Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-92-492/2024 pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (8.6.e)-4132 „Atsakymas į skundą dėl Palangos miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją priimti pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-201208-41404 vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (toliau – ir Prašymas). Tačiau 2020 m. gruodžio 31 d. Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius prašymo netenkino, nurodydamas, kad nepateikti atitinkami atestatai, dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kt. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į pastabas, patikslino ir papildė prašymą, tačiau jis vėl nebuvo priimtas.

3. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas pateikti institucijos, atsakingos už kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonos priežiūrą, rašytinį pritarimą projektui buvo nulemtas skyriaus specialistės kompetencijų nepakankamumo.

4. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 9 dalimi, 27 straipsnio 13 dalimi, Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 (toliau – ir Aprašas), Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir STR, Reglamentas) nuostatomis, teigė, kad teikiant pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą galimybės viešojo administravimo subjektui nepriimti prašymo teisės aktai nenumato, todėl tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti.

5. Pareiškėjas teigė, kad skyriaus specialistė, atmesdama prašymą, konkrečių nepateiktų dokumentų ar kitų netinkamai įgyvendinamų aktų reikalavimų pastabose nenurodė. Pareiškėjas per IS „Infostatyba“ pateikė paklausimą, prašydamas nurodyti konkrečius trūkstamus dokumentus, tačiau jokio atsakymo negavo. Todėl elektroniniu paštu kreipėsi į specialistę su prašymu nurodyti konkrečiai trūkstamus dokumentus, tačiau atsakymo taip pat negavo. Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti dėl dokumentų formavimo tvarkos IS „Infostatyba“, pakartotinai kreipėsi į atsakingus už konsultacijas tarnautojus ir gavo atsakymą, kad jei teikiamas supaprastintas projektas, keliamas vienas dokumentas į statinio projektui skirtą skiltį „Bendroji dalis“.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis yra statytojas ir projektuotojas, jam Statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalies nuostatos netaikytinos, todėl nenurodymas, kurie dokumentai turi būti nuasmeninti, yra nekorektiškas, kadangi nėra galimybės įvertinti trūkumus bei juos pašalinti. Gavęs informaciją ir ją įvertinęs, pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai pateikė prašymą, tačiau 2021 m. spalio 27 d. gavo pranešimą, jog prašymas atmestas, kadangi neištaisytos anksčiau nurodytos pastabos.

7. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Administracijos direktorei pateikė skundą, kuris 2021 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas ir užregistruotas. Nesulaukęs iš atsakovo atsakymo, 2021 m. gruodžio 29 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Administraciją. Tą pačią dieną gavo Sprendimą, su kuriuo nesutiko.

8. Pareiškėjas teigė, kad projekto turinio vertinimas yra atliekamas ne dokumentų priėmimo, bet jų vertinimo, priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, stadijoje. Jeigu skyriaus specialistai turi pagrindo manyti, kad projekto pavadinimas papildytinas, gali tai įgyvendinti motyvuotai nepritardami projektui. Kadangi atsakovo skyriaus specialistų veiksmai nepriimant prašymo prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei neatitinka gero viešojo administravimo principų, Administracijos Sprendimas naikintinas.

9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia statyti nesudėtingą statinį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to, jog ištaisytų nurodytus projekto trūkumus, kelia ginčus dėl STR taikymo. Teigė, kad prieš priimant prašymą su projektu per IS „Infostatyba“, vadovaujantis STR 13.3 ir 13.6 punktais, tarnautojas be visų kitų dokumentų turi patikrinti, ar dokumentai suformuoti pagal STR reikalavimus (11.4 Statybos įstatymo (8.3) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo statinio projekto visos pagal Statybos įstatymo (8.3) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo statinio projekto visos pagal Statybos įstatymo (8.3) 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą privalomos pateikti dalys), ar nurodyti naujai statomų pastatų rodikliai. Tarnautojas turi patikrinti, ar yra projektas su visomis dalimis, ar yra naujai statomų pastatų rodikliai.

