Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-01 · Administracinė byla Nr. eI-1884-243/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
eI-1884-243/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00661-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Atsakovas
A. M.
Pareiškėjas
SĮ „Kretingos komunalininkas“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1884-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00661-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.6; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, atsakovui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovui A. M. dėl 586,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymu prašo priteisti iš atsakovo A. M. 586,23 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso gamybos/pramonės ir administracinės paskirties patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) Žalgirio sen., Kretingos raj. sav. Nurodo, kad atsakovas nesumokėjo 586,23 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2016-02-29. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdomą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Pažymi, jog duomenų apie tai, kad atsakovui priklausančios patalpos nėra naudojamos, atsakovas nustatytu laiku nepateikė.

Atsakovas atsiliepimu pareiškėjos prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) Žalgirio sen., Kretingos raj. sav., atliekos nesusidaro ir nėra išvežamos, nes patalpose nuo pat jų įsigijimo 2003 metais nėra gyvenama, dirbama ar kitaip jomis naudojamasi. Teigia, jog pareiškėjai 2009 ir 210 metais buvo pristatęs pažymas iš elektros energijos, vandens ir dujų tiekėjų apie tai, kad patalpos nėra naudojamos, o vėlesniais laikotarpiais pareiškėją informuodavo telefonu ir vietinės rinkliavos nemokėdavo. Atsakovo teigimu, jis nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes nėra atliekų turėtojas.

Atsakovas A. M. atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjos prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčo dalykas yra pareiškėjos SĮ „Kretingos komunalininkas“ reikalavimo priteisti iš atsakovo A. M. 586,23 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimu Nr. T2-163 „Dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo ir vietinės rinkliavos administravimo“ vietinę rinkliavą buvo pavesta administruoti SĮ „Kretingos komunalininkas“. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009-06-30 sprendimu Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) (Nuostatų pakeitimai 2010-10-28 sprendimu Nr. T2-372; 2011-12-20 sprendimu Nr. T2-458; 2013-04-25 sprendimu Nr. T2-122; 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-6; 2014-12-18 sprendimu Nr. T2-378). Nuostatų 3.7 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 5 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2010-10-28 sprendimo Nr. T2-372 bei 2014-12-18 sprendimo Nr. T2-378 redakcijose. Nuostatų 17 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių Nuostatų priede. Pagal Nuostatų IV skyrių ir Nuostatų priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir/arba vykdomos veiklos pobūdį.

Pagal bendrąja taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko šią sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų požiūriu. Byloje nėra ginčo, jog atsakovui nuosavybės teise aptariamu laikotarpiu priklausė nekilnojamasis turtas – pastatai (duomenys neskelbtini) Žalgirio sen., Kretingos raj. sav., kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos/pramonės ir administracinė.

Atsakovui ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Šiuo aspektu ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-20 nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Nuostatų 26.6 punkte įtvirtinta, jog vietinė rinkliava einamaisiais metais netaikoma, jeigu negyvenamosios paskirties patalpose ar pastatuose nevykdoma ūkinė ar komercinė veikla arba jie netinkami naudoti. Pagal Nuostatų 31 puntą rinkliavos mokėtojai Rinkliavos administratoriui gali pateikti prašymą netaikyti rinkliavos už prašyme nurodytą laikotarpį, su prašymu pateikiami atitinkamų institucijų išduoti dokumentai, kad pastai ar patalpos netinkami naudoti (32 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų požiūriu, nes pateiktos UAB „Kretingos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos įrodo, kad atsakovui priklausantys pastatai nebuvo naudojami. UAB „Kretingos vanduo“ 2016-06-07 pažymoje Nr. 2-357 nurodyta, jog bendrovės paslaugomis nesinaudoja atsakovas, adresu (duomenys neskelbtini), Žalgirio sen., Kretingos raj., nes nėra tiekiamas vanduo, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2016-05-05 elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Įvertinus minėtas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant atsakovui priklausančius turto objektus siekiant juos naudoti, darytina išvada, jog vien aplinkybė, kad atsakovas prašymo netaikyti rinkliavos nepadavė nustatytu laiku, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu naudojosi turtu ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos. Konstatuotina, jog atsakovas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų požiūriu ir negali būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Analogiška praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (Nr. A-1895-575/2015, Nr. A556-640/2013, Nr. A556-297/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą, t.y. nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovas naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1339-442/2015, 2015-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2015-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1141-602/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1207-602/2015, 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2212-146/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2212-146/2015 ir kt.). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-04-22, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 ir 2010 metus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymas dėl 586,23 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo A. M. už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2016-02-29 nepagrįstas, todėl atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos SĮ „Kretingos komunalininkas“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. M.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė