- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- eI-1879-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04903-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- L. D., L. Š.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. D. ir L. Š. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjos L. D. ir L. Š. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su 2016 m. gruodžio 22 d. skundu, prašydamos:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba, ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. SS-2614 „Dėl L. Š. darbingumo lygio termino nustatymo atgaline data“ (toliau – ir NDNT sprendimas);
1.2. panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-274 „Dėl L. Š. darbingumo lygio priežasties ir darbingumo lygio termino nustatymo atgaline data“ (toliau – ir Komisijos sprendimas).
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. L. Š. sirgo nuo vaikystės, buvo gydoma įvairiose psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dėl tėvų neįgalumo, asocialumo ir jos pačios susirgimo nesikreipta į atsakingas institucijas dėl L. Š. pripažinimo neįgalia, kai ji buvo nepilnametė.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjos kreipėsi į Tarnybą, prašydamos įvertinti L. Š. darbingumo (neįgalumo) lygį atgaline data, t. y. iš esmės nustatyti neįgalumo atsiradimo laiką ir pripažinti, kad nuo to laiko L. Š. yra neįgali. NDNT sprendime atmestas prašymas dėl L. Š. darbingumo (neįgalumo) lygio nustatymo atgaline data. Pareiškėjos pateikė Komisijai skundą, kuriame prašė NDNT sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą dėl neįgalumo lygio nustatymo atgaline data, tačiau Komisijos sprendime pareiškėjų skundas atmestas.
2.3. L. Š. mažesnis darbingumo lygis buvo nustatytas, jai jau sulaukus pilnametystės, pagrindinė darbingumo lygio nustatymo priežastis – psichikos liga, paranoidinė šizofrenija, tačiau L. Š. sirgo ir dėl ligos bei jos sukeltų sutrikimų buvo neįgali nuo vaikystės. L. Š. motina R. Š. taip pat sunkiai sirgo, buvo neįgali ir turėjo specialiųjų poreikių, tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno asocialų gyvenimo būdą, dėl šių aplinkybių L. Š. tėvai tinkamai jos neprižiūrėjo ir tinkamai ja nesirūpino, neįgyvendino tėvų pareigų. Būtent dėl šių priežasčių, nepriklausančių nuo L. Š. valios (ligos sukelto faktinio neįgalumo, neadekvataus pasaulio suvokimo ir tėvų nepriežiūros), į NDNT nesikreipta anksčiau negu 2011 m., t. y. L. Š. būnant nepilnamete. L. Š. atsisakoma skirti našlaičių pensiją, nes nėra duomenų apie tai, jog ji – neįgali nuo vaikystės.
Motyvuojamoji dalis
2.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju darbingumo lygio nustatymo ir / ar neįgalumo atsiradimo (kilimo) momentas turėtų būti siejamas su ligos ir jos pasekmių atsiradimo momentu, o ne darbingumo lygio atitinkamoje institucijoje nustatymo laiku. Darbingumo lygio nustatymo laiko sąvoka ir asmens tapimo neįgaliu ir / ar iš dalies darbingu sąvoka yra skirtingo pobūdžio sąvokos. Kitaip aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas būtų iš esmės pažeistos L. Š. teisės, nes būtent dėl netinkamos priežiūros ir kitų nuo jos nepriklausančių veiksnių laiku nesikreipta į NDNT, nors faktiškai L. Š. būklė buvo tokia, kuri sudarė visas prielaidas nustatyti jai neįgalumą. Tokiu atveju, kai nepilnamečiui asmeniui neįgalumo faktas nenustatytas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, turėtų ir galėtų būti taikomos tokios nuostatos, reglamentuojančios darbingumo lygio (neįgalumo) nustatymo atgaline data procedūras. Be to, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tiesioginė teisė ir pareiga NDNT priimti sprendimus dėl neįgalumo atsiradimo laiko.
2.5. Remiantis skundžiamais sprendimais, institucijos atsisakė nustatyti darbingumo lygį (neįgalumą) atgaline data, tačiau NDNT savo sprendime visgi vertino L. Š. sveikatos būklę iki 18 m. ir konstatavo, kad jai diagnozuotas sveikatos funkcinis sutrikimas, kai ji buvo nepilnamete, neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakyme Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 patvirtinto Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) kriterijų, kuriuos pritaikius nustatomas neįgalumo lygis. Pareiškėjos su tokiais argumentais nesutinka, nes akivaizdu, jog visiška remisija nepasiekta, o L. Š. gydymas buvo tęsiamas, be to, dėl ligos ji buvo pripažinta ir nepakaltinama. Akivaizdu, kad, pasiekus remisiją, būtinybės tęsti gydymą nekiltų, asmuo dėl ligos nebūtų padaręs nusikalstamos veikos, nebūtų pripažintas nepakaltinamu ir t. t. Pareiškėjos, teikdamos skundą, nurodė, kad šiuo atveju Apraše įtvirtinti kriterijai, priešingai negu nurodoma skundžiamame sprendime, yra tenkinami, t. y. šizofrenija ir šizoafektiniai sutrikimai pacientei tęsėsi ilgiau kaip 12 mėn., pastaroji liga nėra visiškai išgydyta iki šiol. L. Š. iki 18 m. gydėsi ir net 3 kartus buvo hospitalizuota Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, sulaukusi 18 m. ji taip pat mažiausiai 3 kartus gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, o Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nepertraukiamai buvo gydyta 18 mėnesių. Esant šių aplinkybių visumai, remisija faktiškai nepasiekta, o sutrikimai tęsėsi ir truko ilgiau kaip 1 m. ir pareiškėjos vaikystėje, o tai leidžia teigti, kad tenkinami būtinieji Aprašo kriterijai, leidžiantys nustatyti ir pareiškėjos vaikystėje egzistavusį neįgalumą.
2.6. Komisijos sprendime nurodyta, kad darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės“ gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai pateikiami tą faktą patvirtinantys dokumentai, kuriuose jau būtų atitinkamos institucijos, asmeniui esant nepilnamečiui, konstatuota, kad asmuo neįgalus, ir laikė, kad faktas, jog L. Š. sirgo nuo vaikystės ir, kai jai buvo diagnozuota liga, nėra pagrindas pripažinti, jog L. Š. yra neįgali nuo vaikystės. Pareiškėjos su tokiu Komisijos aiškinimu nesutinka, remiasi Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nurodo, kad jos ir prašė priimti sprendimą, iš esmės susijusį su neįgalumo atsiradimo laiku, ir nustatyti, kad L. Š. buvo neįgali nuo vaikystės. Taigi, paminėti Komisijos teiginiai yra neteisingi. Remiantis tokiu Komisijos aiškinimu, nepagrįstai siaurinama teisės aktuose nustatyta NDNT teisė ir prievolė nustatyti neįgalumo atsiradimo laiką. Atsižvelgiant į nurodytą Įstatymo nuostatą, NDNT turi teisę nustatyti neįgalumo atsiradimo laiką (terminą) bet kokiu atveju, nepaisydama to, ar neįgalumą nustatė / jo nenustatė anksčiau kita (ar ta pati) institucija. Pareiškėjos teigė, kad L. Š. buvo neįgali nuo vaikystės ir prašė institucijos nustatyti tokį faktą, o NDNT tokį prašymą atmetė, motyvuodama, jog ligos ir būklės nebuvo pakankamai sunkios, o Komisijoje prašymas ir skundo argumentas buvo atmestas kitu pagrindu – iš esmės motyvuojant tuo, kad vaikystėje L. Š. nebuvo pripažinta neįgalia. Pareiškėjos tokio fakto neginčijo, priešingai, teigė, kad faktine prasme L. Š. buvo neįgali nuo vaikystės, tačiau dėl tėvų aplaidumo, asocialumo ir pačios L. Š. ligos tokios aplinkybės, jai esant nepilnamete, nenustatytos ir yra prašoma tokias aplinkybes nustatyti, kadangi minėta Įstatymo nuostata tokią teisę NDNT suteikia, šis faktas yra reikšmingas pačiai L. Š., siekiant ateityje toliau realizuoti kitas teises. Įstatymas iš esmės NDNT suteikia specifinį statusą ir įgalioja savarankiškai atlikti veiksmus ir priimti sprendimus, prireikus, veikti aktyviai, rinkti informaciją, pasitelkti konsultantus ir specialistus. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: atsižvelgdama į suteiktą aktyvų vaidmenį renkant, tiriant ir vertinant įrodymus, reikalingus jai priskirtoms funkcijoms vykdyti, NDNT turi teisę gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų informaciją bei duomenis, susijusius su asmens neįgalumo lygio, darbingumo lygio vertinimu, bendru pirminiu specialiųjų poreikių nustatymu, esant nepakankamai medicininei informacijai, raštu pareikalauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės informacijos patikslinimo ar papildymo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą pasirengimą ir galinčius pateikti išvadas neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo ir bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo klausimais ir kt. (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylą Nr. A502-181/2012). Nagrinėjamu atveju tai nepadaryta, NDNT ir Komisija buvo pasyvios, veikė formaliai. Be to, esant ginčui dėl susirgimo vertinimo, o toks ginčas egzistavo, nes pareiškėjos Komisijai nurodė, jog nesutinka su NDNT sprendime nurodytu ligos vertinimu, jo neatitikimu Aprašo kriterijams, Komisija privalėjo pasitelkti atitinkamą specialistą. Komisija dėl kilusio ginčo tiesiog nurodė, kad iš esmės pačių pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog L. Š. vaikystėje dėl objektyvių priežasčių nebuvo teikiamos tinkamos medicininės ir socialinės paslaugos, neleidžia konstatuoti ją buvus neįgalia, t. y. neįsigilino į skundo ir susiklosčiusios situacijos esmę, veikė formaliai. NDNT ir Komisija, priimdamos sprendimus, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir Aprašą, siekdamos išaiškinti ir konstatuoti reikšmingas aplinkybes, neatliko aktyvių veiksmų.
