Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2014-10-22 apie 18 val., viešoje vietoje, Šatrijos Raganos g., ties 25-uoju namu, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia sudavė nukentėjusiajam R. B. kumščiu ne mažiau nei tris kartus į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kaktos kairėje, muštinę kairės ausies kaušelio žaizdą su aplinkine kairės ausies kaušelio ir kairės užausinės srities poodine kraujosruva, nosikaulių lūžį, kraujosruvą apatinės lūpos raudonyje ir kairio žando gleivinėje su gleivinės nubrozdinimu, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. M. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir paaiškino, jog jis važiavau mikroautobusu Šatrijos gatve iš Rokantiškių pusės link Antakalnio. Šatrijos gatvėje yra S formos posūkis, kur stovi ženklas, nurodantis, kad pirmumo teisė yra priešais atvažiuojančiam transportui. Jis įvažiavo į tą S posūkį. Ten ant vieno posūkio yra veidrodis, pravažiavo jį, o baigiantis ženklo „priešpriešinis eismas“ galiojimo ribai iš priekio dideliu greičiu atvažiavo automobilis „Lexus“. Ten yra akmeninė tvora, tai jis prisispaudė kuo arčiau jos ir jo veidrodėlis beveik lietė tvorą. Ten yra specialiai padarytas praplatėjimas, kad būtų galima prasilenkti. Automobilis „Lexus“ atsistojo tiesiai prieš jo automobilį ir pradėjo ranka rodyti, kad jam reikia pasitraukti. Kadangi jam (kaltinamajam) iš galo buvo įkalnė ir labai staigus, daugiau nei 90 laipsnių posūkis, tai jis negalėjo pasitraukti. Tada išlipo „Lexus“ vairuotojas, priėjo ir pasakė „pasitrauk, aš labai skubu“. Pasakius jam, kad negali pasitraukti, nes įkalnė, staigus posūkis, o jo mašina didelė, nukentėjusysis vėl nuėjo į savo automobilį. Jis (kaltinamasis) sėdėjo su R. V., kalbėjosi, šypsojosi. Po kelių minučių nukentėjusysis išlipo ir piktai bei kategoriškai pasakė: „pasitrauk, debile“. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad apvažiuotų, nes buvo vietos. Nukentėjusysis atsakė, kad savo automobilio netrankys. Pradėjo rinktis jiems iš galo mašinos ir jos ėmė signalizuoti. Prie nukentėjusiojo automobilio priėjo vairuotojai ir su jais pakalbėjęs nukentėjusysis šiek tiek pavažiavo atgal, o jis tada pavažiavo į priekį. Buvo matyti, kad įžeidė nukentėjusiojo orumą, juk jis važiavo automobiliu „Lexus“, todėl nukentėjusysis jam užkirto kelią prie sekančio praplatėjimo. Tada kiti vairuotojai pradėjo signalizuoti ir reikalauti, jog jis pasitrauktų. Jis šiek tiek pasitraukė. Jis (kaltinamasis) pravažiavo jau į sekantį praplatėjimą ir sustojo. Nukentėjusysis šiek tiek pavažiavo į priekį ir jų mašinos susigretinus prasilenkė. Kadangi už nukentėjusiojo stovėjo keli automobiliai, jis negalėjo pravažiuoti ir turėjo praleisti visą automobilių koloną. Tuo momentu nukentėjusysis priėjo prie jo automobilio lango ir atsikrenkštęs skrepliais spjovė jam (kaltinamajam) į veidą. Kol užtraukė automobilio rankinį stabdį ir išjungė variklį, praėjo gal 10 sekundžių, tada jis (kaltinamasis) iššoko įtūžio pagautas iš automobilio ir priėjo prie automobilio „Lexus“. Nukentėjusysis jau stovėjo kovinėje padėtyje. Jam pribėgus, nukentėjusysis dešine ranka jam smūgiavo, tačiau jis kaire ranka numušė jo smūgį ir „kirto“ atgal. Tada nukentėjusysis vėl bandė trenkti, bet jis spėjo sureaguoti – jo elgesys buvo provokuojantis. Po smūgio pasipylė nukentėjusiajam kraujas. Kiti vairuotojai pradėjo juos raminti. Dar prieš tai, jis (kaltinamasis) tampė jį už atlapų ir po to paleido. Nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sutvarkys, „kaip minimum“ supūdys kalėjime. Tada pasiėmė telefoną, kažkam paskambino, o jis (kaltinamasis) nuėjo į savo mašiną ir laukė policijos bei greitosios medicinos pagalbos. Atvykus pareigūnams, kartu su jais nuėjo prie grietosios medicinos pagalbos automobilio, nukentėjusysis jau buvo „aptvarkytas“. Pareigūnų jis prašė patikrinti jo neblaivumą, bet pareigūnai neturėjo alkotesterio ir sakė, jog jo neblaivumą patikrins greitosios pagalbos centre, bet kaip matyti iš bylos medžiagos, jis nebuvo patikrintas. Jis su pareigūnais nuvažiavo į policiją. Policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusysis. Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė ir pataikė 2-3 smūgius, bet tai darė todėl, kad nukentėjusysis jam pirmas norėjo suduoti. Smūgiuojant jis nukentėjusiojo smūgį numušė. Jam (kaltinamajam) sulaužė mažąjį pirštą. Nukentėjusysis jam bandė suduoti apie 4 smūgius. Kuriuo smūgiu sulaužė pirštą – sunku pasakyti, bet turbūt pirmu smūgiu. Dėl jo smūgio nukentėjusiajam ėmė tekėti kraujas. Nukentėjusiojo smūgiai buvo dirbtini, kaip guminiai. Nukentėjusysis provokavo jį muštynėms. Nukentėjusysis įsižeidė, kad jo automobiliui „Lexus“ jis nepasitraukė iš kelio. Jei jis skubėjo, galėjo apvažiuoti ir būtų prasilenkę, nes ten buvo specialiai padaryta aikštelė prasilenkimui. Jis pripažįsta, kad sutrikdė sveikatą, bet nepripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką. Jį suerzino, kad nukentėjusysis jį atsikrenkštęs su skrepliais apspjovė. Tai jį įžeidė. Kiti vairuotojai piktinosi nukentėjusiuoju, jam sakė pasitraukti ir užleisti kelią, nes vietos buvo, bet jis kategoriškai atsisakė patraukti automobilį. Kelių policijos pareigūnai jo veiksmuose pažeidimų nenustatė. Jiems susigrūmus kitų asmenų nebuvo, tik automobilio BMW vairuotojas buvo už jų, jis nesikišo tik sakė „vyrai, nusiraminkit“. Jis neturėjo tikslo nukentėjusįjį sužaloti. Įsiūčio pagautas norėjo nukentėjusįjį gerai nupurtyti, neturėjo tikslo jo sumušti.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, jog kaltinamasis L. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo L. M. parodymais, iš dalies nukentėjusiojo R. B. parodymais, liudytojų L. S., J. B., R. V., R. Ž. parodymais, specialisto išvada ir paaiškinimu, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis R. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2014-10-22 apie 18 val. su dukra vežė jos draugę. Važiuojant Šatrijos Raganos gatve link Rokantiškių kapų yra S formos posūkis paženklintas ženklais. Jis važiavo iš tos pusės, kur KET ženklai jam sudaro pirmenybę. Posūkis ypatingas tuo, kad jame telpa tik vienas automobilis. Įvažiavus į pusę posūkio, ties S linkiu yra veidrodis, kad priešais atvažiuojantis transportas matytų ar atvažiuoja automobilis. Ties tuo veidrodžiu priešais atvažiavo krovininis mikroautobusas. Jis pabandė prasilenkti, bet ten stovi elektros stulpas. Jam nuvažiavus nuo asfaltuotos kelio dangos, visa automobilio signalizacija viduje pradėjo kaukti, kad nebegalima važiuoti. Jis sustojo ir pažiūrėjo ar gali pamanevruoti ir pasitraukti, bet jam galimybės nebebuvo. Per langą kito automobilio vairuotojui skėstelėjo rankomis, kad nėra galimybės prasilenkti ir reikia ieškoti kito varianto. Jį suglumino tai, kad kito automobilio vairuotojas vietoj to, kad ieškoti kažkokios išeities, atsidarė automobilio langą ir pirštą sukiojo prie smilkinio, aiškino kaip jam reiktų manevruoti. Jis išvažiavo iš tos statybvietės atgal į važiuojamąją kelio dalį, išlipo iš automobilio ir geranoriškai paaiškino, prašė pavažiuoti atgal kelis metrus, kad būtų galima prasilenkti. Žmogaus reakcija buvo visiškai neadekvati ir nesutiko pavažiuoti. Tuomet jis (nukentėjusysis) grįžo į automobilį. Už jo pradėjo rinktis kiti automobiliai ir ėmė signalizuoti. Kaltinamasis su šypsena veide taip pat pradėjo signalizuoti – buvo provokuojamas elgesys. Išlipo vairuotojai ir priėjo prie jo, aptarė situaciją. Vienas iš tų vairuotojų pasakė, kad „duok durniui kelią“. Ta visa kolona ėmė važiuoti atgal. Užsikišo gatvelė automobiliais ir viskas sustojo. Ten yra bendrija ir jis yra revizorius, jų dėka ten atsirado įženklinimas. Netiesa, kad ten jis važiavo dideliu greičiu, nes ten sudėti greičio ribotuvai. Kai viskas užsikišo, jis išlipo iš automobilio pažiūrėti kaip galima būtų nuvažiuoti. Stovėjo ženklas, kuris rodė, kad jam pirmumas ties tuo susiaurėjimu. Priėjau prie piliečio, pasakė, kad yra ženklas. Asmens reakcija buvo neadekvati. Pasakė, kad jam nėra nieko švento. Einant prie jo automobilio, išgirdo žingsnius iš paskos ir nespėjus atsisukti pajuto stiprų smūgį į dešinę pakaušio dalį. Nuo to smūgio jis (nukentėjusysis) susmuko. Kai atsipeikėjo, buvo kruša smūgių kaltinamojo rankomis jam į galvą, veidą. Iš ausies, nosies bėgo kraujas. Tada kiti vairuotojai pribėgę ėmė jį nuo jo plėšti. Vienas iš vairuotojų pasakė, kad bus byla. Tada kaltinamasis matyt suprato ką padarė. Jo išvaizda buvo baisi, o mašinoje klykė mergaitės. Dukra bandė kviesti pagalbą. Vairuotojai jam suteikė pagalbą kol atvyko greitoji medicinos pagalbą. Atvyko pareigūnai. Po to jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Iš pradžių kaltinamasis bandė „prikabinti“, kad jis yra išgėręs, bet jam to nepavykus, pradėjo sakyti, kad jis jį atsikrenkštęs apspjovė. Byloje yra pažyma iš Lazdynų ligoninės, kad įvykio metu jis (nukentėjusysis) buvo blaivus. Jis kaltinamajam nespjovė į veidą, o tik priėjęs norėjo kaltinamąjį sugėdinti. Jis jau stovėjo prie mašinos durelių ir ketino sėstis, kai kaltinamasis jam trenkė iš pasalų. Jis kaltinamajam nebandė suduoti. Žmonių aplinkui buvo. Kiti vairuotojai priėjo ir paliko mergaitėms savo kontaktinius duomenis. Liudytojo L. S. jis nepažysta, santykių su juo nepalaiko.

Liudytoja J. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nukentėjusysis yra jos tėvas. Įvykio metu ji buvo automobilyje „Lexus“, sėdėjo ant galinės sėdynės. Jie važiavo į autobusų stotelę, pakeliui yra vingis į kalną. Pagal kelio ženklus jos tėtis turėjo pirmenybę, o priešinga kryptimi atvažiavęs autobusiukas turėjo jį praleisti. Tėtis pabandė praleisti tą autobusiuką, bet iš kairės pusės buvo akmeninė tvora, o iš dešinės buvo statomas namas, elektros stulpai ir nebuvo galimybės pravažiuoti. Kadangi tuo metu jau žmonės grįžo namo, tai pradėjo „kimštis“ gatvė. Prie jų priėjo žmogus ir paklausė kas darosi? Visi pypsėjo ir autobusiuko vairuotojas taip pat pypsėjo ir nesutiko trauktis. Visi automobiliai, stovėję už jų, susitarė pavažiuoti atgal, kad praleisti autobusiuką. Pasitraukė, prasilenkė ir sustojo visi platesnėje sankryžoje, t. y. vietoje kur ir įvyko tas įvykis. Jos tėtis išlipo iš automobilio pasikalbėti su autobusiuko vairuotoju. Dėl kokios priežasties tėtis ėjo – nežino. Jai rodos, ten stovėjo ženklas rodantis, kad jos tėčiui pirmenybė, tai norėjo jį parodyti tam vairuotojui. Pasikalbėjęs tėtis grįžo. Tačiau sėdėdama galinėje sėdynėje matė, kaip tėčiui atidarant priekinės dureles, jį pasivijo pribėgdamas autobusiuko vairuotojas (nurodo į kaltinamąjį). Tuomet tėtis užgriuvo ant galinių automobilių durelių ir ji negalėjo jų atsidaryti ir jam padėti. Jos draugė buvo taip pat ištikta šoko, liepė jai nebėgti, nes gali sužaloti ir ją. Tada ji paskambino numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Žmonės atitraukė jos tėtį mušantį asmenį. Sulaukė greitosios medicinos pagalbos bei policijos pareigūnų. Prie jų priėjo už jų automobilio buvęs liudytojas, norėjo jas nuraminti jų, o po to atėjo ir jos mama ir jas išsivežė. Ji nematė to momento kaip tėtis spjovė, jai rodos, kad jis nespjovė. Asmuo smūgiavo tėčiui į galvą. Kiek kartų smūgiavo – neskaičiavo. Pirmas smūgis buvo tuo metu, kai jos tėtis buvo nusisukęs. Ji nemano, kad tai buvo grumtynės, jos tėtis pirmas nesmūgiavo, nebent gindamasis, bet tiksliai nepamena. Ten buvo žmonių, kurie atitraukė jos tėtį mušantį žmogų. Iš karto užtiško kraujas ant stiklo, tėčiui buvo sužalota galva. Autobusiuko vairuotojas buvo įžūlus. Jis į pypsėjimą atsakė pypsėjimu. Rodė berods pasitraukimo gestą. Pokalbį, kad pavažiuotų atgal, girdėjo, nes priėjo vienas žmogus, tėtis atsidarė automobilio langą, jie pakalbėjo ir jie susitarė pavažiuoti atgal, kad praleisti vairuotoją. Autobusiuko vairuotojas rodė gestais pasitraukti.

