- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- A-2212-146/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01819-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3–7) priteisti iš atsakovo R. K. (toliau – ir atsakovas) 61,42 Eur (212,06 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas R. K., nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava buvo apskaičiuota 12,735 kv. m ploto turtui (paskirtis „Gyvenamoji (butų)“) 25,47 kv. m ploto objekte „Gyvenamosios paskirties pastatas (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name“. Nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. metinė vietinė rinkliava 3,44 Lt (1 Eur) už 1 kv. m, iš viso 174,62 Lt (50,57 Eur), nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. metinė vietinė rinkliava 2,94 Lt (0,85 Eur) už 1 kv. m, iš viso 37,44 Lt (10,84 Eur). Atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau jis neragavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė 212,06 Lt (61,42 Eur) įsiskolinimas.
Remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (6 str. 31 p.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p.) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (25 str., 30 str. 1 d.), Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir kuriuose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka, bei nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC, kuria pareiškėjui buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 36 punktą, nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško KRATC. Pareiškėjo teigimu, nurodytų teisės aktų nuostatų visuma pagrindžia KRATC reikalavimo teisėtumą, t. y. pareiškėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas R. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad apie teismo posėdį pranešta tinkamai, 2015 m. vasario 26 d. nutartimi (b. l. 18) nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir išnagrinėjo šia tvarka.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 19–22) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies, t. y.: priteisė iš atsakovo R. K. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 48 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 121 straipsnio 2 dalį, savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 6 punktas (2008 m. gruodžio 23d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Vietinės rinkliavos nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Vietinės rinkliavos nuostatų 3 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Vietinės rinkliavos nuostatų 13 punktą, atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį, padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Vietinės rinkliavos nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Vietinės rinkliavos nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Vietinės rinkliavos nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Vietinės rinkliavos nuostatų 17 punktas).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis, pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Vietinės rinkliavos nuostatų 23–29 punktai).
Remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 9–10), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto objekto – buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovas pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš KRATC 2014 m. gruodžio 17 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-2293 bei mokėjimo pranešimo (b. l. 8, 12) teismas nustatė, kad nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 212,06 Lt vietinės rinkliavos (vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 15.1 punktą (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija), metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (12,735 kv. m x 3,44 (metinė rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 punktas), 2,94 (metinė rinkliava nuo 2013 m. sausio 1 d; 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 punktas). Teismas pažymėjo, jog duomenų, kad atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.
Spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012, Nr. A438-2405/2012), kurioje yra išaiškinta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų ir rinkliavos bei kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.
Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, teismas ex officio siekė nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.
Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, o 3 dalyje nustatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymas nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo terminą, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.
Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 24–26 punktai (redakcija patvirtinta Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) numato, jog kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Atliekų tvarkymo nuostatus, vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti paminėtų terminų. Vietinės rinkliavos nuostatai (patvirtinti Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 ir galioję iki 2009 m. sausio 1 d.) numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; taip pat vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330) 25 punktas numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Atliekų tvarkymo nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka (mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Pagal Atliekų tvarkymo nuostatų 29 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d.).
Atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintą Atliekų tvarkymo nuostatų redakciją, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., teismas priėjo prie išvadų, kad mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus atsakovui turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. ir vietinė rinkliava už antrą ketvirtį turėjo būti sumokėta iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį – iki 2009 m. liepos 15 d.
Šalies argumentai
Teismas vadovavosi MAĮ 107 straipsnio nuostatomis ir iš bylos dokumentų nustatė, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 31 d., vadinasi, ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia, o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., balandžio 16 d., liepos 16 d. ir rugsėjo 16 d. Nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, teismas nusprendė, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį – 43 Lt (pagal 2014 m. gruodžio 17 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-2293 duomenis, už 2009 metus turėjo būti sumokėta 43,00 Lt) – teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas, byloje nustatęs, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 169,06 Lt (212,06 – 43 = 169,06), arba 48 eurų, vietinė rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, šią sumą priteisė pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 25–28) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.
Apelianto nuomone, teismas, iš dalies tenkindamas jo prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teismas neteisingai aiškino, jog pagal MAĮ 107 straipsnio 1 dalį vietinės rinkliavos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino pradžia skaičiuojama nuo pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šią nuostatą yra konstatuota, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra nukreiptas į jau patvirtinto mokesčio išieškojimo laikotarpį. Kol vyksta teisminis mokestinis ginčas dėl nurodymo sumokėti mokesčius, aptariamas terminas netaikomas ir neskaičiuojamas, nes mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties termino eiga tuo metu dar nėra prasidėjusi. Pastaruoju atveju mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas prasidės, jei teismas priims mokesčio mokėtojui nepalankų galutinį baigiamąjį aktą ir mokesčių mokėtojas numatytais terminais nesumokės mokesčių administratoriaus sprendime nurodyto bei teismo patvirtinto mokesčio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis), pritarta LVAT teisėjų 2012 m. kovo 7 d pasitarime; LVAT 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-3447/2011). Apeliantas pažymi, jog MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 107 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra nukreiptas į jau patvirtinto mokesčio išieškojimo laikotarpį. KRATC, nustatęs, jog praėjus Atliekų tvarkymo nuostatuose nustatytam vietinės rinkliavos mokėjimo terminui mokėtojas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos, privalo pastarajam išsiųsti priminimą ir, tik praėjus 20 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo (iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusi Atliekų tvarkymo nuostatų redakcija numatė 10 dienų terminą), turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vietinę rinkliavą išieškoti teismine tvarka. Atliekų tvarkymo nuostatuose nėra numatytas terminas, per kurį KRATC tai privalo atlikti. Vadovaujantis sistemine minėtų teisės aktų analize, darytina išvada, kad KRATC teisę į nepriemokos priverstinį išieškojimą įgyja tik teismo sprendimu priteisus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Remdamasis šiais argumentais, apeliantas tvirtina, kad MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priteisti vietinę rinkliavą iš mokėtojo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nėra numatyti vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminai, todėl, apelianto manymu, reikia vadovautis CK 1.125 straipsniu, kuris nustato bendrąjį ieškinio senaties terminą dešimt metų. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Šioje byloje atsakovas neišreiškė pozicijos dėl reikalavimo nepagrįstumo bei dėl senaties taikymo / netaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2014 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. K. 61,42 Eur (212,06 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. gruodžio 4 d. duomenis atsakovas nuo 1999 m. vasario 25 d. yra nekilnojamojo turto objekto – ½ buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 48 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vietinę rinkliavą ne už visą ginčo laikotarpį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, t.y. Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalį.
Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis), pateiktomis nagrinėjant analogiškas administracines bylas, ir pažymi, kad nukrypti nuo šių taisyklių ginčo atveju nėra pagrindo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo yra pažymėjęs, kad Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).
Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio taikymo analogiškose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios išvados nuosekliai atsispindi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1339-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1141-602/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1207-602/2015 ir kt.).
Įvertinusi tikrinamos apeliacine tvarka bylos aplinkybes, atsižvelgdama į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 31 d. (b.l.3-7). Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius, t. y. už 2014 metus, ir už penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį, pradedant nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgdama į tai ir sutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 metus. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimas šia apimtimi keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo visą prašomą priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 61,42 Eur (212,06 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti. Priteisti iš atsakovo R. K. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 61,42 Eur (šešiasdešimt vieną eurą keturiasdešimt du eurocentus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nutartis neskundžiama.