II
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Darbingumo lygis vertinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakyme Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Darbingumo lygio termino nustatymą atgaline data reglamentuoja Tvarkos aprašo 28 punktas, pagal kurį tuo atveju, kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant, darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygio ar jo priežasties nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už 3 praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų reikalingų dokumentų NDNT gavimo diena.
2. Patikrinus asmens bylos dokumentus yra žinoma, kad L. Š. darbingumo lygį pirmą kartą vertino NDNT Vilniaus V teritorinis skyrius 2011 m. rugpjūčio 18 d.–19 d., kuris 2011 m. rugpjūčio 19 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3274 asmeniui nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nustatė 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“. L. Š. į NDNT pirmą kartą kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 18 d., todėl ir darbingumo lygis buvo nustatytas būtent nuo šios dienos. Darbingumo lygio termino nustatymas atgaline data galimas tik tuo atveju, kai darbingumo lygis vertinamas pakartotinai. Darbingumo lygio nustatymo momentą lemia ne ligos (traumos pasekmių) atsiradimo ar diagnozavimo laikas, o darbingumo lygio nustatymo laikas. Esant tokiam darbingumo lygio terminų nustatymo reglamentavimui konstatuotina, kad L. Š. darbingumo lygį nustatyti atgaline data nėra pagrindo. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, inter alia, darbingumo lygio nustatymo laiką sieja su visų (medicininių, profesinių ir kt.) pagalbos priemonių neveiksmingumu, šis principas nedviprasmiškai įtvirtintas ir Tvarkos aprašo 8 punkte, reglamentuojančiame, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir tik po to, kai po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT dokumentus, reikalingus darbingumo lygiui įvertinti (LVAT administracinė byla Nr. A-479-143/2016).
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjai L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. taip pat nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl ligos (F20.0, paranoidinė šizofrenija) (žr. darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0897577 kopiją, neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 1005637 kopiją, NDNT sprendimą, Komisijos sprendimą).
2. Pareiškėjos L. Š. tėvui P. Š. (žr. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopiją), pakartotinio vertinimo metu nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2008 m. liepos 21 d. buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dėl ligos (krūtinės angina). Pareiškėjos L. Š. tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija).
3. Pareiškėjos L. Š. motinai (žr. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopiją) R. Š. nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2015 m. birželio 13 d. buvo nustatytas 30 proc. darbingumas, nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 13 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (slaugos) poreikis (asmeniui, pripažintam neįgaliu po 24 m. iki senatvės pensijos amžiaus, kuriam nustatytas 30 proc.–40 proc. darbingumo lygis) (NDNT Vilniaus V teritorinio skyriaus išduota Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma SPP-2 Nr. 0218813), nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 14 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis (NDNT Vilniaus V teritorinio skyriaus išduota Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 074582). Pareiškėjos L. Š. motina mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)).
4. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. vasario 9 d. sprendime Nr. AĮ-62 nusprendė: pareiškėją L. Š., jos motiną ir brolį nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. kovo 9 d. apgyvendinti Utenos Vaikų socialines paramos ir ugdymo centro laikinos socialinės paramos skyriuje, pavesta minėtiems asmenims teikti nemokamas būsto ir specialiąsias paslaugas, kas mėnesį susimokant 10 proc. nuo gaunamų pajamų žyminį mokestį už centre gyventą laiką, pavedė teikti minėtiems asmenims socialinę, psichologinę, pedagoginę bei kitą pagalbą.
5. Utenos rajono socialinių paslaugų centro Pakartotinio šeimos aplankymo aktuose, be kita ko, nurodyta:
5.1. 2011 m. vasario 8 d. Nr. RŠP-224: vasario 3 d. lankantis R. ir P. Š. šeimoje (toliau – ir Šeima), informuota, jog vasario 7 d. Utenos rajono socialinių paslaugų centre organizuojamas susirinkimas, dėl Šeimos; namuose buvo švaru, tvarkinga, maisto turėjo pakankamai; Šeima informuota, jog turi pateikti dokumentus, reikalingus šeimos bylai formuoti; vasario 7 d. R. ir P. Š. atvyko į Utenos rajono socialinių paslaugų centrą, pateikė reikiamus dokumentus, aptartos pagrindinės Šeimos problemos, numatyti problemų sprendimo būdai; vasario 8 d. Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro socialinė pedagogė telefonu informavo, jog „Iki“ maisto bankas skyrė maisto produktus Šeimai, tarpininkauta, kad maisto produktai būtų pristatyti Šeimai; vasario 25 d. Šeima supažindinta su sprendimu teikti jai socialines paslaugas, aptartas kovo mėnesio Šeimos veiklos planas, lankymosi metu namuose buvo tvarkinga, maisto turėjo pakankamai; vasario mėn. susitikimo su Aukštakalnio pagrindinės mokyklos socialine pedagoge metu kalbėta T. Š. mokymosi ir elgesio mokykloje klausimais; išvados (pasiūlymai): informuoti, konsultuoti, tarpininkauti, nukreipti; socialinių įgūdžių ugdymas.
5.2. 2011 m. gegužės 3 d. Nr. RŠP-461: lankantis šeimoje balandžio 7 d. R. ir P. Š. namuose nebuvo, duris atidarė sūnus T., teigė, jog P. išvažiavęs į kaimą, o R. su dukra L. išėjo į parduotuvę; balandžio 16 d. namuose buvo tvarkinga, švaru, P. Š. kaime, pavyko pasikalbėti su L. Š., jos teigimu, ji turėtų gimdyti balandžio pabaigoje, kūdikio kraitelį paruošė, yra lovytė, drabužiai, patalynė, kiti kūdikiui būtini daiktai; balandžio 18 d. gauta informacija, jog L. Š. pagimdė dukrą; L. Š. yra pilnametė, neįrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, tačiau gyvena tame pačiame bute su tėvais; balandžio 20 d. L. Š. aplankyta namuose, kambaryje buvo netvarka, vaiko ir L. patalynė neapvilkta, mėtėsi nereikalingi daiktai, L. Š. patarta, kaip ji turėtų sutvarkyki kambarį, kad naujagimiui būtų sudarytos tinkamos sąlygos; tą pačią dieną vėliau apsilankius šeimoje buvo matyti, kad L. suprato tai, kas jai buvo pasakyta, susitvarkė kambarį, žinojo, kaip tinkamai maitinti, maudyti, prižiūrėti naujagimį, kokios priemones reikalingos; balandžio 23 d. apsilankius šeimoje pasidomėta, kaip L. Š. rūpinasi naujagimiu (P. Š. vis dar buvo išvykęs į kaimą, R. Š. padėjo dukrai L., rūpinosi sūnumi T.); balandžio 26 d. VTAS specialistai informavo, jog balandžio 24 d. L. Š. bandė nusižudyti; jos dukrai S. paskirta laikinoji globa Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre, L. Š. paguldyta į psichiatrijos ligoninę Vilniuje; dar keletą kartų apsilankius šeimoje balandžio mėn.. namuose nieko nebuvo.
5.3. 2011 m. gegužės 31 d. Nr. RŠP-552: gegužės 5 d. lankantis Šeimoje namuose buvo netvarka, virtuvėje lašėjo vanduo iš neužsukto čiaupo, P. paprašius užsukti čiaupą, jis pradėjo šūkauti, rodydamas į kėdę, primygtinai liepė sėstis, atsisakius vykdyti P. nurodymus, pradėjo grasinti; R. tuo metu buvo namuose, jos teigimu, P. pastarosiomis dienomis piktnaudžiavo alkoholiu; P. Š. buvo agresyvus, todėl apie situaciją pranešta VTAS vyr. specialistui ir apylinkės tyrėjui; R. Š. buvo blaivi ir galėjo pasirūpinti sūnumi T., todėl berniuką nuspręsta palikti namuose, jai dar kartą priminta, kad dėl šeimoje iškilusių problemų informuotų socialinę darbuotoją; lankantis šeimoje gegužės 19 d. P. Š., R. teigimu, buvo išvykęs į kaimą, pasak jos, P. pastarosiomis dienomis namuose vis dar piktnaudžiavo alkoholiu; gegužės 30 d. R. Š. buvo namuose, o P. Š. išvykęs į kaimą, namuose tvarkinga, švaru; išvados (pasiūlymai): informuoti, konsultuoti, tarpininkauti, nukreipti; išsiaiškinti situaciją Šeimoje.
5.4. 2011 m. liepos 14 d. Nr. RŠP-724: birželio mėnesį P. ir R. Š. daug laiko praleido Kryželių kaime, Utenos rajone, sūnus T. Š. atostogas leidžia namuose ir su tėvais kaime; nuvykus lankyti šeimos, dažnai nieko nebuvo randama namuose; liepos mėn. keletą kartų namuose taip pat nieko nebuvo; liepos 12 d. apsilankius Šeimoje, P. Š. buvo agresyvus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, jis, P., rėkavo, o socialines darbuotojas, išėjusias pro duris išsivijo į lauką; R. Š. teigimu, P. vartoja alkoholį jau antrą savaitę, dėl vyro triukšmavimo ji su T. naktį pėsčiomis turėjo pareiti namo iš kaimo; apie situaciją Šeimoje informuota VTAS vyresn. specialistė; išvados (pasiūlymai): informuoti, konsultuoti, tarpininkauti, nukreipti; informuoti VTAS specialistus apie situaciją šeimoje.
5.5. 2011 m. rugsėjo 2 d. Nr. RŠP-767: apsilankius šeimoje rugpjūčio 24 d. namuose buvo R. Š. su sūnumi T. bei dukra L. Š., nors buvo jau apie 11 val., visa šeima miegojo, P. Š. namuose nebuvo, pasak R., P. pastaruoju metu dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, triukšmauja, keikiasi, įžeidinėja šeimos narius; paklausus, ar buto durų spyną išlaužė P., R. patvirtino, teigė, jog namuose ramybės nėra nei jai, nei jos vaikams; pasiteiravus, ar moteris kreipiasi į policijos pareigūnus, ji patvirtino, jog nuolat skambina, kartais P. išvežamas į policijos komisariatą, tada šeima gali pailsėti; dar keletą kartų apsilankius šeimoje, namuose nieko nerasta; rugpjūčio 31 d. nuvykus į šeimą namuose buvo didelė netvarka, visur mėtėsi daiktai, buto durys dar daugiau išlaužtos, išdaužtas langas, R. paaiškino, kad P. Š. nuo vakar dienos piktnaudžiavo alkoholiu, triukšmavo, viską mėtė ir daužė. Pokalbio metu į kambarį įbėgo P. Š., visą laiką rėkė, neleisdamas pasikalbėti nei su R., nei su L., grasino socialiniams darbuotojams, T tuo metu sėdėjo kambaryje, buvo matyti, kad berniukas išvargęs (susivėlęs, sėdėjo nuleidęs galvą, apatiškas, mieguistas, šie požymiai T. nebūdingi); pamatę situaciją namuose, socialiniai darbuotojai padarė išvadą, kad namuose aplinka nesaugi, netinkama T. nei ilsėtis, nei mokytis, nuspręsta paskambinti apylinkės tyrėjams; atvykus Utenos apskrities VPK VTSPP apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui, P. Š. jau triukšmavo lauke, todėl tyrėjas išvežė jį į policijos komisariatą; P. Š. atsisakė pūsti į alkotesterį, o tai traktuotina kaip sunkus girtumo laipsnis; namo P. Š. paleistas tik kitą dieną; rugsėjo 1 d. susitikus su L. Š. buvo matyti, kad ji pailsėjusi; rugsėjo 1 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje įvyko specialistų posėdis dėl Šeimos, nutarta, kad Centras turi parašyti tarpininkavimo raštą ir aprašyti situaciją šeimoje, kad būtų apginti nepilnamečio T. Š. interesai.
5.6. 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. RŠP-768: rugsėjo 5 d. socialinėms darbuotojams nuvykus į Šeimą jau laiptinėje buvo girdėti, kaip P. Š. triukšmauja ir keikiasi, įėjus į vidų, P. Š. iš karto puolė prie socialinių darbuotojų, pradėjo šaukti, įžeidinėti, mosikavo rankomis, puldinėjo savo dukrą L. teigdamas, jog jo „dukra valkata“, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliuodamas nervingai vaikščiojo po visą butą, kartais nugriūdamas ant grindų; socialiniams darbuotojams bandant nuraminti P. Š., jis pradėjo dar labiau rėkauti, keikėsi, pasak R., P. šiandien namuose triukšmauja visą dieną; akivaizdu, kad namuose sąlygos netinkamos nei sūnaus T. poilsiui, nei mokslui; dažnai šeimoje akivaizdžiai matoma socialinių įgūdžių stoka, o tai sukelia tokias pasekmes, kaip nemokėjimas spręsti konfliktines situacijas, nesugebėjimas atlikti kasdienes pareigas, viena iš didžiausių problemų – sudėtingi santykiai su Šeimos nariais – kyla dėl neadekvataus P. Š. elgesio; išvados (pasiūlymai): kontaktuoti su Utenos policijos komisariato tyrėjais; socialiniai darbuotojai skambino policijos pareigūnams, tačiau niekas tuo metu negalėjo atvykti.
6. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) 2011 m. rugsėjo 23 d. prašyme Utenos rajono apylinkės prokuratūrai, be kita ko, nurodė: VTAS prašo Jūsų kreiptis teismą dėl P. Š. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojimo tėvui gyventi skyrium nuo šeimos; Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 10 d. įsakyme Nr. AĮ-16. P. Š. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu bei socialinių įgūdžių stokos, Šeimoje lankosi ir teikia paslaugas Utenos socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis, per socialinio darbo laikotarpį nuo 2010 m. iki dabar nepasiekta, kad P. Š. tinkamai rūpintųsi savo sūnumi, jį išlaikytų, tėvas neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą; 2011 m. rugsėjo 6 d. gautas Utenos rajono socialinių paslaugų centro pranešimas apie pastovų girtavimą ir pastovų smurtą Šeimoje; P. Š., būdamas neblaivus, tampa agresyvus, užgaulioja nepilnametį sūnų T. Š., pastoviai konfliktuoja su savo dukra L. Š., kuri turi mažametę dukrą S., tačiau jos neaugina dėl savo sveikatos būklės; dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Šeimoje T. Š. kartu su mama R. Š. 2010 metų vasario 9 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. AĮ-62 buvo apgyvendinti Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro šeimos krizių grupėje dėl smurto šeimoje, centre gyveno iki 2011 m. vasario 19 d.
7. Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-50-3-01500-2011-0) terminuotai 1 m. laikotarpiui apribojo tėvo valdžią P. Š. vaiko T. Š. atžvilgiu, šiam laikotarpiui P. Š. T. Š. atžvilgiu sustabdė asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymuose, nustatė T. Š. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina R. Š., taip pat nusprendė iškeldinti P. Š. iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyti R. Š. uzufruktą į 1/2 dalį buto, nuosavybės teise priklausančio P. Š., iki T. Š. pilnametystės, priteisti iš P. Š. T. Š. išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
8. Pareiškėja L. Š. nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. gydyta VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (žr. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pažymos dėl gydymosi (ligos istorija Nr. 30) kopiją).
9. Utenos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje L. Š. įtariama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 2014 m. liepos 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. M1-131-455/2014 (teisminio proceso Nr. 1-89-1-00936-2013-3) nustatė, kad L. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė, būdama nepakaltinama, ir ji neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką, jai taikytina BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ir Nutartis). Nutartyje, be kita ko, nurodyta:
9.1. L. Š., būdama nepakaltinamumo būsenoje, 2013 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. L. D. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje 3 kartus rankomis užspaudė mažametei dukrai S. burną ir nosį, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, virtuvėje, priėjusi prie ant kėdės sėdėjusios S., abiem rankomis sugriebusi dukrai už kaklo, ją smaugė, tuo nukentėjusiajai sukeldama fizinį skausmą.
9.2. Apklausta įtariamąja, L. Š. nurodė, kad nuo 16 m. lankosi pas psichiatrą, kurį laiką buvo gydoma Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, pamena, kad 2013 m. lapkričio mėn. (tikslios dienos pasakyti negali), bet tai galėjo būti 2013 m. lapkričio 16 d., kartu su mažamete dukra S. buvo pas tetą L. D., ten jautėsi blogai, nors ir vartojo psichiatrės išrašytus vaistus, tačiau jie nieko nepadėjo – girdėjo balsus, mintys liepė žudyti savo dukrą. Dienos metu kartu su dukra ir teta būnant kambaryje, liepiama kažkokio balso ir minčių žudyti dukrą, nesuvokdama, ką daranti, priėjo prie vaiko, rankomis užspaudė jai burną ir nosį – laikė trumpai, nes, išgirdusi tetos riksmą, atitraukė savo rankas nuo mergaitės veido. Po to, tetai ir dukrai nuėjus į virtuvę, ji nuėjo iš paskos. S. sėdint ant kėdės, ji, liepiama balsų, nesuvokdama, ką daranti, priėjo prie dukros ir, rankomis suėmusi jai už kaklo, smaugė mergaitę. Kiek laiko tai truko, negali pasakyti, žino, kad ją nuo dukros atskyrė virtuvėje buvusi teta. Dėl to, kad sukėlė mažametei dukrai fizinį skausmą, savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau tą padarė, nesuprasdama, nesuvokdama savo veiksmų, nes tuo metu buvo psichiškai nesveika, girdėjo balsus, mintis, liepiančius žudyti savo dukrą.