Liudytojas V. S. nurodė, jog dirba rinktinėje „Vytis“, vyriausiuoju patruliu, nagrinėjamo įvykio nepamena.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad liudytojas nurodo nepamenantis įvykio pagarsina, pagarsina V. S. rašytą tarnybinį pranešimą.

Tarnybiniame pranešime V. S. nurodė, jog 2014-10-22 apie 18.30 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. Š. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gavo pranešimą, kad Šatrijos Raganos g. ir Meiliškių sodų g. 11 įvyko konfliktas tarp vairuotojų. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko L. M., kuris paaiškino, kad jam vairuojant automobilį MB Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuoti trukdė automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kurio vairuotoju įvyko žodinis konfliktas, o po kurio laiko „Lexus“ vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – R. B., spjovė į veidą L. M., po minėto incidento įvyko grumtynės. Į įvykio vietą atvykus GMP, 0802 brigadai, R. B. buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, jam buvo nustatyti veido sumušimai, praskelta nosis. Pabendravus su nukentėjusiuoju, nurodė negalintis vietoje rašyti pareiškimo, kadangi jam svaigsta galva, o į 1 PK kreipsis vėliau. Nukentėjusysis su GPM nuvežtas į Lazdynų ligoninę, L. M. ir liudininkas R. V. buvo pristatyti į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 12)

Liudytojas L. S. teisme nurodė, jog asmeniškai nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Vakare jis važiavo namo su kolega Šatrijos gatve. Ties viduriu yra kelio susiaurėjimas, kuomet yra vienpusis eismas. Kylančiai transporto priemonei yra teikiamas prioritetas, o leidžiantis automobilis turėtų palaukti ir praleisti. Priešais juos stovėjo juodos spalvos automobilis „Lexus“. Jie sustojo už jo, teko palaukti ne minutę, todėl jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo. Jis paklausė „Lexus“ automobilio vairuotojo, kas nutiko, pastarasis pasakė, kad priešais jį važiuoja automobilis – baltos spalvos autobusiukas, kuris leidosi nuo kalno ir nepraleido jo automobilio. Krovininis automobilis nedidelėje „kišenėje“ pasitraukė į tą šoną, kad galėtų praleisti automobilį „Lexus“. Tačiau automobilis „Lexus“ nekilo, tada paklausė kodėl nekyla, nes sunkvežimis negalėjo visiškai kilti atbulas į viršų, kad praleistų automobilį „Lexus“ pirmumo teise pravažiuoti į viršų. Automobilis „Lexus“ liko prie savo pozicijos – likti. Jie nusprendė apsisukti, bet atliekant manevrą, pradėjo judėti automobilis „Lexus“ atgal, kad pravažiuotų autobusiukas. Už jų susidarė spūstis, už autobusiuko taip pat. Nusileidęs nuo kalniuko autobusiukas šalikėlėje sustojo, kad kita puse važiuojantys automobiliai galėtų kilti į viršų ir panaikinti susidariusią spūstį. Tačiau automobilis „Lexus“ ir toliau nejudėjo, o išlipęs vairuotojas priėjo prie autobusiuko vairuotojo. Nežino ar autobusiuko langas buvo atviras ar uždarytas, bet automobilio „Lexus“ vairuotojas spjovė į langą ar į vairuotoją – tiksliai negali pasakyti ir tuomet grįžo į savo automobilį. Autobusiukas pradėjo stipriai „banguoti“, t. y. judėti vietoje. Tuomet autobusiuko vairuotojas iššoko iš automobilio ir pradėjo elgtis neadekvačiai. Autobusiuko vairuotojas, iššokęs iš automobilio, kažką matyt pasakė, nes automobilio „Lexus“ vairuotojas atsisuko ir tada autobusiuko vairuotojas pradėjo talžyti „Lexus“ vairuotoją, sudavė ne vieną smūgį, o automobilio „Lexus“ vairuotojas nieko negalėjo padaryti, tik dengėsi veidą. Pastarasis susmuko po kelių smūgių. Smūgius sudavė ranka, kumščiu tiesiai į veidą. Jis išlipo iš automobilio pabandyti juos išskirti. Galvojo, kad gaus ir jis nuo autobusiuko vairuotojo, bet negavo. Automobilio „Lexus“ vairuotojas buvo susmukęs ant žemės, prie automobilio „Lexus“, pusiau sėdėdamas ar gulėdamas ir visas apsikraujavęs, jam iš nosies ir ausies bėgo kraujas, tačiau buvo sąmoningas ir kalbėti galėjo. Nukentėjusysis buvo susmukęs ant žemės Autobusiuko vairuotojas buvo labai susinervinęs. Jis sakė mušęs automobilio „Lexus“ vairuotoją dėl to, kad jį pastarasis apspjovė. Jie iškvietė policiją, atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai ir suteikus automobilio „Lexus“ vairuotojui pagalbą, jis nuėjo į „Lexus“ automobilį, kuriame buvo dvi mergaitės ir stengėsi jas paguosti. Kaip suprato, viena iš mergaičių buvo automobilio „Lexus“ vairuotojo dukra. Vaikas buvo labiau sutrikęs nei išsigandęs. Jis nepamena ar autobusiuko langas buvo uždaras, ar atviras, bet buvo spjauta. Automobilio „Lexus“ vairuotojas gynėsi nuo autobusiuko vairuotojo smūgių lavinos užsidengdamas veidą. Smūgiavo autobusiuko vairuotojas 5-6 kartus. Automobilio „Lexus“ vairuotojas nedavė nei vieno smūgio, o tik gynėsi nuo smūgių lavinos. Jis palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tai buvo „šviežia“ informacija.