11. Atsakovas nurodė, kad visa ginčo esmė yra išdėstyta administraciniame sprendime, kuriuo atsisakyta priimti prašymą su projektu ir kuriuo buvo atsakyta į 2021 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai teiktą prašymą Nr. SRA-100-210908-33385. Šį pakartotinai teiktą prašymą su pataisytu projektu buvo atsisakyta priimti, išaiškinant, kad projektas turi būti sukeltas privalomose skiltyse. Jei projektas keliamas į atskiras skiltis „Bendroji dalis“ ir Architektūrinė dalis“, tiek bendroji dalis, tiek architektūrinė dalis turi atitikti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus. Pastabose nurodyta, kad projektuojami inžineriniai tinklai, todėl jiems, kaip atskiram statiniui, reikalingas teisės aktus atitinkantis projektas, kuris gali būti esamo projekto sudėtinė dalis, tačiau inžineriniai tinklai turi būti nurodomi kaip atskiras statinys su savo rodikliais ir atitinkamu aprašymu. Į IS „Infostatyba“ valstybės tarnautojas gali įrašyti tik 2000 simbolių, todėl atestuotam projektuotojui pastabos turėtų būti aiškios, jis turėjo suprasti, kad pastatas ir inžineriniai tinklai projektuojami kaip atskiri statiniai, jog viską galima sukelti į skiltį „Bendroji dalis“; jei keliama į kelias dalis, ta architektūrinė dalis turi atitikti STR 1.04.04:2017 reikalavimus.

12. Atsakovas teigė, kad nors reikalingas supaprastintas projektas ir jis visas gali būti sukeltas į skiltį „Bendroji dalis“, pareiškėjas brėžinius sukėlė atskirai į skiltį „Architektūrinė dalis“. Teismui pareiškėjas pateikė vientisą projektą su brėžiniais, tačiau IS „Infostatyba“ skiltyje „Bendroji dalis“ jokių brėžinių nėra, todėl pareiškėjas klaidina teismą, tarsi tie brėžiniai būtų „Bendroji dalis“. Pareiškėjas to fakto negali neigti, nes bet kokie IS „Infostatyba“ keitimai yra fiksuojami. Brėžinius pareiškėjui sukėlus į atskirą skiltį „Architektūrinė dalis“, ta architektūrinė dalis turi atitikti STR 1.04.04:2017 keliamus reikalavimus. Dažnai statytojai pasirenka sudėtingesnius projektavimus nei yra reikalaujama, tačiau jiems pasirinkus sudėtingesnį projektavimą, tas projektas ar jo dalis turi atitikti STR 1.04.04:2017 reikalavimus. Kas turi būti architektūrinėje dalyje, yra nurodyta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ trečiajame skirsnyje „Architektūrinė dalis“.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė inžinerinius tinklus, todėl ir jiems, kaip atskiram statiniui, reikalingas teisės aktus atitinkantis projektas, kuris taip pat gali būti esamo projekto sudėtinė dalis, tačiau inžineriniai tinklai turi būti nurodomi kaip atskiras statinys su savo rodikliais ir atitinkamu aprašymu. Pareiškėjas į skiltį „Architektūrinė dalis“ įkėlė sklypo planą, kuriame nurodo, kad projektuojami inžineriniai tinklai, tačiau jokių kitų duomenų ar brėžinių nėra pridėta. Pats pareiškėjas pateikė rašytinį įrodymą – projekto ištrauką „Statinio bendrieji rodikliai“, kurioje jokie inžinerinių tinklų rodikliai nėra nurodomi. Statybos leidime turėtų būti nurodomi ir išvardinami atskiri statiniai: pastatas, vandentiekis ir nuotekų tinklai su savo atskirais ir konkrečiais rodikliais. Pareiškėjas pateikė rašytinį įrodymą – projekto ištrauką „Bendrieji duomenys “, kur nurodyta, jog prideda 2.2 kadastrinių matavimų bylą, kurios neprideda ir jos negali būti, nes nėra statinio, taip pat pareiškėjas neva prideda 2.6, 2.7, 2.8 Transporto agentūros išvadą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Palangos vandenys“ ir ESO prisijungimo sąlygas, nors tokių dokumentų neprideda. Teigė, kad negalima projektuoti pagal prisijungimo sąlygas, kurios nepridedamos arba apskritai nėra užsakytos.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas remiasi Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y., jog visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projektų dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma.

15. Atsakovas vertino, kad nagrinėti į IS „Infostatyba“ pateikto projekto trūkumų nereikėtų, kadangi dėl jų yra priimti atskiri administraciniai sprendimai, kurių pareiškėjas neginčijo.

16. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pašalinti pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi galioja administraciniai sprendimai, Administracija į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi atsakė, jog negali įpareigoti valstybės tarnautojų priimti prašymus, kurie prieštarauja teisės aktams, todėl paprašė pareiškėjo, ištaisius trūkumus, pakartotinai teikti prašymą su projektu.