9.3. Remiantis Utenos r. savivaldybės administracijos VTAS pažyma, L. Š. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašus dėl socialinių įgūdžių stokos, Šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.
9.4. 2014 m. kovo 10 d.–balandžio 3 d. VTPT prie LR SAM Utenos ekspertiniame skyriuje atlikta L. Š. stacionarinė kompleksinė pirminė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 75U-1I-27/2014 nurodyta, kad 2011 m. L. Š. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, L. Š. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos veiklos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nusikalstamos veikos padarymo metu ji nebuvo fiziologinio afekto, patologinio girtumo ar kitoje trumpalaikėje psichikos sutrikimo būsenoje; šiuo metu L. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji negali būti apklausiama, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes tai gali pabloginti jos psichikos būklę. L. Š. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė A. G. patvirtino paminėtą išvadą ir papildomai paaiškino, kad L. Š. dalyvauti teismo posėdyje negali.
10. Utenos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 5 d rašte Nr. (3.15)S-2154 „Dėl šalpos našlaičių pensijos mokėjimo“ L. D., be kita ko, nurodė, kad šalpos našlaičių pensijos neįgaliesiems skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau L. Š. neatitinka šio punkto, todėl jai šalpos našlaičių pensija nemokama, kad siūlo L. Š. kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio priežasties patikslinimo.
11. L. D. pateikė NDNT Vilniaus V teritoriniam skyriui 2016 m. rugsėjo 23 d. (taip nurodyta prašyme) „Dėl L. Š. neįgalumo iš vaikystės pripažinimo, našlaičio pensijai gauti statuso ir laiko atstatymo“ (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė padėti dukterėčiai L. Š. gauti našlaičio pensiją, atstatant praėjusį laiką, nustatyti / pripažinti neįgalumą nuo vaikystės, kuris laiku dėl tėvų nesugebėjimų bei atitinkamų institucijų specialistų aplaidumo ar kitų neaiškių priežasčių buvo nenustatytas, nurodė, kad: Šeima dėl dukrai L. negalios nustatymo laiku iš specialistų patarimų bei reikiamos pagalbos negavo, L motina R. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)) buvo neįgali (ligos diagnozės F00.2, F06.33, jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tėvas P. Š. mirė (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje, Šeima nesirūpino, gyveno asocialų gyvenimą; L. tėvai dėl savo negalios ir menko suvokimo nesugebėjo deramai pasirūpinti dukra L, kuri nuo mažens buvo silpnos sveikatos, nuo 16 m. 3 kartus buvo gydoma Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje Vaikų skyriuje; L. Š. nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nustatytas neįgalumas (ligos diagnozė – F20.0); kadangi L. nuo vaikystės nebuvo nustatytas neįgalumas, mirus tėvams ji negauna našlaičio pensijos; L. tėvams mirus, jai dar nebuvo sukakę 24 m., sukako besigydant Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl našlaičio pensijos ieškoma pavėluotai. NDNT priėmė nagrinėti Prašymą 2016 m. rugpjūčio 26 d. (žr. NDNT sprendimą)
12. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. SS-2614 „Dėl L. Š. darbingumo lygio termino nustatymo atgaline data“ Prašymo netenkino. NDNT sprendime, be kita ko, nurodyta:
12.1. Patikrinus asmens byloje esančius dokumentus nustatyta, kad L. Š. darbingumo lygis pirmą kartą buvo vertintas NDNT Vilniaus V teritoriniame skyriuje 2011 m. rugpjūčio 18 d.–19 d. ir L. Š. 2011 m. rugpjūčio 19 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3274 nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų“.
12.2. Darbingumo lygis vertinamas, vadovaujantis Tvarkos aprašu, pagal kurio 28 punktą tuo atveju, kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant, darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už 3 praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų reikalingų dokumentų NDNT gavimo diena. L. Š. į NDNT pirmą kartą kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 18 d., todėl ir darbingumo lygis buvo nustatytas būtent nuo šios dienos. Darbingumo lygio termino nustatymas atgaline data galimas tik tuo atveju, kai darbingumo lygis vertinamas pakartotinai. Darbingumo lygio nustatymo momentą lemia ne ligos (traumos pasekmių) atsiradimo ar diagnozavimo laikas, o darbingumo lygio nustatymo laikas. Esant tokiam darbingumo lygio terminų nustatymo reglamentavimui konstatuotina, kad nėra pagrindo L. Š. darbingumo lygį nustatyti atgaline data.