Liudytojas R. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog pažįsta kaltinamąjį L. M. labiau kaip kolegą, nes jis jiems prekes į statybas vežiodavo, o jis (liudytojas) yra statybininkas. Jis pažinojo L. M. prieš įvykį apie metus. Jie važiavo ir buvo sustoję prie veidrodžio, vieną automobilį praleido ir važiavo toliau. Prie pastato ant kampo susitiko su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Tas vairuotojas sustojo vidurį gatvės, išlipo ir priėjęs pasakė duoti jam kelią, nes jam pirmenybė. Vairuotojas bandė stumti automobilį prie akmeninės tvoros, kad prieš priešais atvažiavęs automobilis galėtų pravažiuoti, bet jis nevažiavo, sakė jo pirmenybė, praleisti ir viskas. Tada prasidėjo konfliktai: sustojo kiti vairuotojai, priėjo prie jo ir pradėjo jo prašyti pravažiuoti aplink. Pravažiavęs tas vairuotojas pribėgęs spjovė į veidą. Tuomet vairuotojas iššoko iš automobilio ir jie susistumdė. Jis pats buvo autobusiuke, sėdėjo keleivio pusėje ir jo pusėje buvo tvora, vairuotojo langas buvo atviras. Muštynės vyko šone iš vairuotojo pusės, prie balto autobusiuko galo. Jis nepamena, koks atstumas buvo tarp automobilių jiems prasilenkus. Muštynes jis matė per langą, nes persėdo į vairuotojo pusę ir iškišęs galvą matė kaip stumdėsi, tampėsi už atlapų ir po to kažkas juos išskyrė. Vieną smūgį kaltinamasis tikrai sudavė į nosį, o kitų smūgių nematė ir kraujo nematė, nes pradėjo juos skirti. Buvo kitas vairuotojas, kuris juos skyrė. Tai ne jo reikalas, todėl jis ir nelipo jų išskirti. Ar sudavė smūgius automobilio „Lexus“ vairuotojas, jis nematė. Buvo galimybė pravažiuoti automobiliui „Lexus“, nes kaltinamasis prisispaudė prie tvoros ir pravažiavimui vietos buvo. Jis nematė, kad automobilio „Lexus“ vairuotojas būtų trenkęs, tačiau jis stovėjo tokioje padėtyje, jog buvo galima suprasti, kad gali užduoti. Jis matė, kaltinamasis stovėjo į jį nugara. Jis persėdo greitai įvairuotojo pusę, pertvaros nėra, o diržą atsisegė. Norėjo parūkyti kol jie ginčisis. Jis nematė ar „Lexus“ vairuotojas trenkė kaltinamajam. Kai jis stovėjo tokioje padėtyje, gal kaltinamasis manė, kad jam trenks, todėl trenkė nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamasis numušė ranką, kuria nukentėjusysis buvo pasiruošęs smūgiuoti. Automobilio langas buvo atidarytas, spjūvis pataikė į veidą. Tuomet kaltinamasis nusikeikęs iššoko iš mašinos, o automobilio „Lexus“ vairuotojas nieko nesakė. Po muštynių automobilio „Lexus“ vairuotojas nieko nesakė. O apie supūdymą kalėjime nukentėjusysis sakė tuo metu, kai buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Jis mano, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs, nes veidas buvo toks įdomus.

