgesys bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į laisvėje esančius tvirtus teigiamus socialinius ryšius, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, adaptuosis visuomenėje ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis. Anot skundo autoriaus, jo skundą nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai šių aplinkybių nuvertino konstatavęs, kad geras elgesys yra kiekvieno nuteistojo pareiga, ir akcentavęs tik neigiamus aspektus, susijusius su apelianto ankstesniais teistumais, tuo iš esmės demonstruodamas šališkumą jo atžvilgiu.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundo autoriaus prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo svarstomas jau antrą kartą. Pirmą kartą prašymas buvo atmestas šešiems mėnesiams su rekomendacijomis tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti elgesio reikalavimų, dalyvauti „Kitoks“ programoje. Pati Komisija 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarime konstatavo, kad visus šiuos įpareigojimus skundo autorius įvykdė, per minėtą laikotarpį gerai elgėsi, režimo reikalavimų nepažeidė, buvo skatintas, „Kitoks“ programos užsiėmimus sistemingai lankė, buvo gauta rekomendacija paskatinti už dalyvavimą šios programos užsiėmimuose. Taigi, apelianto nuomone, visiškai nepagrįsta ir nelogiška, kad jam atlikus visas pareigas ir įgyvendinus priemones, Komisijos nurodytas kaip pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti, jo prašymas dėl lygtinio paleidimo tiek Komisijos, tiek teismo vis tiek buvo atmestas.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. atsiliepime į skundą prašomą nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą M. T. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. T. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 51 balai (Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyti 46 balai, tačiau socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 51 balas). Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo M. T. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis M. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos; integracijos į visuomenę; rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programose, motyvaciniame individualiame pokalbyje, kurio metu nuteistasis buvo motyvuojamas pergalvoti savo padarytus nusikaltimus, apsvarstyti priežastis, įvykdytų nusikaltimų pasekmes, skatinant daugiau nenusikalsti, taip pat dalyvavo laisvalaikio užimtumo priemonėje „Protų mūšis“, socialinės reabilitacijos pataisos priemonėse – eilėraščių konkurse „Poezijos ruduo“, mokymo programoje „Verslumas, lyderystė profesinės ir darbinės savirealizacijos procese“, „Užgavėnių kaukių konkurse“, „Atvirukų konkurse tarptautinės moters dienos proga“, suimtųjų fizinio pajėgumo varžybose „Spartako turnyras“, kūrybinių darbų rašinio „Už ką aš dėkoju gyvenimui“ konkurse, seminare „Socialinė adaptacija naujose sąlygose: gyvenimo laisvėje iššūkiai ir jų įveika“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi, lyginant su ankstesniu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 57 balai), tačiau šis mažėjimas yra nežymus, o rizika išlieka vidutinė (51 balai). Pažymėtina, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. T. 2014 m. spalio 22 d. pažeidė (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisykles ir nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad M. T. atlieka bausmę jau pagal ketvirtu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, dabartinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus, anksčiau jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas, ir nors paskirtų įpareigojimų laikėsi, tačiau vėliau vėl nusikalto. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nusikaltimus įvykdė veikdamas su kitais asmenimis, tačiau teigė, kad niekada nebuvo paveiktas grupės asmenų, ir nors žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, o tame ką jis vertina kaip problemą ir savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų. Be to, socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad M. T. turi akivaizdžios manipuliacinio elgesio patirties ir pastebima, kad jis linkęs manipuliuoti kitais, taip pat pastebima, kad jis turi kriminalinio elgesio nuostatų. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nuskalstami veiksmai (teistumų skaičius); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai)(neigiama draugų įtaka bei netinkamas draugų rato pasirinkimas), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo 1 kartą paskatintas, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Nors nuteistasis skunde nurodo eilę teismo nutarčių, kuriose nutarta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo M. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. T. (M. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisOlegas Šibkovas