17. Atsakovas nurodė, kad Administracija skundžiamame Sprendime išsamiai išaiškino kaip teikiami prašymai, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kokia turi būti projekto sudėtis. Administracijos vertinimu, pareiškėjui teises ir pareigas sukelia IS „Infostatyba“ įrašyti administraciniai sprendimai, kurių pareiškėjas neskundė. Šiuo atveju pareiškėjas skundžia atsisakymą įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą, dėl kurio jau priimtas administracinis sprendimas.

II.

18. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino atsakovo Sprendimą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. prašymą. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Teismas nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjui kartu su sutuoktine 2019 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. per IS „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą vasarnamio statybai, tačiau prašymas netenkintas. Pareiškėjas šio administracinio akto teismui neskundė.

20. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. su skundu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pašalinti Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų padarytus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracijos direktorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius užtikrino, jog visais statinių projektavimo atvejais, tvirtinant pasiūlymų užduotis, statinių projektus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus yra laikomasi visų nustatytų galiojančių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir kituose teisės aktuose nurodytų nuostatų ir reikalavimų. Sprendime nurodė, kad pareiškėjo prašymo nenagrinėjo, naujai pateiktų įrodymų netyrė, taip pat pažymėjo, jog negali valstybės tarnautojų įpareigoti priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, prieštaraujantį teisės aktams. Pasiūlė pareiškėjui ištaisyti visus prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą trūkumus ir teikti prašymą pakartotinai.

21. Teismas iš skundžiamo Sprendimo turinio nustatė, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 13 d. administraciniu aktu atsisakė nagrinėti pakartotinį pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Sprendime atsakovas nurodė teisės aktus, tačiau prašymo neišnagrinėjo, pateikė atsakymą, kuris yra neaiškus ir nekonkretus, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

22. Teismas vertino, kad Administracijos Sprendimu nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė Administracijos direktorės iš esmės įvertinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmus, kuriais, pareiškėjo nuomone, pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, nepriimant pareiškėjo prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

23. Teismas, remdamasis VAĮ 3 straipsnio, 10 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ginčui aktualias VAĮ nuostatas, pažymėjo, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio ir 10 straipsnio reikalavimų, Sprendimas surašytas ydingai, jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakoma nagrinėti pareiškėjo prašymą, nenurodytas teisinis reguliavimas. Teismas vertino, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant nenagrinėti pareiškėjo prašymo, todėl nėra galimybės įvertinti, ar toks sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

24. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus pareiškėjo prašymo nenagrinėjimo (atmetimo) pagrindas. Iš Sprendimo nėra aišku, ar pareiškėjo prašymas nenagrinėtas, ar atmestas dėl statybos leidimo išdavimo ar tarnautojų veiksmų. Taigi, nėra aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos, tokiu būdu apribojant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taip pat apsunkinta galimybė teismui patikrinti, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą bei pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti.

26. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė ginčijamo Sprendimo priėmimo argumentus, tačiau jie turėjo būti nurodyti Sprendime, todėl teismas jų nevertino.

27. Teismas sprendė, kad negalima, tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo priimti ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsakydamas dėl jame iškelto reikalavimo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįstas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Šiuo atveju priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovas adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl pareiškėjo prašymas nenagrinėtas ar atmestas. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjo teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

28. Teismas konstatavo, kad Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. prašymą. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.

29. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

III.

30. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

31. Atsakovas nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigė, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Atsakovas vertino, kad visi pareiškėjo prašymai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo išnagrinėti per IS „Infostatyba“ ir dėl jų priimti administraciniai aktai, kurių pareiškėjas neginčijo.

32. Pareiškėjas tvirtino, jog 2021 m. lapkričio 11 d. prašyme prašė pašalinti tariamus pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracija skundžiamame Sprendime nurodė projekto trūkumus ir tai, kad negali įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

33. Atsakovas nurodė, kadangi dėl 2021 m. spalio 21 d. įkelto statinio projekto Nr. SRA-100-211021-38957 jau yra priimtas 2021 m. spalio 27 d. administracinis sprendimas, Administracija neturi teisės dar kartą nagrinėti tų pačių dokumentų ir priimti priešingą administracinį sprendimą. Teisinė sistema funkcionuoja taip, kad pareiškėjas turėjo arba skųsti 2021 m. spalio 27 d. administracinį sprendimą, arba įkelti pataisytą projektą ir jo pagrindu gauti kitą administracinį sprendimą. Pareiškėjas, neskundęs nei vieno galiojančio administracinio sprendimo, paprastu 2021 m. lapkričio 11 d. raštu (ne per IS „Infostatyba“) kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas pašalinti tariamus pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nors galioja motyvuotas ir pareiškėjo nenuginčytas 2021 m. spalio 27 d. administracinis sprendimas.

34. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. prašymas nebuvo nagrinėtas ir atmestas. Atsakovas vertino, kad prašymas buvo išnagrinėtas, nurodyti projekto trūkumai ir tai, jog Administracija negali įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

35. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju būtų formuojama netinkama teismų praktika, jei IS „Infostatyba“ galiojant administraciniam sprendimui, būtų atliekami kažkokie papildomi projektų vertinimai, t. y. dėl jau įvertintų projektų ir per IS „Infostatyba“ priimtų administracinių sprendimų, kurie nebuvo ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad galiojant IS „Infostatyba“ 2021 m. spalio 27 d. administraciniam sprendimui dėl projekto, jo nenuginčijus, Administracija privalo dar kartą vertinti projektą, dėl kurio IS „Infostatyba“ yra įrašas, jog prašymas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas. Teismas nesiaiškino net techninio IS „Infostatyba“ veikimo: atsiradus įrašui, kad 2021 m. spalio 21 d. projektas Nr. SRA-100-211021-38957 atmestas, to įrašo pakeisti nebeįmanoma, nes sistema to neleistų.

37. Atsakovas akcentavo, kad prašymai priimami per IS „Infostatyba“, dėl visų pareiškėjo prašymų per nustatytus terminus yra priimti administraciniai sprendimai, jokių pareiškėjo prašymų, kuriuos reikėtų nagrinėti ir dėl kurių nebūtų priimti administraciniai sprendimai, nėra. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išsamus, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

38. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, skundą tenkinti visiškai.

39. Pareiškėjas atsiliepime pakartojo faktines aplinkybes bei skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.

40. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalies nuostatomis, Administracijos direktorei 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą, kuriame prašė, įvertinus, jog skyriaus specialistų veiksmai nepriimant prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei neatitinka gero viešojo administravimo principų, atsižvelgdamas į tai, kad Administracijos direktoriui suteikta teisė išduoti statybą leidžiančius dokumentus, pašalinti teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Skunde nurodė išsamius argumentus ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas skundas. Teigė, kad iš pateikto skundo akivaizdu, jog jis teikiamas dėl 2021 m. spalio 27 d. skyriaus specialistės atsisakymo priimti 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai teiktą prašymą, t. y. dėl sprendimo atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Skundžiamu Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, dėl to jis kreipėsi į teismą.

41. Pareiškėjas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teigė, kad įstatymo leidėjas yra numatęs dvi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stadijas – tai yra pirmojoje stadijoje priimant dokumentus patikrinama ar pateikiami visi teisės aktuose nurodyti privalomi pateikti dokumentai (ar įgyvendinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje bei STR 1.05.01:2017 13 punkte nustatyti reikalavimai), o antrojoje stadijoje tikrinamas pateiktų dokumentų turinys (įgyvendinamos Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje bei STR 1.05.01:2017 15–17 punktuose įtvirtintos nuostatos), motyvuotai pritariant arba nepritariant statinio projektui. Teisės aktų nuostatos suponuoja, kad teikiant pakartotinai prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, galimybės viešojo administravimo subjektui nepriimti prašymo teisės aktai apskritai nenumato, todėl tokie veiksmai vienareikšmiškai turėtų būti kvalifikuoti kaip neteisėti.

42. Pareiškėjas nurodė, kad priežastys, dėl kurių gali būti nepriimtas (atmestas) naujai teikiamas prašymas yra numatytos Reglamento 13 punkte. Teikiant prašymą IS „Infostatyba“ buvo pateikti visi nesudėtingo statinio statybą leidžiančiam dokumentui gauti Statybos įstatyme bei Reglamente nurodyti dokumentai, taip pat ir nuasmeninti dokumentai. Šiuo atveju skyriaus specialistė, atmesdama prašymą, konkrečių nepateiktų dokumentų ar kitų netinkamai įgyvendintų teisės aktų reikalavimų pastabose nenurodė.