Liudytoja R. Ž. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji yra J. B. draugė. Jie važiavo Šatrijos Raganos gatve ir turėjo užvažiuoti vingiuotu kalnu, bet maždaug kalno viduryje sutiko priešais atvažiavusi mikroautobusą. Tas autobusas užėmė didžiąją kelio dalį, nes jie negalėjo prasilenkti. Tame kelyje jiems turėjo būti pirmenybė. Jos su J. sėdėdamos gale kalbėjosi ir į tuos įvykius nelabai kreipė dėmesį. Prisimena kaip J. tėtis išlipo iš automobilio ir nuėjo pasikalbėti su autobuso vairuotojo. Vėliau jis grįžo, stovėjo ir niekas nevyko. Galiausiai pamena, kad pasitraukė atgal ir autobusas pravažiavo pro juos. Tada draugės tėčio automobilis stovėjo prie kalno pradžios, o autobusas šiek tiek tolėliau. Tuomet J. tėtis išlipo iš mašinos ir nuėjo dar kažką pasakyti autobuso vairuotojui. Jos su J. sėdėjo toliau. Tada prisimena, kad matė, kaip J. tėtis ėjo atgal prie savo automobilio ir tik pamena kaip jis trenkėsi į mašiną, užtiško kraujas. Prasidėjo sumaištis. J. skambino policijai. Vėliau pamena, kaip kitas žmogus, kuris buvo už jų stovėjusiame automobilyje, įlipo pas juos į mašiną ir davė savo telefono numerį. Po to atėjo J. mama, nuvežė ją namo. Baltą autobusiuką vairavo kaltinamasis. Ji nematė kaip kaltinamasis trenkė J. tėčiui, tik matė kaip jos tėtis krito. Po prasilenkimo J. tėtis buvo priėjęs prie autobusiuko ir pro langą kažką pasakė. Toliau kas vyko nematė, tik matė kaip jis grįžo link savo automobilio. Jis nematė ar J. tėtis spjovė kaltinamajam. Įvykio metu ji sėdėjo gale, už keleivio sėdynės. Įvykus konfliktui jos draugė bandė išlipti, bet ji jai sakė nelipti. Kelias yra pakankamai siauras. Ten nėra tvoros, o yra elektros stulpai.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. B. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kaktos kairėje, muštinė kairės ausies kaušelio žaizda su aplinkine kairės ausies kaušelio ir kairės užausinės srities poodine kraujosruva, nosikaulių lūžis, kraujosruva apatinės lūpos raudonyje ir kairio žando gleivinėje su gleivinės nubrozdinimu, kliniškai nustatytas potrauminis dešinės akies junginės uždegimas. Sužalojimai, išskyrus dešinės akies junginės uždegimą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicininės pagalbos, tai yra iki 2014-10-22 19.37 val. Dešinės junginės uždegimas, išsivystęs kaip komplikacija po dešinės akies sumušimo, nustatytas 2014-10-27. R. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 27-29).

Specialistas Ovidijus Petkelis paaiškinimo protokole nurodė, kad R. B. nustatyti ir specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 32, 33).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog apie incidentą Šatrijos Raganos g., Vilniuje, pranešė J. B. 2014-10-22 18.21 val. (t. 1, b. l. 10).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad L. M. nustatytas kairės plaštakos V piršto naginės falangos proksimalinio kampo atskilimas su poslinkiu padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar paviršiumi prieš patenkant į gydymo įstaigą, neatmetama galimybė – užduotyje nurodytu laiku. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl V piršto naginės falangos proksimalinio kampo atskilimo sveikata sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, padarytas vienu trauminiu poveikiu, neatmetama galimybė, jog galėjo būti padarytas griūnant ar suduodant smūgį kitam asmeniui (t. 1, b. l. 110-111).

Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nusikaltimo padarymo metu buvo blaivūs (t. 1, b. l. 116, t. 2, b. l. 11).

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai yra asmens parodymų rūšys, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, o kaltinamasis priešingai, turintis interesą būti išteisintas. Todėl vertinant tiek kaltinamojo L. M., tiek ir nukentėjusiojo R. B. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp kaltinamojo L. M. ir nukentėjusiojo R. B., gatvėje vairuojant automobilius ir nepavykus prasilenkti, įvyko konfliktas, to neneigia nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis. Pats kaltinamasis L. M. patvirtino, jog po to, kai nukentėjusysis išlipęs jį apspjovė, jis pagautas įtūžio išlipęs iš automobilio sudavė nukentėjusiajam du, tris smūgius ir pastarajam pasipylė kraujas. Anot kaltinamojo jis smūgius sudavė išprovokuotas nukentėjusiojo ir po to, kai pastarasis jam pirmas bandė smūgiuoti, t. y. gindamasis nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nurodė, šiek tiek kitas aplinkybes, jog jis priėjęs prie kaltinamojo tik jį sugėdino, jam tikrai nespjovė, o pastarasis išlipęs iš autobusiuko pribėgo prie jo ir jį sumušė.