12.3. Remiantis Įstatymu, darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amžiaus, įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumas įvertinamas procentine išraiška. Asmenims iki 18 m. nustatomas neįgalumo lygis, kuris gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas; neįgalumo lygis nustatomas, kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus. Neįgalumo lygis vertinamas, vadovaujantis Aprašu, pagal kurio I skyriaus (Psichikos ir elgesio sutrikimai) nuostatas, esant diagnozuotiems nuotaikos (afektiniams) sutrikimams ar paranoidinei šizofrenijai, neįgalumo lygis nustatomas tik tuomet, kai, nepaisant taikomo gydymo, afektiniai sutrikimai ar šizofrenija ir šizoafektiniai sutrikimai tęsiasi ilgiau nei 12 mėn. Remiantis 2011 m. medicininių dokumentų duomenimis, L. Š. būklė pablogėjo prieš 3–4 mėn. prieš pirmą hospitalizavimą tais pačias metais ir po stacionaraus gydymo buvo pasiekta visiška remisija. Pažymėtina, kad ir po 2009 m. taikyto gydymo buvo pasiekta remisija. Esant tokiai ligos eigai konstatuotina, kad L. Š. tuo metu diagnozuotas sveikatos funkcinis sutrikimas neatitiko Aprašo kriterijų, kuriuos pritaikius nustatomas neįgalumo lygis.
Komisija, posėdyje išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi L. Š. ir L. D. skundą dėl NDNT sprendimo (nedalyvaujant pareiškėjoms), kuriame prašyta įpareigoti NDNT nustatyti L. Š. darbingumo lygį atgaline data arba nustatyti, kad L. Š. iki 18 m. buvo neįgali, taip pat išreikalauti iš NDNT duomenis apie R. Š. neįgalumą, iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės duomenis apie L. Š. taikytą gydymą, 2016 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. S-274 „Dėl L. Š. darbingumo lygio priežasties ir darbingumo lygio termino nustatymo atgaline data“ skundą atmetė ir NDNT sprendimą paliko nepakeistą. Komisijos sprendime, be kita ko, nurodyta:
Komisija, remdamasi išdėstytu, atsižvelgdama į Tvarkos aprašo nuostatas, nenustačiusi, jog vertinant L. Š. darbingumo lygį būtų praleistas darbingumo lygio vertinimo laikas, daro išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti darbingumo lygį atgaline data.
13.3.5. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai taikė darbingumo lygio, darbingumo lygio termino ir darbingumo lygio priežasties nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, NDNT sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir keisti NDNT sprendimą.
13.4. Dėl pageidavimo gauti duomenis iš NDNT apie L. Š. motiną R. Š.
Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis ar neįgalumo lygis nustatomas įvertinus jo asmeninius medicininius, funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, kitų asmenų duomenys apie NDNT nustatytą darbingumo ar neįgalumo lygį yra pertekliniai.
II
2. Šioje byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad L. Š. yra pilnametė, kad darbo stažo neturi (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 13 punktą), todėl nėra galimybės jai nustatyti neįgalumo lygį (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, pareiškėjai L. Š. taip pat negali būti taikomas ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiamų sprendimų šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo naikinti, nes skundžiamuose sprendimuose spręstas nedarbingumo lygio nustatymo klausimas, o ne neįgalumo lygio nustatymo klausimas, nes, kaip minėta, pastarojo apskritai nustatyti šiuo atveju nėra galimybės.
3. Skundžiamuose sprendimuose pareiškėjoms paaiškinta, kad darbingumo lygis vertinamas, vadovaujantis Tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakyme Nr. A1-78/V-179, pagal kurio 28 punktą tuo atveju, kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant, darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už 3 praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų reikalingų dokumentų NDNT gavimo diena. Teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, kad L. Š. į NDNT pirmą kartą kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 18 d., todėl ir darbingumo lygis buvo nustatytas būtent nuo šios dienos. Darbingumo lygio termino nustatymas atgaline data galimas tik tuo atveju, kai darbingumo lygis vertinamas pakartotinai. Darbingumo lygio nustatymo momentą lemia ne ligos (traumos pasekmių) atsiradimo ar diagnozavimo laikas, o darbingumo lygio nustatymo laikas. Esant tokiam darbingumo lygio terminų nustatymo reglamentavimui konstatuotina, kad nėra pagrindo L. Š. darbingumo lygį nustatyti atgaline data. Taigi, ir šiuo aspektu skundžiamų sprendimų nėra teisinio pagrindo naikinti.
4. Pareiškėjos prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, netenkinus jų skundo, jokio teisinio pagrindo tenkinti šį prašymą nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų L. D. ir L. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.