43. Pareiškėjas teigė, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju vienareikšmiškai įgalino statybą leidžiantį dokumentą išduodantį subjektą peržiūrėti savo priimtų sprendimų teisėtumą ir, konstatavus neteisėtus veiksmus, panaikinti tokių veiksmų išdavoje priimtus sprendimus. VAĮ 14 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą (VAĮ 16 str. 10 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas padavė skundą Administracijai.

44. Pareiškėjas vertino, kad apeliacinio skundo argumentai, jog buvo priimti sprendimai, kurių jis neginčijo, taip pat, kad būtų formuojama ydinga praktika ir atsakovas neturi teisės dar kartą nagrinėti tų pačių dokumentų ir priimti priešingą sprendimą, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

45. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad dėl Administracijos veiksmų 2021 m. lapkričio 12 d. jis kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, prašydamas imtis priemonių galimo biurokratizmo bei vilkinimo apraiškoms pašalinti. Seimo kontrolierių įstaiga 2022 m. balandžio 28 d. pateikė pažymą Nr. 4D-2021/2-1376 „Dėl S. B. skundo prieš Palangos miesto savivaldybės administraciją” (toliau – ir Pažyma), kurioje teikiamos išvados bei kompetentingos institucijos (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI)) statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų išaiškinimai yra išskirtinai reikšmingi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. VTPSI išaiškinimai tik patvirtina skunde teismui nurodytus neteisėtus Palangos miesto savivaldybės skyriaus specialistų reikalavimus bei veiksmus. Tačiau teismas dėl atsakovo įgaliotų subjektų veiksmų teisėtumo nepasisakė.

46. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad net ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus palankų jam sprendimą, atsakovas atsisakys tenkinti jo prašymą, o ginčas vėl bus nagrinėjamas teisme. Tokia situacija negali būti vertinama kaip atitinkanti teisinės valstybės ir gero viešojo administravimo principus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, o pareiškėjo prašymas tenkintas, t. y. panaikintas Administracijos Sprendimas ir atsakovas įpareigotas priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

IV.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą tenkino: panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ginčui aktualias VAĮ nuostatas, nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.

49. Vadovaudamasi VAĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, sprendė, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės, apskundimo tvarka.

50. Teisėjų kolegija vertino, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

51. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjui yra aiškūs priimto Sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Net jeigu būtų vertinama, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas ir turi trūkumų, tačiau jie būtų neesminiai, kadangi jie pareiškėjui nekliudė suprasti teisinių santykių esmę, identifikuoti jo teises, pareigas bei teisėtų interesų pasikeitimo, šio pasikeitimo pagrindų ir apimties, tinkamai įgyvendinti aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

52. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė jam atsakymą, išaiškino, kokių reikalavimų neatitiko pareiškėjo pateiktas projektas, nurodė aktualias Statybos įstatymo, Reglamento nuostatas bei pažymėjo, kad negali įpareigoti valstybės tarnautojų priimti prašymų, kurie prieštarauja teisės aktams, ir pasiūlė pareiškėjui vadovautis Sprendime nurodytais teisės aktais bei, ištaisius visus trūkumus prašymą teikti pakartotinai. Todėl teisėjų kolegija sprendė, jog Administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė jam atsakymą, kuris atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nereiškia, kad jis yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.

53. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas skunde neprašė Administracijos direktoriaus išduoti jam statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, o prašė pašalinti teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti jo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teisėjų kolegija akcentavo, jog byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl statybos leidimo išdavimo, todėl su pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atmetimu susiję argumentai, jų pagrįstumas neturi būti vertinami nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas nepasinaudojo savo teise ginčyti 2021 m. spalio 27 d. skyriaus specialistės atsisakymą priimti 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai teiktą prašymą, kuris būtent pareiškėjui ir sukelia materialines teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas yra priimtas savarankiškos administracinės procedūros – pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimosi pagrindu, o tai nėra statybą leidžiančio dokumento administracinės procedūros tęsinys, todėl negali kilti tos teisinės pasekmės, kurių siekia pareiškėjas, t. y. atsakovas negali įsiterpti į šią procedūrą ir įpareigoti kompetentingą valstybės tarnautoją priimti pareiškėjo pageidaujamą sprendimą.

54. Teisėjų kolegija akcentavo, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimosi nagrinėjimas nepatenka į VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų sprendimų kategoriją, kuomet viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą sprendimą, nes statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės normų, kurios atsakovui tokios teisės nenumato. Be to, teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjo argumentai, susiję su Administracijos tarnautojų veiksmais nagrinėjant jo prašymus, pateiktus per IS „Infostatyba“, šiuo konkrečiu atveju yra nereikšmingi, kadangi pareiškėjas minėtų sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Nors pareiškėjas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai, tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad toks pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas, kadangi jis nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.

55. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

V.

56. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti administracinės bylos Nr. A-92-492/202 procesą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

57. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo esmę ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas iš esmės yra formalus, priimtas padarant esminius materialiosios teisės normų pažeidimus, lėmusius neteisėto sprendimo priėmimą, taip pat nemotyvuotas, be kita ko, priešingas suformuotai teismų praktikai, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktais.

58. Pasisakydamas dėl byloje egzistuojančio ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas, įvertinęs VAĮ 16 straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) 27 straipsnio 2–21 dalis, 28 dalį, taip pat Reglamento 13.2 ir 13.3 papunkčius, pažymėjo, kad įstatymo leidėjas įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių organizuoti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą (organizuoja pats ar per įgaliotus subjektus), kontroliuoti visų pavaldžių, taip pat ir įgaliotų vykdyti tam tikras specifikuotas funkcijas savivaldybės tarnautojų (vadovaujantis Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus veiklos nuostatais, skyrius yra Administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus Administracijos direktoriui), veiklą ir suteikė įgalinimus bei teises panaikinti iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka.

59. Pareiškėjo teigimu, svarbu tai, kad Administracijos Sprendime atsakovas neneigė ir nenurodė, jog neturi įgalinimų panaikinti žemesnio pagal pavaldumą subjekto sprendimo. Be to, Administracijos Sprendime nurodyta, kad atsakovas negali įpareigoti valstybės tarnautojus priimti prašymų, kurie prieštarauja teisės aktams, t. y. Administracija negali įpareigoti tarnautojus priimti prieštaraujančius teisės aktams prašymus, tačiau konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriems pateiktas prašymas prieštaravo, Administracijos Sprendime nėra nurodoma.

60. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas, jog pareiškėjo kreipimosi nagrinėjimas nepatenka į VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų sprendimų kategoriją, kuomet viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą sprendimą bei spręsdamas, kad pareiškėjo skundas neturi pagrindo, nes statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės normų, kurios atsakovui tokios teisės nenumato, neteisingai aiškino byloje taikytinas materialiosios teisės normas, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą, kad Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, galiojo analogiškos Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 ir 18 dalių nuostatos (sprendimo priėmimo metu galiojusi aktuali Statybos įstatymo redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.).

61. Pareiškėjo teigimu, kadangi bylos nagrinėjimas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme užtruko beveik 2 metus, t. y. nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. rugsėjo, minėtu laikotarpiu buvo pakeista Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, kuri galiojančioje redakcijoje numato, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalies nuostatos nekito. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad pasikeitė statybą leidžiančio dokumento išdavimą organizuojantis subjektas (savivaldybės meras), kuris aptariamame procese yra vienintelis savivaldybės administracijos direktoriaus teisių ir pareigų, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, perėmėjas, nepaneigia faktinės aplinkybės, jog priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant.

62. Pasisakydamas dėl byloje egzistuojančio ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra nemotyvuotas, įvertinus pareiškėjo skunde Administracijai keltus klausimus, argumentus ir motyvus.

63. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis atsižvelgė ir tikslino projektą tiek pagal 2020 m. gruodžio 31 d., tiek ir pagal 2021 m. rugsėjo 9 d. Administracijos tarnautojų teiktas pastabas: statytojo duomenys nuasmeninti, aiškinamajame rašte aprašyti projektuojami inžineriniai tinklai, įvykdyti kiti reikalavimai. Iš 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo skundo Administracijai akivaizdu, kad jis nesutiko su reikalavimu, jog nesudėtingo statinio architektūrinė dalis turi būti parengta architekto, turinčio kvalifikacijos atestatą, bei skundė Administracijos tarnautojų veiksmus, kai esant projektuotojo ir statytojo sutapčiai, tarnautojai nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai turi būti nuasmeninami.

64. Pareiškėjo teigimu, Administracijos Sprendime nėra nė vieno atsakymo į jo keltus klausimus, t. y. išvardijamos teisės aktų nuostatos, kurias pareiškėjas buvo įgyvendinęs, o Administracijos Sprendime pacituotos Statybos įstatymo nuostatos nesudarė pagrindo ir galimybės suprasti, ar Administracijos direktorės nuomone, yra būtinas nesudėtingo statinio projekto rengimui architekto, turinčio kvalifikacijos atestatą, dalyvavimas (minėta, kad tiek Statybos įstatymo nuostatos, tiek ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teiktas Statybos įstatymo išaiškinimas nesudaro pagrindo daryti tokių prielaidų). Tačiau kitų nuorodų į teisės aktus nebuvo pateikta.

65. Pareiškėjo vertinimu, ydinga ir akivaizdu, tai, kad iš Administracijos Sprendimo turinio jis negalėjo identifikuoti, kokius veiksmus privalėjo atlikti ar trūkumus pašalinti, jog pateikiamas prašymas būtų Administracijos priimtas, t. y. atitiktų norimus Administracijos teisės aktų reikalavimus. Tokią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas sprendime (žr. šios nutarties 24 p.). Be kita ko, pirmosios instancijos teismui Administracijos teikti paaiškinimai ir nesutikimai pareiškėjo buvo paneigti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

66. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendime pateikė argumentus, nepagrįstus nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių analize, kurie negali būti vertinami kaip sprendimo priėmimo motyvai ir kurie akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai aptariamu klausimu, be to, įpareigoja pareiškėją vykdyti neteisėtus Administracijos tarnautojų reikalavimus, o toks įpareigojimas yra priešingas teisei.

67. Pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo argumentus (žr. šios nutarties 53 p.), nurodo, kad įstatymo leidėjas yra nustatęs dvi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stadijas: pirmojoje stadijoje, priimant dokumentus, patikrinama, ar pateikiami visi teisės aktuose nurodyti privalomi pateikti dokumentai, t. y. ar įgyvendinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje bei Reglamento 13 punkte nustatyti reikalavimai, o antrojoje stadijoje tikrinamas pateiktų dokumentų turinys, t. y. įgyvendinamos Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje bei Reglamento 15–17 punktuose įtvirtintos nuostatos, motyvuotai pritariant arba nepritariant statinio projektui. Pareiškėjo nuomone, minėtos statybą leidžiančio dokumento išdavimo stadijos yra vientiso proceso dalys, o prašymas yra tik pirmoji aptariamo proceso dalis.

68. Pareiškėjas tvirtina, kad iš jo skundo turinio akivaizdu, jog jis pateikė skundą Administracijai dėl tarnautojos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo nepriimti pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. pakartotinio prašymo Nr. SRA-100-211021-38957. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nurodomi argumentai, kad byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl statybos leidimo išdavimo, todėl su pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atmetimu susiję argumentai, jų pagrįstumas neturi būti vertinami nagrinėjamoje byloje, bei kad pareiškėjas nepasinaudojo savo teise ginčyti 2021 m. spalio 27 d. skyriaus specialistės atsisakymą priimti 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai teiktą prašymą, yra nesuprantami, neturintys faktinio pagrindo ir negali būti vertinami kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo motyvas. Be to, tai, kad Administracijos Sprendime dėl pareiškėjo skundo galbūt aptariamos 2020 m. gruodžio 8 d. pateikto prašymo faktinės aplinkybės, tik patvirtina, jog Administracijos Sprendimas neatitiko VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.

69. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas, taip pat dėl nurodytų motyvų pažeidžia jo teises ir interesus, sukelia neigiamas teisines pasekmes, kurių galima išvengti tik atnaujinus procesą.

70. Administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.

71. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir pažymi, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas ad hoc (šiuo atveju) pagal vidinį įsitikinimą sprendžia, ar administracinis sprendimas yra išsamus ir motyvuotas. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas vertino, jog Administracijos Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Nors pareiškėjas nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, tai nėra pagrindas procesui atnaujinti. Atsakovo vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nėra esminių materialiosios teisės normų pažeidimo.

72. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo argumentų, kad ginčo esmė yra ne statybos leidimo išdavimas, bet prašymo su projektu per IS „Infostatybą“ priėmimas, taip pat kad jis prašė priimti prašymą, o ne išduoti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovas nurodo, jog pareiškėjas ištaisė 2021 m. rugsėjo 9 d. pastabas (2021 m. spalio 27 d. buvo nurodyta ištaisyti visas 2021 m. rugsėjo 9 d. pastabas). Ištaisius trūkumus, neliko su prašymo ir projekto priėmimu susijusių kliūčių, taip pat išnyko ginčo dalykas byloje, nes pareiškėjo tiek Administracijai, tiek teismui pateiktų skundų esmė buvo priimti prašymą su projektu tikrinti. Po skundžiamo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo, prašymas su projektu buvo priimtas net tris kartus – 2022 m. birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais, o administraciniai sprendimai buvo priimti jau projekto tikrinimo metu – 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 25 d. Taigi, kaip nurodo pareiškėjas, procesas Nr. 3-63-3-00022-2022-5 yra dėl prašymo ir projekto priėmimo per IS „Infostatyba“, o administraciniai 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 25 d. sprendimai priimti jau tikrinimo metu. Atsakovas akcentuoja, kad minėtų sprendimų pareiškėjas neginčija, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjui ištaisius 2021 m. spalio 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimuose nurodytus trūkumus, taip pat teisingai įkėlus projektą į tinkamas skiltis ir tinkamai jį nuasmeninus, projektas buvo priimtas net tris kartus. Todėl, atsakovo nuomone, nėra jokio ginčo, susijusio su projekto priėmimu. Be to, įrašas „Nepatenkintas“ IS „Infostatyba“ įrodo, kad prašymas buvo priimtas kaip tinkamas, tik nepatenkintas jau tikrinimo procedūrų metu.

73. Atsakovas pažymi, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, statybą leidžiančius dokumentus pradėjo išdavinėti ne Administracijos direktorius, o meras ar jo įgaliotas asmuo, todėl pareiškėjas turi teisę pakartotinai įkelti pataisytą projektą tikrinti, juolab, jog pareiškėjas yra pakankamai ištaisęs projektą, kad jis būtų priimtas ir pateiktas tikrinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

74. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-92-492/2022 pagal atsakovo apeliacinį skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

75. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl prašyme atnaujinti procesą išdėstytų argumentų, pirmiausiai pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

76. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr.52854/99); kt.).

77. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

78. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

79. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

80. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

81. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialiosios teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

82. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausiai pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.

83. Taigi, aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012 ir kt.).

84. Pareiškėjas, siekdamas proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai aiškino byloje taikytinas materialiosios teisės normas, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

85. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas, kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

86. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, dėl, jo teigimu, apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių akivaizdžių aplinkybių, jog buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas prašyme pateikia tik savo subjektyvų vertinimą, kaip byloje turėtų būti aiškinamos ir taikomos aktualios teisės normos bei vertinami įrodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, o prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina esminio materialiosios teisės normos pažeidimo akivaizdumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintas aplinkybes ir įrodymus, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

87. Išanalizavus pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad jis iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, jog nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės aiškinimu ir taikymu bei priimtu procesiniu sprendimu, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

88. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

89. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, pagal kurią teismui tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

90. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžia tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra nemotyvuotas, įvertinus pareiškėjo skunde Administracijai keltus klausimus, argumentus bei motyvus, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė argumentus, kurie nėra pagrįsti nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių analize ir negali būti vertinami kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo priėmimo motyvai, ir kurie prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, be kita ko, įpareigoja pareiškėją vykdyti neteisėtus Administracijos tarnautojų reikalavimus, o toks įpareigojimas yra priešingas teisei. Pareiškėjas tvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentai yra nesuprantami, neturintys faktinio pagrindo ir negali būti vertinami kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo motyvas.

91. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad EŽTT praktikoje yra išaiškinta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009; kt.).

92. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-92-492/2024 motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo apeliacinio skundo bei pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertino nustatytas faktines aplinkybes, analizavo ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, ginčui spręsti aktualią teismų praktiką ir pateikė faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis pagrįstus argumentus tiek dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pagrįstumo vertinimo, tiek dėl to, jog pareiškėjo ginčytas Administracijos Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės, apskundimo tvarka. Tai, kad teismas apibendrintai išdėstė savo poziciją ir tiesiogiai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo argumento aspekto, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

93. Įvertinusi prašymo atnaujinti procesą turinį šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime išdėstytais motyvais ir juos kritikuoja. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu.

94. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

95. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-92-492/2024 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-92-492/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-92-492/2024 pagal pareiškėjo S. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-92-492/2024 pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.