Teismas, visų surinktų įrodymų kontekste, netiki nei L. M. paaiškinimais, apie tai, jog jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, nei nukentėjusiojo parodymais apie tai, jog jis kaltinamojo neapspjovė, nes tokie jų parodymai yra nelogiški, neįtikinami ir nepagrįsti kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis bei jais nesiremia. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esantys įrodymai, o būtent specialisto išvados (t. 1, b. l. 27-29) patvirtina R. B. žodžius apie tai, jog jam buvo suduotas smūgis į dešinę pakaušio dalį, o vėliau kiti smūgiai rankomis į veidą ir galvą. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuotų nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimo pobūdis ir mechanizmas bei jų lokalizacija, atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto pobūdį ir mechanizmą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. B. parodymais šioje dalyje. Kitoje specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 110, 111) nurodytas patirtas kaltinamojo sužalojimas – kairės plaštakos V piršto naginės falangos proksimalinio kampo atskilimas su poslinkiu, specialistų taip pat įvertintas kaip galėjęs būti padarytas griūnant ar suduodant smūgį kitam asmeniui. Kažkokių savigynai būdingų sužalojimų ant L. M. kūno nenustatyta. Liudytojas L. S., nepažįstantis nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo bei tiesiogiai matęs konfliktą vienareikšmiškai nurodė, jog nukentėjusysis R. B. priėjęs prie kaltinamojo automobilio spjovė į pastarąjį. Teisminio nagrinėjimo metu jis tik negalėjo tiksliai nurodyti ar automobilio langas buvo atidarytas. Po spjūvio kaltinamasis greitai išlipo iš automobilio, elgėsi neadekvačiai – priėjęs pradėjo nukentėjusįjį talžyti, o pastarasis tik bandė dengtis rankomis, susmuko ant žemės ir buvo visas kraujuotas, t. y. nukentėjusysis jokios fizinės grėsmės L. M. nekėlė. Tokie liudytojo L. S. parodymai yra logiški ir įtikinantys, kadangi savaime suprantama turėjo būti priežastis, kodėl kaltinamasis, kaip pats nurodo – pagautas įtūžio, greitai išlipo iš automobilio ir pradėjo mušti nukentėjusįjį – buvo smarkiai nukentėjusiojo pažemintas apspjaunat. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti L. S. parodymais, todėl teismas jais vadovaujasi. Panašias aplinkybes patvirtina ir kiti liudytojai buvę įvykio vietoje – R. V. (kaltinamojo pažįstamas), J. B. ir R. Ž. (nukentėjusiojo dukra ir jos draugė). Tačiau pastarieji trys liudytojai iš esmės selektyviai nutyli jų pažystamiems asmenimis nepalankias aplinkybes. R. V. nurodo, jog matė tik vieną smūgį į nosį nukentėjusiajam, kad nukentėjusysis lyg ir buvo pakėlęs ranką, ką galima suprasti kaip ruošimąsi suduoti smūgį kaltinamajam. R. Ž. ir J. B. nurodo, jog jos nematė, ar R. B. spjovė į kaltinamąjį. Atsižvelgiant į tai, jog šie liudytojai turi atitinkamą suinteresuotumą byloje, teismas jų parodymais aukščiau nurodytoje dalyje taip pat netiki. Nepaisant to, visi liudytojai patvirtino tą aplinkybę, jog L. M. sudavė smūgius R. B..

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog L. M., sąmoningai, suvokdamas savo veikos pobūdį, siekdamas atkeršyti už jo pažeminimą apspjaunat, sudavė mažiausiai tris kartus R. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kaktos kairėje, muštinę kairės ausies kaušelio žaizdą su aplinkine kairės ausies kaušelio ir kairės užausinės srities poodine kraujosruva, nosikaulių lūžį, kraujosruvą apatinės lūpos raudonyje ir kairio žando gleivinėje su gleivinės nubrozdinimu, ko pasėkoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą.

Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Aukščiau nurodytus smurtinius veiksmus R. B. atžvilgiu L. M. padarė žmonių akivaizdoje, jo veiksmus matė mažiausiai 4 liudytojai. Akivaizdu, jog šiuo atveju liudytojos J. B. ir R. Ž. buvo išgąsdintos, L. S. teko bandyti išskirti besimušančius, buvo sutrikdytas eismas, iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, todėl teismui nekyla abejonių, jog L. M. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Šiuo atveju kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė įtūžis, kerštas ir pyktis, kilę dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių – kelio nepasidalinimo ir nukentėjusiojo spjūvio į kaltininką per atvirą automobilio langą. Šiuo atveju suprantama, kad kaltininko veiksmai nebuvo nulemti chuliganiškų paskatų. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad vertinama L. M. veika, kuomet jis smūgiavo eilę kartų kaltininkui, suprasdamas, jog yra stebimas aplinkui esančių žmonių, peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. L. M. asmeninio pobūdžio paskatų buvimas (noras atkeršyti ir pamokyti R. B.) nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, nes kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esant tokiems L. M. atliktiems veiksmams, fizinio smurto panaudojimo eigą, intensyvumą, padarinius, teismas daro išvadą, kad L. M. veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje padarytos tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kilusius padarinius – R. B. sveikatos sužalojimą, L. M. veiksmų intensyvumą, nėra jokio pagrindo vertinti L. M. veiksmus pagal BK 28 straipsnį kaip būtinąją ginti, nes nebuvo jokio tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, o L. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai išprovokuoja kaltininką ir šis dėl kilusio didelio susijaudinimo įvykdo nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes (LAT nutartis Nr. 2K-21-942/2016). Šiuo atveju, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusiojo veiksmai prieinant prie kaltinamojo automobilio ir pro langą spjaunat į kaltinamąjį, iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantys kaltininką neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Sunkinančių L. M. atsakomybę aplinkybių byloje nėra.

Skirdamas kaltinamajam L. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: pakankamai garbaus amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre L. M. negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimesnis sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės dydžio minimumui, įpareigojant L. M. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kadangi tai, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 838,42 € dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo R. B. gydymą ir prie ieškinio pridėjo duomenis, kokios medicininės paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 49-52). Pareikštas ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnai, kadangi dėl L. M. veiksmais padarytų kūno sužalojimų, R. B. buvo suteiktos įvairių medicinos specialistų paslaugos ligoninėse ir poliklinikose, už kurias teko sumokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė baudžiamojoje byloje 709,22 € civilinį ieškinį, kadangi patyrė žalą išmokėdamas ligos pašalpą nukentėjusiajam, kadangi R. B. nedarbingumo priežastis buvo kaltinamojo neteisėti veiksmai (t. 1, 58-68). Pareikštas ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnai, kadangi dėl L. M. veiksmų nukentėjusysis buvo nedarbingas ir ieškovui teko nukentėjusiajam mokėti nurodytą atitinkamo dydžio pašalpą.

Nukentėjusysis R. B. pareiškė 1319,52 € ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 20-25). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro tai, kad jis prarado darbingumą nemenkam laikui, prarado pajamas, gavo tik socialinio draudimo pašalpą. Jis gavo pašalpą iš „Sodros“. Yra paskaičiuotas skirtumas kiek jis gavo nedarbingumo metu ir kiek būtų gavęs, jei būtų darbingas. Paskaičiuotas negautas darbo užmokestis į rankas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kaip matyti iš nukentėjusiojo darbovietės pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 25), R. B. buvo nedarbingas nuo 2014-10-23 iki 2014-11-14, todėl jis gavo tik socialinio draudimo pašalpą, kuri yra mažesnė nei jo gaunamas darbo užmokestis. Negauto darbo užmokesčio suma – 1319,52 €. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl jo negautų pajamų pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis R. B. taip pat pareiškė 10 000 € civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 20-25). Neturtinę žalą sudaro tai, kad nukentėjo jo autoritetas kitų žmonių akivaizdoje. Visa tai matė ir jo dukra. Jis yra viešas asmuo – „(duomenys neskelbtini)“ pramonės įmonių asociacijos vadovas, jo darbinė veikla yra viešoje erdvėje. Veidas buvo sužalotas: kelias dienas laukė operacijos, po to kelias savaites buvo sugipsuotas veidas ir jis negalėjo pasirodyti visuomenėje. Buvo išmušta dešinės akies išorinė liauka.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam R. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nėra jokios abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų R. B. patyrė skausmą, psichologinį diskomfortą, jautėsi pažemintas kaip tėvas, kaip sodų bendrijos narys, kuri laiką negalėjo tinkamai atstovauti nacionalinės medienos pramonės, kaip asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius, kadangi net ir būnant darbingu dar ilgą laiką buvo matyti veido sužalojimų pėdsakai. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu, be patirtos trumpalaikės psichologinės traumos, tam tikros streso ir nepatogumo darbe, plačiau negalėjo nurodyti, kuo pasireiškė jos patirta neturtinė žala. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo R. B. ilgam laikui sutriko psichinė sveikata, atsirado nemiga, baimės, byloje nėra. Padarytas nesunkus kūno sužalojimas: poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kaktos kairėje, muštinė kairės ausies kaušelio žaizdą su aplinkine kairės ausies kaušelio ir kairės užausinės srities poodine kraujosruva, nosikaulių lūžis, kraujosruva apatinės lūpos raudonyje ir kairio žando gleivinėje su gleivinės nubrozdinimu, taip pat kliniškai buvo nustatytas potrauminis dešinės akies junginės uždegimas. Tačiau šie sužalojimai ilgalaikių pasekmių nesukėlė, nukentėjusysis nedarbingas buvo tik 3 savaites. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusysis elgės taip pat labai įžūliai, apspjovė kaltinamąjį, taip jį įžeidė ir provokavo daryti nusikalstamą veiką, kas teismui leidžia iš esmės mažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta mažesnė nei nurodoma jos civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 500 €.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje bei jį nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti L. M. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu įpareigoti L. M. per 4 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir R. B..

L. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo R. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti pilnai ir iš L. M. turtinės žalos atlyginimui priteisti R. B. 1319,52 € (vieną tūkstantį tris šimtus devyniolika eurų ir penkiasdešimt du centus), o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalie ir iš L. M. neturtinės žalos atlyginimui priteisti R. B. 500 € (penki šimtus eurų).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš L. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 709,22 € (septynis šimtus devynis eurus ir dvidešimt du centus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš L. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 838,42 € (aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt du centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą